Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovės nuomone, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir skiriant jai tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą. Ginčijamas Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo priimtas kompetentingo subjekto. Skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, todėl 2016-05-27 įsakymas Nr. P-270 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teigia, kad Išvadoje ir Teikime tarnybinės atsakomybės požiūriu buvo įvertinti tik tie pareiškėjos padaryti įstatymų ir jų įgyvendinamųjų aktų pažeidimai, kurie pasireiškė netinkamu tarnybos pareigų atlikimu (šiuo atveju - neveikimu, kai prokurorė galėjo ir turėjo veikti pagal jai priskirtą kompetenciją vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir jį kontroliuoti). Kaltinamųjų A. J. ir M. R. išteisinimas nebuvo nurodytas net kaip dėl padaryto pažeidimo atsiradęs neigiamas padarinys. Nurodo, kad dėl to net kasacinio skundo, kuriame prašoma kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus, padavimo faktas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-482-14 savaime nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir negali eliminuoti prokurorės tarnybinės atsakomybės.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentai dėl negalimumo ir (ar) netikslingumo atlikti kai kuriuos tyrimo veiksmus ir išsamiai ištirti A. R. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką nepateisina jos neveikimo ir nepašalina jos tarnybinės atsakomybės, nes visi šie argumentai jau yra įvertinti nurodytame 2016-03-15 nuosprendyje, kuriame Lietuvos apeliacinis teismas nustatė ikiteisminio tyrimo neišsamumą. Atsakomybei svarbi aplinkybė yra ir tai, kad galimybė gauti tyrimui reikšmingų duomenų buvo prarasta dėl nepateisinamo delsimo atlikti tyrimo veiksmus (pvz., pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo galimybė užfiksuoti A. R. telefono numerį, gavus jos mamos, sesers ir draugės skambučių telefonų išklotines, bet laikui bėgant ši galimybė buvo prarasta).

Tuo pačiu teigia, kad šiuo atveju siekimas kuo greičiau perduoti bylą teismui, neatlikus visų reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, negali būti pateisinamas ir tuo, kad įtariamiesiems buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Nurodo, kad pareiškėjai taikant tarnybinę atsakomybę buvo atsižvelgta į tai, kad būtinumas atlikti kaltinamųjų apklausą atsirado po to, kai pati prokurorė pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimus A. J. ir M. R., todėl būtent ji turėjo preciziškai siekti visų procesinių reikalavimų įvykdymo šioje situacijoje. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad šis pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme ir neturėjo įtakos išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, nėra reikšminga jos tarnybinei atsakomybei, nes išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nebuvo pripažintas tarnybinio pažeidimo padariniu. Pažeidimas leido proceso dalyviams suabejoti teismo proceso teisėtumu ir nešališkumu, t. y. iš dalies diskreditavo teismą, kaip teisingumą vykdančią instituciją. Be to. Nuostatų 5.4. punktas nustato, kad prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

Teigia, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjos tarnybinis pažeidimas padarytas neatsargiai, dėl nerūpestingumo. Tai kaltės forma, kai pažeidimą padaręs asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pareiškėjos pareigos įpareigoja veikti įstatymo ir jai priskirtos kompetencijos nustatyta tvarka. Be to, Teikime bei Išvadoje atsižvelgta į tai, kad pareiškėja yra apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus, kurio darbuotojams keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai, prokurorė, turinti ilgą prokuroro darbo stažą ir aukščiausią apygardos prokuratūros prokurorui suteikiamą - vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą; kad ji tarnybinio pažeidimo padarymo metu specializavosi bylose dėl nepilnamečių asmenų padarytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ir bylose, kuriose nuo smurtinio pobūdžio sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ar seksualinės prievartos nukentėjo nepilnamečiai, taip pat bylose dėl vaikų seksualinio išnaudojimo. Šie duomenys įrodo, kad pagal turimą patirtį ir kvalifikaciją pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti ikiteisminio tyrimo Nr. 81-1-482-14 trūkumus ir juos pašalinti, t. y. imtis priemonių išsamesniam ikiteisminiam tyrimui užtikrinti, taip pat išvengti kaltinamųjų teisės į gynybą pažeidimo pirmosios instancijos teismo 2015-07-28 posėdyje.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-04-13 sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, taikyti jai tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t. b. l. 68-31). Generalinis prokuroras 2016-05-19 pavedė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai prokurorei surašyti motyvuotą teikimą. Teikime (I. t. b. l. 8-10) konstatuota, kad ištirtų ir išanalizuotų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad prokurorė L. M. padarė tarnybinį pažeidimą, ir siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ginčijamu Įsakymu pareiškėja pripažinta pažeidusia BPK 1 str. 1 d., 2 str., 20 str. 4 d., 22 str. 3 d., 44 str. 7 d., 170 str. 2, 3 d., Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. ir 16 str. 2 d., Rekomendacijų 1, 3, 5.5.; 7.3 p. Įsakyme nurodoma, kad dėl tokių prokuroro veiksmų ir neveikimo atsirado neigiami padariniai, tarp kurių ir prokuroro veiksmų bei neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys: pažeidus baudžiamajame procese įtvirtintą proceso greitumo principą, nebuvo užtikrinta nukentėjusiųjų teisė į greitą ir išsamų baudžiamąjį procesą, per trumpiausią laiką nebuvo atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos. Tuo pačiu konstatuojama, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (tarnybinio nerūpestingumo).

Iš Įsakymo teksto (t. I b. l. 6-7) matyti, kad jis grindžiamas Teikimo išvada dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (I t. 8-10). Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2014-05-29 iki 2014-11-29 organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, Nr. 81-1-00482-14 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 d. ir 138 str. 2 d., ir jam vadovaudama, pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymuose numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir būtų atskleistos nusikalstamos veikos; nepakankamai įvertinusi nukentėjusiosios asmenybę ir tiriamo nusikaltimo ypatumus, neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu gaunami duomenys yra neišsamūs ir prieštaringi, nesiėmė priemonių trūkumams pašalinti, neišanalizavo šių duomenų ir taip neužtikrino išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo. Tarnybinis pažeidimas padarytas neveikimu, jo padarymo laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu: 2014-05-29-2014-11-20, nagrinėjant bylą teisme: 2015-06-26 — 2015-07-28. Tuo pačiu teigiama, kad šis tarnybinis pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius, tarp jų ir pareiškėjos neveikimo yra priežastinis ryšys: baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-482-14 dėl plėšimo ir seksualinio prievartavimo prieš mažametę A. R. nuo 2014-05-29 iki šiol neįgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis, neapginti mažametės nukentėjusiosios interesai; prarasta galimybė taikyti veiklias procesines prievartos priemones, numatytas BPK 155 straipsnyje, nes informaciją dėl mobilaus ryšio įrenginio galima gauti tik už 6 mėn. laikotarpį; pirmosios instancijos teisme buvo pažeista A. J. ir M. R. teisė į gynybą.

Pareiškėja Įsakymą ginčija dviem aspektais. Visų pirma teigia, kad buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, pažeidimai konstatuoti neatsižvelgiant į pareiškėjos 2016-05-04 paaiškinimo argumentus. Visų antra, nurodo, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra nepagrįsti.

Prokuratūros įstatymo 41 str. reglamentuojamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, jog konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Prokuratūros įstatymo 41 str. 6 ir 7 d. nustatyti terminai, per kuriuos gali būti paskirtos tarnybinės nuobaudos. Įsakymo priėmimo metu galiojo generalinio prokuroro 2012-01-09 įsakymu Nr. I-18 patvirtinti Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatai (toliau – Nuostatai) - vidinis prokuratūros sistemos dokumentas, kurio priėmimas galimas pagal Prokuratūros įstatymo 14 str. 1 d. nuostatas (paskelbtas tik Generalinės prokuratūros internetiniame puslapyje). Rekomendacijų 1 p. nustatytas prokuroro veiklos tikslas – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nebūtų nuteistas nekaltas. Rekomendacijų 3 p. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal Rekomendacijų 5.5 p. organizuojantis ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujantis prokuroras pagal savo kompetenciją privalo spręsti procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumo klausimą, o pagal 7.3 p. prokuroras jo vadovaujamame ikiteisminiame tyrime atlieka proceso veiksmus ir priima nutarimus, kuriuos atlikti ir priimti BPK priskirta prokuroro kompetencijai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, 2016-03-15 nuosprendžiu išteisino A. J. ir M. R. pagal BK 150 str. 4 d. neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (mažametės A. R. seksualinį prievartavimą) ir šią baudžiamąją bylą perdavė prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti, nes, išteisinus A. J. ir M. R., liko neatskleistas labai sunkus nusikaltimas, įvykdytas prieš mažametį asmenį (t. I b. l. 112-125). Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Z. B. 2016-04-12 tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9-2323 pranešė generaliniam prokurorui apie Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo prokurorės L. M., kuri organizavo, kontroliavo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-00482-14 ir jam vadovavo bei palaikė valstybinį kaltinimą, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (t. I. b. l. 83-89). Ant šio tarnybinio pranešimo yra 2016-04-13 generalinio prokuroro rezoliucija, kurioje nurodoma, kad jis pradeda tarnybinį patikrinimą, kurį 2016-04-13 rezoliucija pavedama atlikti O. Z.. Prokuratūros įstatymo 41 str. 4 ir 5 d. generaliniam prokurorui suteikti įgaliojimai skirti tarnybinę nuobaudą, reiškia, kad yra suteikti įgaliojimai ir pradėti tarnybinį patikrinimą.

Nuostatuose nėra reikalavimų, kaip ir kokia medžiaga turi būti renkama tarnybinio patikrinimo metu, išskyrus reikalavimą surašyti pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, supažindinti su juo prokurorą, kurio nusižengimas tiriamas, ir pasiūlyti jam duoti paaiškinimą. T. y. tik tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas sprendžia, ar turi pakankamai medžiagos tokiam tyrimui ir patikrinimui atlikti. Pareiškėjai 2016-04-28 įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Nr. 17.9-2626 (t. I b. l. 127-129). Šiame pranešime nurodytos galimo tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, tuo pačiu nurodyti galimai pareiškėjos pažeisti teisės aktai, pareiškėja paprašyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Ši išvada pareiškėjai išsiųsta elektroniniu paštu ir įteikta 2016-04-28 (t. I. B. l. 126).

Iš byloje esančio pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad pareiškėja pripažino padariusi Rekomendacijų 5.5. reikalavimo pažeidimą, nes nesikreipė gauti duomenų apie įtariamus nusikaltimus taikant BPK 154 ir 155 str. numatytas procesinės prievartos priemones A. J., M. R., I. P. atžvilgiu, tačiau teigia, kad buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys A. J. ir M. R. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir paneigiantys jų pateiktas versijas. Tuo pačiu nurodo pripažįstanti pažeidusi BPK 44 str. 7 p. nuostatas 2015-07-28 teismo posėdyje po kaltinimo pakeitimo teismui nepareiškus prašymo apklausti kaltinamuosius A. J. ir M. R. dėl naujų kaltinimų, tačiau nurodo, kad šis pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme ir neįtakojo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (I t. b. l. 130-133).

Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė 2016-05-13 surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-2937 (t. I. B. l. 62-82), kurioje išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, uždėta generalinio prokuroro rezoliucija surašyti motyvuotą teikimą (t. I b. l. 92). Šioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad 2016-05-05 gautas pareiškėjos 2016-05-04 paaiškinimas (t. I b. l. 71), tuo pačiu nurodyta, kad išanalizavęs pareiškėjos paaiškinimo argumentus, tikrintojas pripažįsta, kad dėl BK 138 str. 2 d. 1 p. numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo seksualinės prievartos bylose nėra vieningos teismų praktikos, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Tuo pačiu nurodo įvertinęs aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuotą BPK 196 str. reikalavimo pažeidimą dėl A. R. parodymų patikrinimo vietoje vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnė, kuri taip pat atliko ir M. R. parodymų patikrinimą vietoje, o pareiškėja rėmėsi šių tyrimo veiksmų rezultatais. Kiti pareiškėjos pateikti argumentai buvo atmesti (t. I b. l. 79).

Taigi, pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad pažeidimai konstatuoti neatsižvelgiant į pareiškėjos 2016-05-04 paaiškinimo argumentus, laikytina nepagrįsta, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo vertinamas pareiškėjos paaiškinimas ir į dalį argumentų atsižvelgta. Aplinkybė, kad nebuvo atsižvelgta į visus pareiškėjos paaiškinime nurodytus argumentus, negali būti pagrindu konstatuoti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos taisyklės. Atsižvelgiant į skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda, į dokumentų, kuriais grindžiamas Įsakymas, turinį, darytina išvada, kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Jokių kitų procedūrinių pažeidimų pareiškėja skunde nenurodo, todėl skundas šioje apimtyje laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

Išvadoje (t. I b. l. 62-82) yra pateikiami duomenys, kuriais remtasi atliekant tarnybinį patikrinimą, dėstomos patikrinimo eigoje nustatytos aplinkybės, nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas atliktas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-15 nuosprendyje nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie išvardijami šioje išvadoje.

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Teikimas, kuriame suformuluota padaryto tarnybinio nusižengimo esmė: prokurorė L. M. laikotarpyje nuo 2014-05-29 iki 2014-11-20 organizuodama, kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 81-1-00482-14 dėl BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų ir jam vadovaudama pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir būtų atskleistos nusikalstamos veikos; nepakankamai įvertinusi nukentėjusiosios asmenybę ir tiriamo nusikaltimo ypatumus, neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu gaunami duomenys yra neišsamūs ir prieštaringi, nesiėmė priemonių trūkumams pašalinti, neišanalizavo šių duomenų ir taip neužtikrino išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo. Tuo pačiu šiame teikime konkretizuojama, kokiais veiksmais padarytas toks nusižengimas, nurodomos ir nusižengimo pasekmės bei ryšys tarp jų ir pareiškėjos veiksmų. Taip pat nurodoma, kokiais faktiniais duomenimis remiantis padaryta tokia išvada, pateikiama teisinė veiksmų kvalifikacija, nurodant, kad pareiškėja pažeidė BPK 1 str. 1 d., 2 str., 20 str. 4 d., 22 str. 3 d., 44 str. 7 d., 170 str. 2 ir 3 d., Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. ir 16 str. 2 d., Rekomendacijų 1, 3, 5.5, 7.3 p. Teikime atsižvelgiama į pareiškėjos tarnybą, jos charakteristiką. Iš Teikimo turinio akivaizdu, kad juo siūloma atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjos pažeidimas padarytas viename ikiteisminiame tyrime, dėl neatsargumo, neveikimu, kad pareiškėja iš dalies jį pripažino, tuo pačiu, kad padarytam pažeidimui turėjo įtakos ir didelis pareiškėjos darbo krūvis. Dėl visų teikime nurodytų aplinkybių siūloma skirti švelniausią nuobaudą – pastabą.

Taigi ir Išvadoje, ir Teikime yra konkrečiai nustatytas nusižengimo padarymo laikotarpis – ikiteisminio tyrimo metu - nuo 2014-05-29 iki 2014-11-20, nagrinėjant bylą teisme – nuo 2015-06-26 iki 2015-07-28, paaiškėjimo diena – Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-15 nuosprendis, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų terminų.

Ginčijamu Įsakymu konstatuota, kad pareiškėja pažeidė BPK 1 str. 1 d., 2 str., 20 str. 4 d., 22 str. 3 d., 44 str. 7 d., 170 str. 2 ir 3 d., Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. ir 16 str. 2 d., Rekomendacijų 1, 3, 5.5, 7.3 p.

BPK 1 str. 1 d. nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 str. nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga atskleisti nusikalstamas veikas - kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. BPK 22 str. 3 d. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. Pagal BPK 44 str. 7 d. kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. BPK 170 str. nustatyti prokuroro įgalinimai atliekant ikiteisminį tyrimą: kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (2 d.); prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos BPK 44 str. 9 d. numatytos asmens teisės.

Pareiškėjos teigimu, nenustatyta jos tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėja nurodo nepadariusi BPK 2 str., 20 str. 4 d., 22 str. 3 d., 170 str. 2 d. ir 3 p. nuostatų pažeidimų.

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjos tarnybinis pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji:

2. Nenurodė paimti A. J. ir M. R. naudojamų mobilaus ryšio telefonų ir išanalizuoti juose esančią informaciją (teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad telefonai buvo paimti, bet byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų), neišnaudojo galimybės gauti duomenis apie tiriamus nusikaltimus taikant procesines prievartos priemones, numatytas BPK 154 ir 155 straipsniuose - nepriėmė nutarimų gauti raštu informaciją iš telekomunikacijų bendrovių apie A. R., A. J., M. R., D. E., I. P. mobilaus ryšio telefonų užfiksuotus telekomunikacinius įvykius nusikaltimo padarymo metu (celenumerius ir jų dislokacijos adresus, telefoninių pokalbių sujungimus, tarptautinių mobiliųjų įrenginių identifikavimo numerius (IMEI)), kurie padėtų nustatyti šių asmenų buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu. patikrinti ir (ar) patikslinti jų parodymus, nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, nustatyti iš A. R. pagrobto mobilaus ryšio telefono duomenis (kainą, IMEI, abonento Nr.), jo judėjimą iki ir po pagrobimo ir kitas svarbias aplinkybes.

Be to, ji, palaikydama valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-482-14 Šiaulių apygardos teisme, nesiėmė priemonių užtikrinti kaltinamųjų A. J. ir M. R. teisės į gynybą, nes 2015-06-26 BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka surašiusi prašymą teismui dėl kaltinimo pakeitimo A. J. ir M. R. iš BK 149 straipsnio 4 dalies į BK 150 straipsnio 4 dalį, kuris buvo pateiktas 2015-06-29 teismo posėdyje, tolimesnio teisminio nagrinėjimo metu (2015-07- 28 teismo posėdyje) neprašė teismo apklausti kaltinamuosius dėl šių naujų kaltinimų ir jie nebuvo apklausti.

Tuo pačiu pareiškėja nurodo, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą ji vadovavosi BPK 170 str. 2 ir 3 d., Rekomendacijų 25 p. nuostatomis, kontroliavo ikiteisminio tyrimo eigą, 5 kartus davė rašytinius nurodymus ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams bei ikiteisminio tyrimo veiksmus ne kartą žodžiu aptarė su ikiteisminį tyrimą atliekančia Šiaulių AVPK KP SNTV vyr. tyrėja S. M.. Teigia ikiteisminio tyrimo pareigūnams ne vieną kartą davusi žodinį ir rašytinį nurodymą nustatyti įvykį mačiusius asmenis, nes pagal įtariamojo M. R. ir nukentėjusiosios A. R. parodymus ją išžagino du asmenys, o kiti du iki išžaginimo pasišalino, todėl ieškoti šių asmenų kaip nusikaltimo bendrininkų nebuvo pagrindo.

Tuo pačiu pareiškėja nurodo, kad nusikaltimo padarymo vieta buvo patikslinta 2014-06-05 įtariamojo M. R. ir 2014-08-14 nukentėjusiosios A. R. parodymų patikrinimo vietoje metu.