Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. (I.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E.“, teistas:

1) Plungės rajono apylinkės teismo 1992 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, lygtinai priverstinai įdarbinant;

2) Kretingos rajono apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 1992 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius amnestiją, nuo bausmės atleistas;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2003 m. liepos 14 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius amnestiją, bausmė sumažinta 1/6;

7) Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

11) Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskiriant galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. I. M. 2025 m. liepos 17 d., apie 15.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 prom. girtumas), vykstant asmeninio pobūdžio žodiniam konfliktui, tyčia paėmė kaimyną N. V. už marškinėlių ir tampė, o po to tyčia mojavo kumščiais prieš N. V., kol vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė N. V. į veido sritį, dėl ko N. V. prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas N. V. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo neblaivus, t. y. išgėręs alaus, sutinka su kaltinime nurodytu neblaivumo laipsniu, tai turėjo įtakos veikos padarymui, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų elgęsis. Nukentėjusysis buvo keletą kartų perspėtas nerūkyti, nemesti nuorūkų, tačiau nereagavo. Gyvena pirmame aukšte ir jam nemalonu. Tą dieną buvo bendro naudojimo balkone, pasakė nukentėjusiajam, kiek galima prašyti, kad nemestų nuorūkų ir energetinių gėrimų butelių, po ko išėjo į lauką, nukentėjusysis buvo lauke ant bortelio, suėmė nukentėjusįjį už marškinėlių krūtinės srityje ir patempė, prasidėjo konfliktas. Pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant nugaros ant asfalto, tuo pačiu šalia nukrito ir jis pats. Tuo konfliktas baigėsi, ant žemės grumtynių nebuvo. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą, kai nukentėjusysis nukrito, fizinį skausmą galėjo sukelti pastūmimas. Kad sudavė į veido sritį, neprisimena, mano, kad to nebuvo, nes jei būtų sudavęs, ant veido būtų žymės, o jų nebuvo, nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad jis sudavė. Sutinka sumokėti turtinę žalą, tik dėl kelnių – kaip nukentėjusysis gali įrodyti, kad jos nebuvo suplyšusios iki tol, jis pats negali pasakyti, ar jos buvo suplyšusios jiems susitikus. Nesutinka su neturtine žala ir advokato išlaidomis.

3. Kaltinamasis I. M. 2025 m. liepos 23 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kaimyną pažįsta tik iš matymo, žino, kad gyvena tame pačiame name. 2025 m. liepos 17 d., apie 11.00 val., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 4–5 skardines alaus (apie 2 litrus). Galimai po pietų išėjo į lauką parūkyti, o kaimynas sėdėjo prie laiptinės durų ant laiptų ir laidė nuorūkas. Jis nusprendė jį pamoralizuoti. Gražiai paprašė kaimyno, kad jis mestų nuorūkas į tam skirtą vietą. Tiksliai nepasakys, ką kaimynas jam atsakė. Visų konflikto metu išsakytų žodžių taip pat negali prisiminti. Po žodinio konflikto jie susistumdė. Greičiausiai, susistumdymą pradėjo jis. Kažkuriuo momentu jis sugriebė ir patempė kaimynui už jo dėvimų juodos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis, po ko marškinėliai suplyšo. Ar kaimynas su savimi turėjo saulės akinius, nepasakys, jų nematė, tačiau grumtynių metu galėjo juos sugadinti. Po susistumdymų jie išsiskirstė ir jis nuėjo namo. Kaimynui į veido sritį tikrai netrenkė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, dėl sugadinto asmens turto (t. 1, b. l. 167–170).

4. Kaltinamasis I. M. 2025 m. rugsėjo 10 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną kaimynas dėvėjo tamsios spalvos kepurę su snapeliu, tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis bei tamsios spalvos kelnes, su savimi turėjo akinius. Grumtynių metu kaimynas nebuvo nukritęs ant žemės, nes tai buvo tik trumpas susistumdymas. Įvykio dieną jis pats vos pastovėjo ant kojų dėl savo neblaivumo, todėl niekaip negalėjo pastumti kaimyno. Grumtynių metu kaimynas niekaip negalėjo susižaloti savo dešinio kelio ar apskritai turėti kokių nors sužalojimų kūne, nes tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas ir trumpas pasistumdymas. Grumtynių metu negalėjo būti sugadintos kelnės, nes jie visą laiką stovėjo ant kojų. Sutinka atlyginti žalą už marškinėlius bei akinius (150 Eur), kuriuos įvykio (grumtynių) metu galėjo sugadinti, tačiau dėl kelnių ir teisinės pagalbos išlaidų nesutinka. Žino, kad kaimynas dirba statybose, todėl dešinio kelio susižalojimą galėjo pasidaryti darbo metu arba kokiomis nors kitomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 171–174).

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. V. parodė, kad ėjo namo, matė kaimyną, geriantį alkoholį. Iki tol tarp jų jokių konfliktų ar pastabų nebuvo. Jis nerūkė ir nuorūkų nemėtė. Kaimynas jam kažką surėkė, iš pradžių neišgirdo. Paklausė, kas vyksta. Kaimynas greitai nusileido, sakė, ką nukentėjusysis čia veikia, iš kur atsirado. Kadangi matė, kad prasideda ginčas, prašė laikytis atstumo, traukėsi. Kaltinamasis ignoravo šį prašymą, sugriebė jam už marškinėlių ir tempė, jie plyšo. 2025 m. gegužės 31 d. koncerto metu mokėjo už šiuos marškinėlius 100 Eur grynaisiais, įsigijimo dokumentų neturi, tai įprasta jų kaina koncerto metu. Bemojuodamas rankomis kaltinamasis vieną kartą dešine ranka trenkė jam į kairę veido pusę, jis prarado pusiausvyrą ir krito ant kelių, labiau ant dešinio kelio. Neprisimena, ar kaltinamasis buvo nukritęs. Nusibrozdino dešinį kelį ir plyšo kelnės, atsirado didelė skylė ant dešinės kelnių pusės. Iki tol kelnės buvo sveikos, už jas mokėjo 50 Eur. Kai krito, nukrito ir jo akiniai, lūžo jų auselė. Už akinius prieš kelis metus mokėjo 50 Eur, tačiau jokių dokumentų neturi. Žymių ant veido po smūgio neliko, veidą skaudėjo apie pusę valandos, skausmą vertina 2 balais iš 10, taip pat skaudėjo kelį. Iš pradžių negalvojo apie kelnes, bet advokatas pasakė, kad viskas yra svarbu. Iškvietė policiją, persirengė ir nusileido pas pareigūnus. Kaltinamasis buvo neblaivus, apie tai sprendžia iš jo eisenos. Po to įvykio vengia žmonių, bijo vakare nueiti į parduotuvę, kankina nemiga, nerimauja, kad asmuo gali ką nors padaryti jo turtui, tačiau pagalbos dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė. Kaltinamasis po įvykio nebandė su juo kontaktuoti.

6. Nukentėjusysis N. V. 2025 m. liepos 17 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 17 d., apie 15.50 val., ėjo link savo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie namo laiptinės, pamatė, kad pirmame aukšte esančiame bendro naudojimo balkone stovi jam iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris gyvena minėtame name. Kaimynas rusų kalba iš balkono jam pradėjo rėkti, kas jis čia toks, kad jis čia negyvens ir iš kur jis čia išvis atsirado. Jis kaimyno paprašė su juo kalbėti lietuvių kalba. Tada kaimynas pakartojo tą patį lietuvių kalba. Jis kaimyno paprašė nerėkti, elgtis adekvačiai. Po jo išsakytų žodžių kaimynas nusileido žemyn ir išėjo iš laiptinės į lauką. Išėjęs iš laiptinės, kartojo tuos pačius žodžius. Kaip jis suprato, kaimynas buvo išgėręs, kadangi balkone vartojo alkoholinį gėrimą, panašų į alų. Jis kaimynui pasakė, kad šis laikytųsi atstumo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaimynas sugriebė ir patempė jam už juodos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis, kurių vertė 100 Eur, dėl ko marškinėliai suplyšo. Tada kaimynas bandė jam rankomis smūgiuoti į veido sritį, o jis bandė nuo minėto asmens apsiginti, tačiau vienas smūgis dešinės rankos kumščiu pataikė jam į veido sritį, dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Dėl suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Nukritus ant žemės, sudužo jo dėvėti saulės akiniai, kurių vertė 50 Eur. Pamatęs, kad jis nukrito ant žemės, kaimynas nuėjo į laiptinę. Jis, pakilęs nuo žemės, paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Jam padaryta fizinė ir turtinė 150 Eur žala. Ankščiau su minėtu kaimynu jokių konfliktų neturėjo (t. 1, b. l. 93–96).

7. Nukentėjusysis N. V. 2025 m. rugpjūčio 5 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaimynas jo dėl nuorūkų mėtymo nemoralizavo, o tiesiog kalbėjo apie tai, iš kur jis čia atsirado, ką jis čia veikia, minėjo, kad jis čia daugiau negyvens. Po įvykio kaimynas prie jo nelenda, nesikabinėja, nebendrauja, jokių ryšių neieško, nebandė atsiprašyti. Dešinio kelio nubrozdinimas jam atsirado įvykio metu, kai kaimynas jį pastūmė. Minėtą kelį jis susižeidė į plyteles šalia daugiabučio laiptinės. Jam yra padaryta turtinė žala – 100 Eur (įvykio metu buvo suplėšyti jo juodos spalvos marškinėliai) ir 50 Eur (įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo akiniai nuo saulės). Šių daiktų įsigijimo čekių jis nėra išsisaugojęs, tačiau prisimena, kiek už juos yra sumokėjęs. Taip pat jam buvo padaryta ir neturtinė (moralinė) žala, nes po įvykio patiria dvasinius išgyvenimus, sunkiai miega naktimis, bijo grįžti namo, nerimauja dėl savo turto (buto, automobilio), bijo, kad kaimynas gali jį apgadinti (t. 1, b. l. 99–102).

8. Nukentėjusysis N. V. 2025 m. rugsėjo 16 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 17 d. kaltinamasis abiem rankomis sugriebė už jo juodos spalvos marškinėlių krūtinės srityje, marškinėliai suplyšo ir jis, praradęs pusiausvyrą, nukrito veidu į priekį ant abiejų kelių. Po šio kritimo jam atsirado nubrozdinimas ant kairio kelio bei buvo sugadintos (suplyšo) džinsinės tamsiai mėlynos spalvos kelnės kelio srityje. Apie savo kairį kelį bei sugadintas kelnes minėjo atvykusiems pareigūnams, tačiau kodėl jie to neužfiksavo apklausos protokole, pasakyti negali. Papildomos apklausos metu nepaminėjo apie sužalotą kelį bei sugadintas kelnes, nes jam buvo nelabai gaila tų kelnių, tačiau pasitarus su advokatu šis patarė įtraukti ir kelnes (t. 1, b. l. 103–106).

9. 2025 m. rugsėjo 16 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusįjį N. V. ir kaltinamąjį I. M. suvedus į akistatą:

9.1. nukentėjusysis N. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, yra vienos laiptinės gyventojai, santykių nepalaiko. 2025 m. liepos 17 d., jam einant namo (duomenys neskelbtini), priėjus prie namo laiptinės, pamatė, kad pirmame aukšte esančiame bendro naudojimo balkone stovi kaimynas, kuris ėmė garsiai kažką šaukti rusų kalba. Jis pasakė, kad kaimynas bendrautų su juo lietuviškai. Tada minėtas asmuo nusileido į apačią, jiems esant prie daugiabučio laiptinės, kaltinamasis lietuvių kalba ėmė sakyti, iš kur jis čia atsirado, ką čia veikia, ko čia vaikšto, rūko. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į kumščiavimą iš kaltinamojo pusės. Kaltinamasis bandė suduoti kelis smūgius, tačiau pataikė tik vieną kartą dešine ranka į kairį žandą. Tuomet abiem rankomis sugriebė už jo juodos spalvos marškinėlių krūtinės srityje, marškinėliai suplyšo ir jis, praradęs pusiausvyrą, nukrito veidu į priekį ant abiejų kelių. Po šio kritimo nukrito jo saulės akiniai, kurie buvo sugadinti. Nuo šio kritimo atsirado kairio kelio nubrozdinimas bei suplyšo džinsinės tamsiai mėlynos spalvos kelnės kelio srityje. Ar kaltinamasis buvo nukritęs, pasakyti negali. Jam yra padaryta 200 Eur materialinė žala (už kelnes, akinius ir marškinius) ir 300 Eur moralinė žala.

9.2. kaltinamasis I. M. paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo, yra vienos laiptinės gyventojai (kaimynai), santykių nepalaiko. Kelis kartus yra prašęs nukentėjusiojo nemėtyti nuorūkų prie įėjimo į laiptinę. 2025 m. liepos 17 d., kai pamatė link laiptinės einantį nukentėjusįjį, davė jam pastabą dėl nuorūkų mėtymo, šiukšlinimo. Išėjo į lauką, mosikavo kumščiais, norėdamas nukentėjusiajam suduoti. Kad sudavė į veidą, neprisimena, tačiau taip galėjo būti. Kažkuriuo momentu sugriebė už tamsios spalvos marškinėlių, kurie plyšo, pastūmė nukentėjusįjį ir jie abu nukrito. Visų aplinkybių ir smulkmenų neprisimena, nes buvo išgėręs. Nukentėjusysis nukrito ant nugaros, o jis užkrito ant jo. Kiek prisimena, nukentėjusysis turėjo su savimi akinius nuo saulės ir galimai kritimo metu jie galėjo sulūžti (t. 1, b. l. 188–192).

10. 2025 m. liepos 17 d. protokolas-pareiškimas, kuriame pareiškėjas N. V. nurodo, kad 2025 m. liepos 17 d., apie 15.50 val., vidiniame daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), kaimynas priėjo prie jo, be jokios priežasties sugriebė jam už dėvimų marškinėlių, kurių vertė 100 Eur, ir patempė, dėl ko marškinėliai suplyšo. Tęsdamas savo veiksmus, kaimynas vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, dėl ko jis prarado pusiausvyrą, nukrito ant žemės ir sulūžo dėvėti jam priklausantys akiniai, kurių vertė 50 Eur. Smūgio metu jis pajuto fizinį skausmą. Jam padaryta fizinė ir turtinė 150 Eur žala (t. 1, b. l. 3–11).

11. 2025 m. liepos 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamųjų namų vidinis kiemas, esantis (duomenys neskelbtini)Atvykus iki namo Nr. 3, matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Praėjus tiesiai pro ženklą „Neįgaliojo stovėjimo vieta“, matomas šaligatvis. Kairėje pusėje yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), siena, prie sienos pasodinti krūmai, medis. Dešinėje pusėje yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), siena, prie jos taip pat yra krūmai. Tiesiai yra praėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Paėjus toliau tiesiai, dešinėje pusėje yra praėjimas, vedantis į grožio saloną bei toliau esančią (duomenys neskelbtini) gatvę (t. 1, b. l. 33–43).

12. 2025 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas ,, BPC skambu io ra as (ID 92404327270, skambu io prad ia_ 2025-07-17 15_54_27)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo N. V. ir BPC darbuotojos. Pranešėjas nurodo, kad norėtų iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nes jį prieš 5 minutes lauke prie namo užpuolė kaimynas, sumušė, suplėšė marškinėlius, sulaužė akinius (t. 1, b. l. 82–84).

13. 2025 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kamera (angl. body camera) užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „export-fqg3i“ (2025 m. liepos 17 d. 16.14 val.), kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į daugiabučių gyvenamųjų namų vidinį kiemą, juos pasitinka vyras, dėvintis kepurę su snapeliu, margus marškinėlius trumpomis rankomis, tamsios spalvos sportines kelnes. Šis vyras pasakoja, kad ėjo namo ir jį užpuolė kaimynas, iš pradžių kaimynas stovėjo bendro naudojimo balkone ir rūkė, tuomet ėmė iš balkono šaukti „tu čia negyvensi, iš kur tu čia toks atsiradai, pagausiu, tau ten bus“, nusileido į apačią ir pradėjo kumščiuoti, stumdytis, vieną kartą sudavė į kairį žandą, suplėšė marškinėlius, akiniai sulūžę, už juos mokėjo apie „pidisą“ (t. 1, b. l. 87–90).

14. 2025 m. liepos 17 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurių gamintojas „Gildan“. Matoma per vidurį išplėšta dalis marškinėlių su baltos spalvos piešiniu bei užrašu „Whispers in the dark“ (t. 1, b. l. 47–53).

15. 2025 m. liepos 17 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti akiniai nuo saulės. Akinių auselės yra juodos spalvos, viena iš jų yra nulūžusi. Ant abiejų akinių auselių iš išorinės pusės yra užrašas „Jarcole“. Akinių auselės, kuri yra nulūžusi, vidinėje pusėje yra užrašas „Jarcole Polarized“, ant nenulūžusios auselės yra užrašas „JR8260 col.102-R5“. Akiniai per vidurį yra sulenkti. Akinių stiklai yra melsvos spalvos (t. 1, b. l. 54–61).

16. 2025 m. rugsėjo 18 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtos tamsiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės. Ant kelnių vidinės pusės esančioje etiketėje užrašyta „M'SARA DENIM, DENIM OESING ITALY CLASSIC“. Dešinėje kelnių pusėje (kelio srityje) pastebimas įplyšimas. Ties diržo sritimi galinėje kelnių dalyje, dešinėje pusėje matoma rudos spalvos etiketė su užrašu „FASHION QUALITY M'SARA JEANS, QUALITY NEW, JEANS NEAR FAMOUS MARK BEST ORIGINAL QUALITY TOP, FIRST CLASS DENIM, PROUD OF CRAFTSMANSHIP GUARANTEED TO LAST A LIFETIME“. Ties galinės dešinės kišenės dalimi matoma maža etiketė su užrašu „M'SARA DENIM“. Klešnių srityje abejose pusėse matomi įplyšimai. Bendra kelnių fizinė būklė rodo dėvėjimosi požymius ir neaiškios kilmės dėmes (t. 1, b. l. 68–77).

17. 2025 m. liepos 17 d. alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0135 (patikros sertifikato Nr. 2399814, galiojęs iki 2026 m. sausio 8 d.) buvo patikrintas I. M. blaivumas ir jam 17.14 val. nustatytas 2,35 prom. girtumas (t. 1, b. l. 136).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. G 2501/2025 (01), iš kurios matyti, kad N. V. nustatyti dešinio kelio nubrozdinimai, padaryti buku daiktu(-ais) ar paviršiumi(-iais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, galimai pačiam tiriamajam nugriuvus, 3–7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų atsiradimo metu tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai atsirado dar iki įvykio aplinkybėse nurodyto laiko, t. y. 2025 m. liepos 17 d. (t. 1, b. l. 110–111).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ši veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

20. Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžiančių neginčijamai spręsti, kad kaltinamasis I. M. žodinio konflikto metu paėmė N. V. už marškinėlių ir tampė, po ko mojavo kumščiais prieš N. V., kol vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko N. V. prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas N. V. fizinį skausmą.

21. Nukentėjusysis N. V. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto, kurį pradėjo kaimynas, metu pastarasis sugriebė ir patempė jam už marškinėlių, dėl ko marškinėliai suplyšo (tai užfiksuota jų apžiūros metu), taip pat bandė smūgiuoti rankomis ir vienas smūgis dešinės rankos kumščiu pataikė į kairę jo veido pusę (žandą), dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Nukentėjusiojo teigimu, dėl suduoto smūgio į veido sritį jis pajuto fizinį skausmą (veidą skaudėjo apie pusę valandos, skausmą vertina 2 balais iš 10). Tokie nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti ne tik jo apklausų ir akistatos protokoluose, bet ir protokole-pareiškime, skambučio BPC metu, o taip pat ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamera darytame vaizdo įraše. Teismas jais netikėti neturi pagrindo. Kaltinamasis I. M. pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų vyko jo iniciatyva pradėtas žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė ir patempė už N. V. dėvėtų marškinėlių krūtinės srityje, dėl ko pastarieji suplyšo, tarp jų įvyko ir jo pradėtas susistumdymas, tiek jis pats, tiek nukentėjusysis buvo nukritę ant žemės, vis tik kaltinamasis teigė neprisimenantis, kad būtų sudavęs nukentėjusiajam į veido sritį, jo teigimu, taip negalėjo būti, nes ant nukentėjusiojo veido neliko jokių žymių. Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, kad po smūgio sudavimo ant žmogaus kūno nebūtinai turi likti sužalojimai, I. M. ir nėra kaltinamas juos sukėlęs, jis kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą, ką nukentėjusysis, teismo vertinimu, neabejotinai jautė po smūgio kumščiu į veido sritį. Svarbu pažymėti, kad akistatos metu ir pats kaltinamasis pripažino, kad be susistumdymo jis taip pat mosikavo kumščiais, norėdamas nukentėjusiajam suduoti, nors to, kad sudavė į veidą, jis tuo metu taip pat neprisiminė, tačiau sutiko, kad taip galėjo būti. Kaltinamasis paaiškino ir tai, dėl ko jis negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių – tuo metu jis buvo neblaivus (buvo išgėręs apie 2 litrus alaus). Kad I. M. buvo neblaivus, nurodė ir nukentėjusysis N. V., tai yra nustatyta ir neblaivumo patikrinimo metu (nustatytas 2,35 prom. girtumas). Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad I. M. žodinio konflikto metu mojavo kumščiais prieš N. V., kol vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, dėl ko N. V. prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas N. V. fizinį skausmą, kas reiškia, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

22. Nors nukentėjusysis N. V. baudžiamojo proceso metu teigė, kad jis dėl kaltinamojo I. M. veiksmų (vienu atveju, kad griūdamas ant žemės po suduoto smūgio, kitu atveju – po kaltinamojo pastūmimo) taip pat nusibrozdino ir kelį, vis tik svarbu atkreipti dėmesį, kad šio sužalojimo sukėlimas kaltinamajam nėra inkriminuotas (jis nėra kaltinamas nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad šios aplinkybės buvo tirtos, tačiau atlikto objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad N. V. nustatyti dešinio kelio nubrozdinimai, padaryti buku daiktu(-ais) ar paviršiumi(-iais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, galimai pačiam tiriamajam nugriuvus, 3–7 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra atlikta 2025 m. liepos 18 d.). Specialisto vertinimu, labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai atsirado dar iki įvykio aplinkybėse nurodyto laiko, t. y. 2025 m. liepos 17 d. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiojo parodymus dėl šio sužalojimo – skambindamas į BPC, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, protokole-pareiškime ir pirmosios apklausos metu jis apie šį sužalojimą išvis neužsiminė, antrosios apklausos metu kalbėjo apie dešinio kelio nubrozdinimą, trečiosios apklausos ir akistatos metu – apie kairio kelio nubrozdinimą. Taigi apie šio sužalojimo (kelio nubrozdinimo) sąsajas su kaltinamojo neteisėtais veiksmais šioje byloje kalbėti nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

23. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. M. padarė vieną baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko tik iš dalies (nesutiko su neturtine žala ir turtinės žalos dalimi dėl kelnių sugadinimo). Kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti nesant tam jokios priežasties (paties kaltinamojo teigimu, dėl to, kad nukentėjusysis šiukšlina prie gyvenamojo namo laiptinės), savo elgesio jis kritiškai nevertino, N. V. neatsiprašė. I. M. praeityje 13 kartų teistas, ne kartą atlikinėjęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, paskutinį kartą teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, per pastaruosius trejus metus (iki 2025 m. spalio 29 d.) administracine tvarka baustas 10 kartų (už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, smulkią vagystę), ne visos paskirtos baudos sumokėtos, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis. Iš I. M. duotų paaiškinimų matyti, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu yra „užsikodavęs“ nuo alkoholio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ką ir pats pripažino (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, ypač tai, kad paskutinės kaltinamojo padarytos veikos yra analogiškos savo pobūdžiu, jis reguliariai daro ir kitų įstatymų pažeidimus, dėl ko yra baudžiamas administracine tvarka, yra pagrindas I. M. pripažinti recidyvistu, kas laikytina ir dar viena jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. M. skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. 60 parų arešto bausmę. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus jos atlikimo ar skiriant švelnesnės rūšies bausmę. Kaip jau minėta, asmuo yra ne kartą teistas, skiriant net ir pačias griežčiausias, t. y. laisvės atėmimo bausmes, pastaruoju metu jo neteisėto elgesio modelis kartojasi – kelių metų laikotarpiu apsvaigus nuo alkoholio padarytos dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nors asmuo paskutinį kartą atliko jam paskirtą švelnesnės rūšies, t. y. laisvės apribojimo, bausmę (be kita ko, teismas yra nustatęs šios bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus), tačiau tai jokios įtakos jo elgesiui neturėjo ir šįkart be jokios priežasties prie savo namų buvo užpultas kaimynas, jam sukeltas fizinis skausmas, kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertino, nukentėjusiojo neatsiprašė, padarytos žalos nėra atlyginęs, yra ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad I. M. savo neteisėto elgesio nekeičia, reguliariai pažeidžia įstatymų reikalavimus, turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas.

25. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisei priešingam elgesiui įtakos turėjo alkoholio vartojimas – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra ne pirma nusikalstama veika, padaryta esant tokios būsenos, taip pat administracine tvarka yra baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, pats nurodė, kad šiuo metu yra „užsikodavęs“ nuo alkoholio, tikslinga I. M. paskirti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 metus. Teismas mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali paskatinti I. M. įvertinti alkoholio vartojimo riziką, jo visiškai atsisakyti ir savo neteisėtą elgesį keisti pozityvia linkme.

V. Civilinis ieškinys

26. Byloje pareikštas nukentėjusiojo N. V. atstovo advokato Manto Barčio civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo I. M. nukentėjusiajam N. V. priteisti 200 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos

27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

28. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiojo N. V. patirtą turtinę žalą sudaro marškinėlių (100 Eur), saulės akinių (50 Eur) ir kelnių (50 Eur) įsigijimo išlaidos, nes šie daiktai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepataisomai sugadinti.

29. Kalbant apie saulės akinių sugadinimą, baudžiamojoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad konflikto metu, o būtent nuo kaltinamojo I. M. suduoto smūgio nukentėjusiajam N. V. krentant ant žemės, buvo sugadinti jo dėvėti saulės akiniai. Jie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu (įvykio dieną) ir nustatyta, kad viena akinių auselė yra nulūžusi ir per vidurį jie yra sulenkti, t. y. daiktas yra nepataisomai sugadintas. Nors nukentėjusysis N. V. neturėjo šių akinių įsigijimo dokumentų, vis tik nurodė, kad juos prieš kelis metus pirko už 50 Eur. Teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis) pripažįsta, kad „Jarcole“ poliarizuoti saulės akiniai gali būti vertinami tokia suma, kokią nurodė nukentėjusysis, nurodyta vertė nėra aiškiai per didelė ar neprotinga, todėl laikytina, jog ji pagrįsta ir įrodyta. Baudžiamojoje byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad konflikto metu kaltinamasis I. M. sugriebė už nukentėjusiojo N. V. dėvėtų marškinėlių krūtinės srityje ir juos patempė, dėl ko marškinėliai suplyšo. Jie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu (įvykio dieną) ir nustatyta, kad jų priekinė dalis yra išplėšta, t. y. drabužis nepataisomai sugadintas. Nukentėjusysis N. V. neturėjo šių marškinėlių įsigijimo dokumentų, paaiškino, kad jie buvo įsigyti 2025 m. gegužės 31 d. Vilniuje vykusio jo mėgstamos muzikos grupės „Skillet“ koncerto metu už 100 Eur, apmokant grynaisiais pinigais. Jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismas vertina, kad nurodyta marškinėlių kaina yra per didelė ir nepagrįsta. Analogiški muzikos grupės „Skillet“ marškinėliai „Whispers“, kuriuos nusikalstamos veikos padarymo metu dėvėjo nukentėjusysis, oficialioje internetinėje šios grupės atributikos parduotuvėje kainuoja 29,95 Eur (https://skilletmerch.myshopify.com/products/skillet-whispers-t-shirt?_pos=1&_sid=bbc2d1 197&_ss=r&variant=44098066186435, žiūrėta 2026 m. sausio 28 d.), todėl teismas vertina, kad būtent ši pinigų suma atitinka realiai nukentėjusiojo N. V. dėl šių marškinėlių sugadinimo patirtą turtinę žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiajam N. V. padaryta 79,95 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo I. M.. Tokiu būdu bus pasiektas kompensacinis žalos atlyginimo tikslas.

30. Nukentėjusysis N. V. taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintos jo dėvėtos džinsinės kelnės, t. y. jos plyšo kelio srityje. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų abejonių nekeliančiai išvadai dėl priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo nurodomo turto sugadinimo ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Pirmiausia, pažymėtina, kad nukentėjusysis teigė, jog jis dėl kaltinamojo veiksmų susižalojo (nusibrozdino) kelį, tuo pačiu, jo teigimu, plyšo ir kelnės, vis tik, kaip jau aptarta teismo nuosprendžio 22 punkte, aplinkybės dėl kelio sužalojimo nepasitvirtino ir kaltinamajam I. M. nebuvo inkriminuotos. Antra, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apie džinsinių kelnių sugadinimą N. V. ėmė kalbėti tik 2025 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio, nors iki tol buvo apklaustas du kartus ir nuo pat įvykio dienos komunikavo apie marškinėlių ir saulės akinių sugadinimus. Trečia, nors šios džinsinės kelnės ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtos ir iš tiesų nustatyta, kad jos yra įplyšusios dešinėje kelnių pusėje (kelio srityje), vis tik jas apžiūrai nukentėjusysis pateikė tik 2025 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus lygiai dviem mėnesiams po įvykio, įplyšimai fiksuoti ir šių kelnių klešnių srityse, nustatyta, kad bendra jų fizinė būklė rodo dėvėjimosi požymius ir neaiškios kilmės dėmes. Ketvirta, baudžiamojoje byloje nėra galimybės neginčijamai nustatyti, kad nukentėjusysis įvykio metu dėvėjo būtent šias kelnes ir kad po kaltinamojo suduoto smūgio į veido sritį nugriuvo ant kelių, kaltinamojo teigimu, N. V. buvo nugriuvęs ant nugaros, o šalia jo buvo nukritęs ir jis pats, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis policijos pareigūnus pasitiko dėvėdamas sportines kelnes. Taigi, esant visumai išdėstytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įplyšimas dešinėje nukentėjusiojo džinsinių kelnių pusėje (kelio srityje) atsirado dėl kaltinamajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų, o ne bet kokiomis kitomis aplinkybėmis per du mėnesius nuo šio įvykio ar bet kada iki tol, todėl šioje dalyje (dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo) civilinis ieškinys netenkinamas.

Dėl neturtinės žalos

31. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

32. Nukentėjusiojo N. V. atstovas, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 300 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, bejėgiškumo ir nepilnavertiškumo jausmas, jis jaučia depresiją, nusivylimo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmą, pablogėjusi jo fizinė ir dvasinė sveikata, jis tamsiu paros metu bijo grįžti namo, jaučiasi nesaugus namuose ir aplink juos, bijo būti užpultas. Nukentėjusysis N. V. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po įvykio jis vengia žmonių, bijo vakare nueiti į parduotuvę, kankina nemiga, nerimauja, kad asmuo gali ką nors padaryti jo turtui.

33. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl fizinio skausmo sukėlimo, kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį (veidą), jis mojavo kumščiais prie N. V., taip keldamas grėsmę, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės, buvo sugadintas ir jo turtas (marškinėliai ir saulės akiniai). Nukentėjusysis N. V. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų neabejotinai jautė fizinį skausmą, kaip pats nurodė, veido sritį skaudėjo apie pusę valandos, skausmą įvertino 2 balais iš 10, jis taip pat patyrė išgąstį ir stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, tam tikrą nesaugumo jausmą, nes buvo be jokios priežasties prie savo namų užpultas neblaivaus kaimyno, šis nesaugumo jausmas ir nerimas jį pagrįstai galėjo lydėti ir tam tikrą laiką po įvykio, neigiamas emocijas ir nepatogumus jam sukėlė ir tai, kad turėjo bendrauti su policijos pareigūnais ir dalyvauti baudžiamajame procese (ne vieną kartą vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat dalyvauti ir teisiamajame posėdyje).

34. Taigi teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimais, mano esant teisinga nukentėjusiajam iš I. M. priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, šis neturtinės žalos dydis konkrečiu atveju atitinka teismų praktikos tendencijas, taip pat ir kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus nepateikė), kaltės formą ir rūšį, šis dydis užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

II. Išlaidos nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti

1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

2. Nukentėjusiojo N. V. atstovas civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato M. Barčio teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. 2025 m. rugsėjo 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija MB Nr. 18465 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas patvirtina, kad N. V. už suteiktas teisines paslaugas (civilinio ieškinio parengimą) advokatui M. Barčiui (advokatų E. Budvyčio, J. Čivilio ir partnerių kontora) sumokėjo 300 Eur; 2025 m. gruodžio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija MB Nr. 18476 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas patvirtina, kad N. V. už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą 2026 m. sausio 7 d. teisiamajame posėdyje) advokatui M. Barčiui (advokatų E. Budvyčio, J. Čivilio ir partnerių kontora) sumokėjo 420 Eur.

3. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo N. V. atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, yra detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, nors šios baudžiamosios bylos apimtis nėra didelė (2 tomai), tačiau ją nagrinėjant teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo atstovas ruošėsi baudžiamosios bylos nagrinėjimui, dalyvavo procese, parengė civilinį ieškinį, uždavinėjo klausimus teisiamojo posėdžio metu, pasisakė baigiamosiose kalbose, todėl teismas šią sumą (720 Eur) pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo I. M..

I. Kiti klausimai

2. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

3. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas (1 vnt.), laikomas voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. (I.) M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo I. (I.) M. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, I. (I.) M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ir kursuose, ją įvykdant per 1 metų terminą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. V. atstovo advokato Mariaus Barčio civilinį ieškinį ir N. V. iš I. (I.) M. priteisti 79,95 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš I. (I.) M. M. N. V. naudai priteisti 720 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu I. (I.) M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diską (1 vnt.), laikomą voke – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.