Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. S. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. gegužės 4 d., apie 19.00 val. parke, esančiame šalia daugiabučio gyvenamojo namo Nr. x, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, neva dėl to, kad M. V. jį apkalbėdamas įžeidė, savo naudai iš M. V. reikalavo 3000 Eur bei nurodė, kad M. V. privalo šiuos pinigus 1 valandos bėgyje įmesti į jo (J. S.) butui priklausančią pašto dėžutę Nr. x, esančią (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, priešingu atveju, jei nebus sumokėta reikalaujama suma, nurodė, kad bus panaudotas fizinis smurtas prieš M. V. ar jo artimuosius, taip pat, sunaikintas ar sugadintas M. V. priklausantis turtas, ko pasekoje, dalį neteisėtai reikalaujamų pinigų – 2 400 Eur, 2020 m. gegužės 4 d., apie 20.20 val. M. V., pagal J. S. anksčiau duotą nurodymą, įdėjo į pašto dėžutę Nr. x, esančią daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini).

1.1. Po to, J. S., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. gegužės 15 d., 15.06 val., naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gegužės 16 d., 15.43 val., naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į M. V. naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio SIM kortelių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiuntė dvi SMS žinutes, kuriose neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo iš M. V. 2400 Eur sumos, nurodydamas, kad artimiausiu metu ši suma turi būti įmesta į pašto dėžutę Nr. x, esančią (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, laiptinės durų spynos kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, nurodė, kad 1200 Eur turi būti perduoti iki 2020 m. gegužės 16 d., 20.00 val. kiti 1200 Eur – iki kitos savaitės trečiadienio, t. y. 2020 m. gegužės 20 d., grasindamas, kad jei reikalavimas nebus įvykdytas, bus sunaikintos M. V. priklausančios transporto priemonės, bus fiziškai sužalotas M. V., o žmona ir vaikas bus apipilti rūgštimi. Šiais savo veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje.

2. 2020 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. imtinai. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktai).

4. Teismo posėdyje prokuroras kaltinamojo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

6. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės (tarp jų ir suėmimas) gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vertinant skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis J. S. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis skunde savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kaltės klausimas, o vertinamas tik duomenų pakankamumas įtarimui pagrįsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. S. galimai įvykdė BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

7. Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo skundo pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam J. S. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęstas trimis pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose – esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys naujas nusikalstamas veikas.

8. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tai yra, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9. J. S. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas aštuonis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas rodo, kad kaltinamasis turi polinkį nusikalsti, be to, jis niekur nedirba, neturi jokių oficialių pajamų, nors yra vedęs, tačiau kartu su žmona negyvena, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Nors kaltinamasis nurodė, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, kaltinamasis nurodė, kad planuoja gyventi savo sužadėtinės motinos bute. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tokiais stipriais socialiniais ar darbiniais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo galimybių pasislėpti. Esant aukščiau aptartomis aplinkybėms, galima daryti pagrįstą išvadą, jog J. S., suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, įvertinus tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatlikęs daugiau nei 3 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis apie kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, patį J. S. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus jau aptartus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, jų visumą, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde išdėstyti patikinimai, jog kaltinamasis J. S. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

11. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

12. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. gali bandyti paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius, davusius nepalankius parodymus. Padarydamas šią išvadą teismas įvertino tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu akcentavo, kad tiek šioje byloje, tiek jo atžvilgiu pradėtuose kituose baudžiamuosiuose procesuose, jis yra melagingai apkaltintas. Akivaizdu, kad šioje proceso stadijoje J. S., būdamas laisvėje, gali iš tiesų trukdyti procesui darydamas poveikį kitiems proceso dalyviams, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, o tai užkardyti jokiomis kitomis švelnesnėmis priemonėmis šioje proceso stadijoje neįmanoma. Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad būdamas laisvėje J. S. gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, teismui jau yra perduota baudžiamoji byla, kurioje J. S. kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, t. y. už poveikį liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui specialistui ar vertėjui. Šie duomenys taip pat suteikia pagrindo teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis J. S. gali trukdyti procesui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje pakanka objektyvių duomenų apie tai, kad J. S., būdamas laisvėje, gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti liudytojus ar nukentėjusįjį ir taip trukdyti procesui. Skunde nurodomi argumentai nepaneigia šios išvados. Aplinkybė, kad kaltinamajam šiuo metu yra suteikta teisė skambinti bei dalyvauti pasimatymuose, nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, susijusios su kaltinamojo galimybėmis būnant laisvėje trukdyti procesui. Tuo labiau, kad 2020 m. gegužės 20 d. prokuroro nutarimu kaltinamajam iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo neleista skambinti visiems laisvėje esantiems asmenims, išskyrus gynėją advokatą, taip pat, neleista pasimatyti su visais laisvėje esančiais asmenimis. Šiuo metu baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, įrodymų tyrimas dar nėra pradėtas, nei kaltinamasis, nei liudytojai ar nukentėjusieji dar nėra apklausti. Ši aplinkybė sustiprina J. S. galimo trukdymo procesui riziką.

13. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam J. S. pagrįstai pratęstas, nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas J. S., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuotą nusikalstamą veiką suimtasis galimai įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas leidžia teigti, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, be to, toks nusikalstamas elgesys galimai yra jo gyvenimo būdo pasekmė, padaryta siekiant savanaudiškų tikslų – turint tikslą pasipelnyti. Taip pat, teismo turimais duomenimis nustatyta, kad J. S. anksčiau buvo teistas aštuonis kartus, taip pat baustas administracine tvarka. Be to, J. S. atžvilgiu yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į kitose ikiteisminio tyrimo bylose nagrinėjamų J. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, šią aplinkybę įvertinant tik tiek, kiek ji buvo reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti šioje baudžiamojoje byloje. Minėtos aplinkybės tik sustiprina aukštesnės instancijos teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, kad paleistas iš suėmimo, J. S. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

14. Kaltinamojo skunde prašoma paskirti J. S. švelnesnę kardomąją priemonę. Visgi, įvertinus J. S. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, mastą, gresiančią bausmę, ankstesnius teistumus bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo, trukdymo procesui ir naujų nusikaltimų darymo riziką.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam J. S. pratęsimo. Kaltinamojo J. S. teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje kaltinamajam ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.