- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1-1676-409/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35081-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, išsituokęs, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2014-05-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas viešaisiais darbais 1 metams, įpareigojant dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui; 2) 2019-12-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo buvusią sugyventinę D. J., o būtent: 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 7.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia sugriebė nukentėjusiajai D. J. už rankų, ją stumdė, purtė, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairiame žaste.
Apklaustas teisme kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nukentėjusioji D. J. yra jo buvusi sugyventinė. Su ja turi bendrą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šį butą jis paveldėjo kartu su savo broliu, o D. J. iš jo brolio nupirko brolio dalį. Stengiasi šiuose namuose būti kuo mažiau, kad nekiltų konfliktų, bet reikia grįžti persirengti, nusiprausti. Rusėjo 1 d. į namus grįžo rytą, apie 7.15 val. Tuo metu D. J. gulėjo lovoje, kalbėjo telefonu. Jis nuėjo į vonią praustis, persirengti. Išeinant iš vonios D. J. jo neišleido, pasakė, kad yra iškviesta policija. Jis buvo nustebęs, nes jokio konflikto nebuvo, jis prieš D. J. nesmurtavo. Jis tik D. J. pasakė, kad ji „blūdija“. Jokio nusikaltimo nepadarė.
Nukentėjusioji D. J. parodė, jog kaltinamasis G. Š. yra jos buvęs sugyventinis, su juo šiuo metu jokių santykių nepalaiko. Abu su G. Š. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Paskutiniuoju metu bute gyvena viena, G. Š. nepareina. Rugsėjo 1 d. rytą jai reikėjo paskambinti dėl telefoninių pokalbių išklotinės, nes jos reikėjo tyrėjai dėl ankstesnio sumušimo. Tuo metu, jai kalbant telefonu, grįžo G. Š.. Iš pradžių jis nuėjo į vonią, prausėsi. Paskui, jai kalbant telefonu, G. Š. atėjo į kambarį, pasakė, kad ji su savo advokatu pralaiminti bylas ir dar bandanti susitaikyti. Tuomet ji atsistojo, liepė uždaryti duris iš kitos pusės, ėjo prie durų, nes norėjo jas uždaryti, o tada G. Š. ją nutvėrė už rankų virš alkūnių, papurtė, pasakė, kad jai bus blogai, ji jam atsibodusi. Ji išsigando ir paskambino policijai. G. Š. nuėjo į balkoną parūkyti. Suėmimas už rankų ir papurtymas jai sukėlė momentinį skausmą. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. G. Š. parūkęs norėjo išeiti iš balkono, bet ji jam neleido, pasakė, kad galės išeiti, kai sulauks pareigūnų. Ji G. Š. neišleido dėl to, kad kitame įvykyje jis pabėgo iš buto ir ji liko kalta. Atvykusiems policijos pareigūnams viską paaiškino, po to vyko į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. Ant vienos rankos, toje vietoje, kur buvo G. Š. suėmęs, liko dvi ar trys kraujosruvos. Iš pradžių ji kraujosruvų nematė, tik vėliau tyrėjai paskambinus ir paprašius apsižiūrėti, ant rankos pamatė kraujosruvas, po ko nuvyko pas ekspertą ir sužalojimai buvo užfiksuoti. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nori gražiai susitarti, išsiskirti gražiai ir parduoti butą. Į butą ji investavo daug savo lėšų, padarė remontą. Bute gyvena metus laiko. Prieš tai su G. Š. ketverius metus draugavo, viskas buvo labai gerai, konfliktų nebuvo, todėl padarė kvailystę, pardavė savo butą ir investavo į jo mamos seną butą apie 20 000 eurų. Konfliktai prasidėjo tik pradėjus gyventi kartu, suremontavus butą. G. Š. norėjo su draugais girtuokliauti, ji jam to neleido, o jis pradėjo prieš ją smurtauti. Nenori su G. Š. kovoti, tik nori viską taikiai išsispręsti, pasidalinti turtą ir eiti savo keliais. Turtas jai yra svarbus, nes ji nebeturi kur gyventi.
Liudytoja A. V. parodė, jog yra policijos pareigūnė. Vyko pagal pranešimą į kaltinamojo G. Š. ir D. J. butą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą pasitiko vyras ir moteris. Vyras neigė smurtavęs, aiškino, kad jis tik buvo grįžęs į namus išsimaudyti ir pasiimti daiktų. Moteris teigė, kad grįžęs vyras ją stumdė, tampė, taip sukeldamas fizinį skausmą, tai vyko miegamajame kambaryje. Kolega išsivedė vyrą prie automobilio, ji liko bute su moterimi. Moteris buvo susijaudinusi, drebėjo, apsiverkė ir pasakojo, kad prieš ją nuolatos naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, tai tęsiasi ilgą laiką. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Moteris sakė, kad vyras ją tampė už rankų, sakydamas, jog smurtaus taip, kad neliktų žymių.
2020-09-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog D. J. pranešė apie tai, kad 2020-09-01 apie 7.15 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu jos buvęs sugyventinis G. Š., pagriebęs ją už rankų, stumdė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Apklausta kaip liudytoja D. J. parodė, kad ji su G. Š. kartu nebegyvena nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Butas lygiomis dalimis priklauso jiems abiem, todėl jis kartais ateina į šį butą, nors gyvena kitur. Atvykęs į butą, G. Š. jai pradėjo priekaištauti, kad ji neva renka melagingus įrodymus prieš jį. Jis anksčiau prieš ją yra smurtavęs du kartus, dėl ko buvo parašyti pareiškimai. 2020-09-01 apie 7.15 val., jai būnant miegamajame kambaryje, jis pagriebė jai už rankų ir pradėjo ją stumdyti bei purtyti, dėl to jai buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas. Jai jokių kūno sužalojimų padaryta nebuvo. Įvykio niekas iš pašalinių asmenų nematė. (b. l. 7-11).
2020-09-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, apžiūrėtas miegamasis kambarys, įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 16-22).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. V. 2020-09-01 tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2020-09-01, dirbant su vyriausiuoju patruliu T. G., 7.34 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), namuose buvęs sugyventinis konfliktuoja su pranešėja, kurią stumdė. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nepilnamečių vaikų nėra. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja D. J., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis G. Š., grįžęs namo, prieš ją pradėjo naudoti fizinį smurtą, stumdė, tampė po kambarį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Moteris drebėjo iš išgąsčio bei teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja prieš ją. Alkoholio matuokliu nustatyta, kad D. J. ir G. Š. yra blaivūs. G. Š. buvo sulaikytas 7.50 val. ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje filmuota „Body“ kamera. (b. l. 47).
2020-09-01 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiosios D. J. ir įtariamojo G. Š., kurios metu D. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 7.15 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos buvęs sugyventinis G. Š., kuris naktį namuose nebuvo. Kai G. parėjo į namus, ji kalbėjo telefonu su „(duomenys neskelbtini)“ tinklo operatore, nes jai reikėjo jos mobilaus ryšio telefono išklotinių. Išgirdęs, kad ji su kažkuo kalba, G., nežinodamas su kuo ji kalba, pradėjo sakyti, kad ji kalba su advokatu, kad prakišo bylą ir nori susitaikymo. Išgirdusi tai, ji G.i pasakė, kad jie susitiks teisme, ir paprašė uždaryti duris iš kitos pusės. Kai kalbėjo su G., ji gulėjo lovoje, o kai G. durų neuždarė ir ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniai žodžiais, ji atsikėlė eiti link durų, nes norėjo jas uždaryti. Tada G. rankomis sugriebė jai už abiejų rankų ir pradėjo ją stumdyti bei purtyti, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to G. ją paleido, pasiėmė cigaretę ir nuėjo į balkoną. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Tuo tarpu G. Š. sutiko, kad jis į namus grįžo ryte ir kad tarp jų su D. J. įvyko konfliktas, tačiau teigė, kad jis prieš D. J. nesmurtavo ir net pirštu jos palietęs nebuvo. Jei ji yra sužalota, tai, kur ir prie kokių aplinkybių ji susižalojo, jis nežino. (b. l. 48-51).
2020-09-03 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno „Body“ kamera filmuoto įrašo įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įraše matomas G. Š., kuris kalbasi su policijos pareigūne, kuri sako G. Š.: „tai sakote grįžote iš darbo, bet iš tikrųjų dar tik į darbą“. G. Š. atsako, kad grįžo iš draugų, grįžo persirengti, nusiprausti, drabužius savo pasiimti. Tuo tarpu prieina kitas policijos pareigūnas, kuris pasako G. Š., kad jis bus sulaikytas už smurtą artimoje aplinkoje. G. Š. klausia kodėl, nesupranta, dėl ko sulaikomas. Policijos pareigūnas jam atsako, kad moteris fizinį skausmą patyrė. G. Š. klausia: „kur ji patyrė?“ Policijos pareigūnas atsako, kad ji sakė, jog patyrė. G. Š. sako, kad ji melagė, kad nebuvo net prisilietęs prie jos. Tuo tarpu moteris - D. J. sako: „įrodysim policijoje“. G. Š. sako: „kaip jūs galit įrodyti, kad nebuvau net prisilietęs prie jos ir kaip jūs galit mane sulaikyti?“ Policijos pareigūnas D. J. paprašo pateikti dokumentą. G. Š. vėl sako: „kaip jūs galit mane sulaikyti, aš net neįsivaizduoju, nebuvau net prisilietęs, ji melagingus parodymus rodo“. Policijos pareigūnas G. Š. pasako, kad tai išsiaiškins vėliau, fizinis skausmas jai buvo sukeltas. Toliau vienu metu šneka G. Š., D. J., bei kartais įsiterpia ir policijos pareigūnas. Kiek girdėti, D. J. sako, kad jai skambino iš krizių centro, kai jis ant jos puolė, o ji liepė nepadėti ragelio; sakė, jog paliudys, kad čia vyko penktadienį, jis jos visus dokumentus išnešė iš namų. D. J. sako, kad jis ginasi, jog to nebuvo irgi. G. Š. sako, kad jis nesupranta, kaip čia yra dabar, vieni meluoja, o kitus išveža. Po to vyksta pokalbis tarp D. J. ir G. Š.. Jie kalba abu vienu metu, tačiau, kiek girdėti, D. J. vėl pasakoja, kad jai skambino iš krizių centro, kad liepė ragelio nepadėti, kad jis vėl ginasi. Vyksta pokalbis apie dokumentus. Policijos pareigūnė paklausia D. J. telefono numerio. D. J. pasako telefono numerį. D. J. sako, kad šiandien užsiregistravo pas gydytoją, kur eina dėl rankos, nes jai yra sužalota alkūnė. D. J. sako, kad darėsi ekspertizę ir, kad jai vanduo randasi toje rankoje. Policijos pareigūnė paklausia, ar pastoviai kaupiasi ten vandenys, o D. J. atsako, kad tikriausiai nuo sumušimo. Policijos pareigūnė paklausia G. Š. telefono numerio ir jis pasako telefono numerį. Policijos pareigūnė paklausia, ar ne pirmą kartą šitie konfliktai. D. J. atsako, kad ne pirmą, pastoviai, galima sakyti, kad kiekvieną savaitę yra kviečiama policija. Policijos pareigūnas paklausia G. Š., ar jis yra blaivus. G. Š. atsako, kad taip. Alkotesteriu tikrinamas G. Š. ir D. J. blaivumas. Jie abu yra blaivūs. Policijos pareigūnas G. Š. išsiveda, o D. J. nueina į virtuvę, atsisėda ir policijos pareigūnei pradeda pasakoti, kad jeigu viską papasakotų, tai buvo žiauru. Jis buvo gerutis, draugavo keturis metus. Policijos pareigūnė paklausia, ar jie sugyventiniai, nesusituokę. D. J. sako, kad draugavo keturis metus, buvo labai geras, o, kaip pasirodo, kad buvo spaudimas, palikimas šio buto abiem su broliu. Toliau kalbama apie butą. Antrajame įraše pokalbis tęsiamas apie butą. D. J. pasakoja apie butą, kaip ji jį nusipirko, kaip pardavė savo butą, kaip suremontavo šį butą iš savo lėšų, nes ten buvo landynė ir kad, kai tik lapkričio mėnesį buvo baigti remontai, prasidėjo smurtas prieš ją, nes, jos teigimu, G. Š. nori išmesti ją iš šio buto. D. J. aiškina, jog jis turi kažkokius pareigūnus draugus, kurie jį kursto, ką šnekėti. D. J. pasakoja, kad G. Š. vakar parlėkė su triukšmais, tačiau ji policijos neiškvietė. Per naktį jis negrįžo, ryte parėjo, kai ji kalbėjo telefonu dėl išklotinių. Tai išgirdęs, G. Š. ją užsipuolė, sakydamas, kad ką ji čia bando jam padaryti, kad ji yra šliurė, išeis iš tų namų plika basa. Po to vėl kalbama apie butą. D. J. aiškina, kad, kai ji pasiėmė telefoną, tada G. Š. pagalvojo, kad ji gal policiją kvies, ir tada pradėjo ją tampyti, stumdyti po koridorių. Ji G. Š. pasakė, kad ji skambina policijai. Tada G. Š. jai sako: „parodyk nors vieną žymę, nėra žymių, tai va ir nėra nusikaltimo“. D. J. pasakoja, kad ji buvo kvietusi policiją, kai jis buvo girtas ir tampė ją už plaukų, o tuo metu įėjo policijos pareigūnai ir pamatė, bet jei policijos pareigūnai nebūtų matę, tai būtų irgi išsigynęs. Policijos pareigūnė D. J. sako, kad ji mato, jog ši visa dreba. D. J. atsako, kad ji nebegali ir nebežino, ką daryti. D. J. pradeda verkti. Vėl kalbama apie butą, jo pardavimą. D. J. pasakoja, kad buvo jam paskirta kardomoji priemonė, kad jis neitų pas ją į namus, tai parėjo jis pas ją per Kūčias, kai buvo šeima susirinkusi, vaikai, anūkai, o jis įlėkė, sukėlė triukšmą, pradėjo visus vaikyti. D. J. sako, kad ji nežinojo, jog reikia kviesti policiją, nes jam buvo uždrausta 500 metrų atstumu nesiartinti prie namų, bet ji nepagalvojo, kad reikia taip elgtis. Įeina kitas policijos pareigūnas ir pasako, kad reikės važiuoti į policijos komisariatą. (b. l. 32-34).
Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-09-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2020-09-01 7.30 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (b. l. 37).
2020-09-10 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Įraše girdima, kaip pranešėja, kuri vėliau prisistato kaip D. J., operatorei nurodo, jog vyksta konfliktai su ryte parėjusiu į namus jos buvusiu sugyventiniu, kuris ją stumdo. Pranešėja nurodo adresą: (duomenys neskelbtini). Pranešėja medikų pagalbos atsisako. (b. l. 38-40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste; sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu; sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 64).
Šias išvadas patvirtino teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas L. J., kuris paaiškino, kad kraujosruvos padarytos trijų parų laikotarpyje iki tyrimo pradžios, o pagal kraujosruvų spalvą tikslaus jų padarymo laiko negalima nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo G. Š. kaltė įrodyta. Kaltinamasis G. Š. neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją D. J., tačiau šiuos jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios D. J. parodymai, patvirtinami kitais įrodymais – liudytojos A. V. parodymais, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, teisme duotais eksperto paaiškinimais. Nukentėjusioji D. J. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis G. Š., suėmęs jai už rankų, stumdė ir purtė, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Tai ji nurodė skambindama bendruoju pagalbos telefonu, kas užfiksuota garso įraše, tai aiškino ir atvykusiems policijos pareigūnams, kas užfiksuota policijos pareigūno „Body“ kameros garso ir vaizdo įraše, tas aplinkybes ji nurodė ir akistatos su G. Š. metu. Apklausiama teisme nukentėjusioji paaiškino, jog kaltinamasis G. Š. buvo suėmęs jos rankas virš alkūnių, iš karto kraujosruvų nematė, tik tyrėjai pasiūlius jai apsižiūrėti, ji žaste pamatė naujai atsiradusias kraujosruvas. Tai, jog kraujosruvos nukentėjusiajai galėjo būti padarytos įvykio metu, patvirtinama teismo medicinos specialisto išvada bei teisme duotais teismo medicinos eksperto parodymais. Todėl netikėti nukentėjusiosios D. J. parodymais teismas neturi pagrindo ir vadovaujasi šiais parodymais.
Kaltinamasis G. Š. tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – buvusią sugyventinę D. J. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu – būdamas teistas, neišnykus teistumui. Už smurtavimą artimoje aplinkoje jis teisiamas antrą kartą. Nuo bausmės, paskirtos už ankstesnį nusikaltimą, atlikimo praėjo trumpas laiko tarpas, kas rodo, jog švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo taikymas reikiamo poveikio kaltinamajam nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam G. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis G. Š. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktiniai įrodymai – dvi kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, G. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią G. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę G. Š. – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus – dvi kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.