- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- I-6021-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01152-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 12–17).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu panašiai nurodė, jog dėl atsakovo aplaidumo 2018 m. apie spalio-gruodžio mėnesį jis buvo užpultas ir sumuštas 6-7 būrio nuteistųjų. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo konvojuotas iš Pataisos įstaigos 3 sektoriaus į Pataisos įstaigos 1 sektorių ir buvo paskirtas gyventi į 10 būrio 4 sekciją. Pareiškėjas buvo užpultas grupės nuteistųjų, minėti asmenys buvo ginkluoti lazdomis, peiliais apie 20-30 asmenų, todėl pareigūnai turėjo per kameras pastebėti tokį asmenų būrį. Pareigūnai atėjo tik tuomet, kai buvo pradėti nešti sužeistieji į medicinos punktą. Nurodė, jog patyrė ne tik sumušimus, bet ir psichologinį smurtą, nesaugumo jausmą. Pareiškėjas teigia, jog jis buvo pareigūnų diskriminuojamas dėl tautybės bei religijos. Įvykio dieną iškvietus specialųjį būrį jie buvo išrikiuoti ir laikomi lauke, šalo. Į pareiškėjo prašymą dėl medicininės apžiūros buvo atsakyta, jog dabar ji teikiama sunkiai sužeistiems asmenims. Todėl pareiškėjui nebuvo suteikta medicinos pagalba. Dėl to pareiškėjas patyrė nežmonišką elgesį, dvasinius išgyvenimus, fizinį bei psichologinį smurtą. Sutriko miegas, bendravimas su kitais asmenimis. Nurodė, jog po išpuolio labai bijojo dėl gyvybės ir sveikatos, todėl padavė prašymus dėl perkėlimo į kitą sektorių, tačiau į juos nebuvo reaguojama arba buvo grasinama ir jis juos atsiimdavo. Pareiškėjas ne kartą nurodė, jog jam gresia pavojus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 23–28) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas 2018-10-10 iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus buvo perkeltas į 1-ąjį sektorių. 2018-11-29 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00251-18 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl to, kad 2018-11-29 apie 17.10 val. per radijo ryšio priemonę buvo gautas jaunesniojo specialisto pranešimas apie tai, kad atliekant apėjimą 10-me būryje, išgirdo triukšmą, kuris sklido praėjime laiptinėje tarp 9-o ir 10-o būrių. Pareigūnams nedelsiant nuvykus į įvykio vietą, buvo pastebėti 10-o būrio nuteistieji su sužalojimų žymėmis. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiaisiais buvo pripažinti 9 asmenys. Duomenų apie pareiškėjo patirtus sužalojimus negauta, pastarasis į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl patirto fizinio smurto ar sužalojimų nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kaip nors susijęs su tiriamu 2018-11-29 įvykiu, t. y. negauta duomenų, jog jis būtų smurtiniame konflikte, dalyvavęs ar nukentėjęs. 2019-03-01 Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės A. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00251-18 sustabdytas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnio pagrindais (nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų). 2019-03-27 iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo persiųstas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašo perkelti jį į 2-ą sektorių, motyvuodamas tuo, kad l-e sektoriuje kilo pavojus jo gyvybei ir sveikatai, jau kartą buvau užpultas ir sumuštas kitų būrių nuteistųjų. Į prašymą buvo sureaguota, prašymas 2019-04-02 buvo svarstomas 1 -jo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdyje, komisijos siūlymu 2019-04-04 buvo priimtas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas Nr. 2-593, kuriuo nuteistasis buvo perkeltas iš 1 -jo sektoriaus į 2-ąjį sektorių, kuriame bausmę atlieka iki šio momento. Šiame smurtiniame grupiniame nuteistųjų konflikte pareiškėjas nedalyvavo, ir galimai jo iš viso nematė, kadangi ikiteisminiame tyrime jis nebuvo apklaustas nei nukentėjusiuoju, nei liudytoju. Išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją nerasta duomenų apie tai, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2018-11-29 iki 2019-04-04 būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojus dėl jo sumušimo ir patirtų kūno sužalojimų. Pareiškėjas dėl jo sumušimo, sužalojimų ar grasinimų jam nesikreipė pagalbos ir į 1 -jo sektoriaus psichologus. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad smurtinis konfliktas tarp nuteistųjų įvyko 2018-11-29, po kurio buvo atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliekamos kratos, nuteistųjų asmens kratos ir apžiūros, įvykio vietos ir kitų patalpų apžiūros, peržiūrinėjami vaizdo kamerų įrašai ir atliekamos intensyvios nuteistųjų apklausos, žodiniai pokalbiai ir kiti tyrimo veiksmai tiesiogiai nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir atskiruose darbuotojų kabinetuose. Pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pateikti jiems skundą, arba savo noru atvykti ir duoti parodymus ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjas to nepadarė, o intensyvių tyrimo veiksmų metu nebuvo gauta jokių duomenų apie pareiškėjo dalyvavimą smurtiniame konflikte. Be to, jo asmens byloje esančiame jo paties rašytame 2018-12-08 skunde Kalėjimų departamento direktoriui pareiškėjas nemini apie 2018-11-29 smurtinį nuteistųjų konfliktą ir apie jo asmeniškai patirtą smurtą. Be to, savo nepasitenkinimą kalinimo sąlygomis l-e sektoriuje jis tiesiogiai sieja su netinkamu pareigūnų elgesiu jo atžvilgiu, o ne su 2018-11-29 įvykio metu patirtu smurtu. Apie galimai gresiantį pavojų pareiškėjo gyvybei ir sveikatai l-e sektoriuje pareiškėjas pirmą kartą pranešė pataisos įstaigai tik 2019-02-06 savo prašyme Nr. 70(10)-86. Tačiau šiame prašyme jis tik abstrakčiai nurodė, kad būrį, kuriame jis dabar gyvena, buvo užpuolęs kitas būrys, tačiau nenurodė, kad jis pats asmeniškai buvo užpultas ir sužalotas. Iš to darytina išvada, kad jam asmeniškai niekas negrasino, ir realus pavojus jo sveikatai bei gyvybei nebuvo kilęs. 2019-02-07 Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas buvo išsikvietęs pareiškėją asmeniniam pokalbiui, pokalbio metu buvo siekiama gauti informacijos apie pareiškėjui konkrečiai gresiantį pavojų, jam grasinančius nuteistuosius. Pareiškėjas jokios konkrečios informacijos tuo klausimu nepateikė, pasakė tik tiek, kad nori likusią bausmės dalį atlikti 2-me sektoriuje. Būtina pažymėti, kad pataisos įstaigos pareigūnai, pastebėję smurtinį nuteistųjų konfliktą ėmėsi visų įmanomų priemonių konfliktui nutraukti: atskyrė nuteistuosius, išrikiavo kieme, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atliekami intensyvūs pirminiai neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai ir renkami reikšmingi duomenys. Tuo pačiu metu buvo teikiama medicininė pagalba patyrusiems kūno sužalojimus nuteistiesiems. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis be jokios priežasties buvo laikomas šaltyje, kad pareigūnai neleido jam kreiptis į medikus visiškai nepagrįsti - pareigūnų veiksmai buvo atliekami esant būtinojo reikalingumo sąlygomis gelbėjant sužalotų nuteistųjų gyvybę ir sveikatą, renkant ikiteisminio tyrimo duomenis ir kt. Konkretesnių duomenų dėl šių aplinkybių atsiliepime pateikti nėra galimybės, kadangi šie duomenys yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys gali būti panaudojami tik gavus prokuroro leidimą. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta nei viena iš visų trijų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant nei žalos, nei neteisėtų veiksmų apie priežastinio ryšio sąlygos egzistavimą nelogiška net kalbėti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę, neužtikrinant jam saugumo.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pabrėžė ir savo praktikoje išvystytą principą, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (S. prieš Turkiją, pareiškimo Nr.21986/93, 2000-06-27 sprendimas). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą taip pat yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. EŽTT 2012-11-27 sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja išvadą, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.
Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tuo, jog 2018 m. apie spalio-gruodžio mėnesį jis buvo užpultas ir sumuštas 6-7 būrio nuteistųjų. Nuteistieji buvo ginkluoti lazdomis, peiliais, apie 20-30 asmenų, todėl pareigūnai turėjo per kameras pastebėti tokį asmenų būrį. Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus jam nebuvo leidžiama.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018-11-29, apie 17.10 val. buvo pranešta, jog atliekant apėjimą 8 būryje, pareigūnas išgirdo triukšmą, kuris sklido praėjime tarp 9 ir 10 būrių laiptinėje. Nedelsiant nuvykus į įvykio vietą, buvo pastebėta 10 būrio nuteistieji su sužalojimo žymėmis. Pataisos įstaigos Kriminalinė žvalgyba dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00251-18 pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Minėtame tyrime nukentėjusiaisiais buvo pripažinti 9 asmenys, tačiau duomenų dėl pareiškėjo sužalojimų nebuvo gauta. Pareiškėjas dėl sužalojimų į Kriminalinės žvalgybos skyrių nesikreipė. Taip pat nebuvo gauta ir jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kaip nors susijęs su 2018-11-29 įvykiu, t. y. jame dalyvavęs ar nukentėjęs. 2019-03-01 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė priėmė motyvuotą nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimą sustabdė (b. l. 29). Medicininis pažymėjimas (b. l. 42) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sužalojimų nesikreipė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, netikėti Pataisos įstaigos paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija teismas neturi pagrindo. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl 2018-11-29 įvykio, kurio metu anot pareiškėjo, jis buvo sumuštas bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas skunde teismui negalėjo įvardinti tikslaus laiko kada įvyko sumušimas (skundo padavimo metu nuo įvykio buvo praėję nedaug laiko), nenurodė kodėl nesikreipė iš karto po įvykio į administraciją, Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sužalojimų užfiksavimo, į Kriminalinės žvalgybos skyrių dėl liudijimo apie konfliktą, kurio metu buvo sužalotas. Tokių pagrįstų įrodymų į bylą nepateikė bei nenurodė kas galėtų patvirtinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog įvykio metu buvo sumuštas. Pareiškėjas teikdamas 2018-12-08 skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po įvykio buvo praėję keletas dienų) (b. l. 38, 39) net neužsiminė apie 2018-11-29 įvykį. Taip pat kituose teiktuose skunduose bei prašymuose pareiškėjas tik bendrais bruožais nurodo, jog buvo užpultas būrys, tačiau neįvardino užpuolimo datų, neįvardina užpuolikų. Todėl pareiškėjo argumentai, jog 2018-11-29 jam nebuvo užtikrintas saugumas Pataisos įstaigoje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog jis nebuvo perkeltas į kitą būrį nors jo sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-02-06 pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 70(10)-86 perkelti jį atlikti likusią bausmę į kitą sektorių, kadangi jam gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. 2019-02-07 Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas A. L. išsikvietė pareiškėją pokalbiui. Pokalbio metu pareiškėjas nieko konkretaus nepaaiškino, pasakė, kad nori likusią bausmės dalį atlikti 2 sektoriuje. Būryje problemų neturi (b. l. 40). Pareiškėjas 2019-03-04 prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jo perkėlimo atlikti likusią bausmę į kitą sektorių, kadangi jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, nurodė, jog jau kartą buvo užpultas ir sumuštas kitų būrių nuteistųjų, yra nuolat užgauliojamas ir žeminamas, patiria psichologinį smurtą (b. l. 35). Minėtas prašymas Pataisos įstaigoje gautas 2019-03-27. 2019-04-02 nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio metu buvo nutarta siūlyti pareiškėją perkelti iš pirmojo sektoriaus į antrąjį sektorių (b. l. 33). Pataisos įstaigos 2019-04-04 įsakymu Nr. 2-592 pareiškėjas buvo perkeltas į antrąjį sektorių. (b. l. 32).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Pataisos įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas gavęs 2019-02-06 pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į kitą sektorių pravedė su pareiškėju pokalbį. Pareiškėjas pareigūnui nenurodė konkrečių asmenų ar priežasčių, kodėl nenori gyventi pirmame sektoriuje. Gavus kitą pareiškėjo prašymą 2019-03-27 dėl perkėlimo atlikti likusią bausmę kitame sektoriuje jis buvo 2019-04-02 įsakymu perkeltas į antrąjį sektorių.
Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK ) bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014).
Tai įrodo, jog Pataisos įstaigos administracija reagavo į pareiškėjo skundus, prašymus bei siekia sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui pateikus pirmą kartą prašymą jis buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis dėl ko jis negali atlikti bausmės pirmame sektoriuje. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei prašymas nebuvo tenkintas. Gavus pareiškėjo antrąjį prašymą perkelti jį į kitą sektorių, jis buvo tenkintas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą sektorių atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas tautybės ir religijos atžvilgiu. Jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Pareiškėjui nepagrindus savo teiginių bei visiškai nedetalizavus, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti, kad Pataisos įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Pataisos įstaigos ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.