- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- N-62-1699-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo nutarimu V. S. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, nutraukta.
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad V. S. sklypo Nr. 144 (SB „Klevas" , Panevėžyje) ir individualaus gyvenamojo namo savininkas - darbdavys leido dirbti statyti namą (betonuoti pamatus, mūryti sienas ir kaminą, dengti stogą) laikotarpyje nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d. P. L. , B. L. , K. L. ir V. A. , neįforminus rašytinių darbo sutarčių, neišdavus antrųjų darbo sutarčių egzempliorių ir darbuotojų darbo pažymėjimų. Tuo pažeisti Darbo kodekso 98 straipsnio l dalies l punkto, 99 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimai bei šiais veiksmais padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio l dalyje.
Teisminio nagrinėjimo metu V. S. paaiškino, kad 2006 m. liepos mėnesį pradėjo ruoštis gyvenamojo namo statybai. Gyvenamąjį namą ruošėsi statyti sodininkų bendrijoje „Klevas" esančiame sklype Nr. 144. Dėl statybos darbų atlikimo tarėsi su K. L. ir A. L., kuris kaip vėliau paaiškėjo yra P. L. . Su K. ir P. L. susitarė, kad jie atliks betonavimo darbus, t. y. padarys gyvenamojo namo pamatus. Padarius gyvenamojo namo pamatus, buvo susitarta, kad Klaidas ir P. L. pastatys gyvenamojo namo pirmą ir antrą aukštą, uždengs gyvenamojo namo stogą. Šie darbai buvo padaryti lapkričio mėnesį. Už atliktus darbus jis atsiskaitė su P. ir K. L. , tačiau dalies pinigų jiems nesumokėjo, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai. Prieš susitariant dėl darbų atlikimo, K. ir P. L. klausė ar jie turi verslo liudijimus ir gali atlikti statybos darbus. Jam buvo paaiškinta, kad verslo liudijimų jie neturi, nes K. L. nenorėjo eiti tarnauti į kariuomenę, o P. L. paaiškino, kad jis turi kažkokių problemų su mokesčių inspekcija, todėl neturi verslo liudijimo. Tačiau verslo liudijimus jie žadėjo išsiimti. Su B. L. ir V. A. dėl jokių darbų atlikimo, jie nesitarė. Dėl statybos darbų atlikimo buvo tartasi tik su K. ir P. L. .
ATPK 41 ³ straipsnio l dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (DK) apibrėžta nelegalaus darbo samprata. Sutinkamai su DK 98 straipsniu, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnis nurodo, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl tam tikros profesijos darbo arba tam tikrų pareigų ėjimo ir sulygto darbo užmokesčio. Sisteminio minėtų teisės normų vertinimo pagrindu darytina išvada, kad nelegaliu darbu, užtraukiančiu administracinę atsakomybę, laikomas darbas, kurį darbuotojas dirbo ar dirba pagal tarp jo ir darbdavio ar darbdavio įgalioto asmens sudarytą susitarimą dėl tam tikrų darbo funkcijų atlikimo už užmokestį, paklūstant darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymams, kai šis susitarimas jo sudarymo metu neįformintas darbo sutartimi.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. S. ir K. bei P. L. , susitarė atlikti statybos darbus V. S. priklausančiame sklype. Tarp šalių buvo susitarta, kad K. ir P. L. išbetonuos gyvenamojo namo pamatus, išmūrys sienas, dengs stogą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S. surašytas vertinant šiuos tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip nelegalų darbą. Atsakomybė už nelegalų darbą galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Darbuotojo privalomumas dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, siejama su tuo, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarta dėl konkrečios užduoties - gyvenamojo namo pamatų betonavimo, sienų išmūrijimo ir stogo uždengimo. Šis susitarimas susijęs su šalių tarpusavio įsipareigojimų atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, kurios metu viena šalis įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus, o kita šalis įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sulygtą užmokestį. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad K. ir P. L. laikėsi tam tikros darbo tvarkos ar pakluso darbdavio nurodymams. K. ir P. L. , susitarę dėl statybos darbų, savo iniciatyva, siekdami įvykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą, pasikvietė kartu dirbti B. L. ir V. A. . Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, B. L. ir V. A. buvo kviesti dirbti P. L. ir patys su V. S. dėl jokių atliekamų darbų, užmokesčio ar darbo vietos, nesitarė.
Įvertinus administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei liudytojų parodymus, padaryta išvada, kad tarp V. S. ir K. bei P. L. susiklostė rangos santykiai, kai viena pusė – K. ir P. L. įsipareigojo savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal V. S. užduotį, o V. S. įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Fizinių asmenų tam tikras konkrečiai apibrėžtas darbas, kuris atliekamas pas kitą fizinį asmenį, siekiant konkretaus rezultato, o ne paskirtų pareigų ar funkcijų vykdymo, nenustatant darbo atlikimo tvarkos arba būdo ir nesant V. S. kontrolės darbų atlikimui taip pat atsižvelgiant į tai, kad verslo liudijimo - nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, negali būti laikomas darbu, atliekamu pagal darbo sutartį ATPK 41³ straipsnio prasme. Tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai yra reglamentuojami Civilinio kodekso normų ir atsakomybės už nelegalų darbą neužtraukia. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina.
II.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.
Teigiama, kad su apylinkės teismo nutarime padarytų išvadų nesutinkama.
Nurodyta, kad iš P. L. , B. L. , K. L. ir V. A. rašytų skundų Valstybinei darbo inspekcijai ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad jie dirbo įvairius darbus: betonavo, mūrijo, įrenginėjo kaminus, dengė stogą, t. y. atliko V. S. nurodytus darbus ir prisilaikant nustatytos tvarkos ir eiliškumo. Tai rodo, kad buvo duota ne konkreti užduotis- pastatyti namą, o pirmiausia buvo duotas nurodymas išlieti pamatus, po to pastatyti pirmą, antrą aukštą ir t. t. Tai rodo darbų tęstinį pobūdį. Darbų atlikimui būtinomis medžiagomis aprūpino taip pat V. S. . DK 109 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tam tikrų darbų atlikimui gali būti sudaryta terminuota darbo sutartis.
Aptariant atsiskaitymo klausimą buvo sulygta, kad V. S. sumokės už kiekvieną atliktą darbą. Bendra suma turėjo būti 15000 litų. Tai rodo, kad buvo susitarta dėl konkretaus darbo užmokesčio. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas dėl to, kad V. S. neturėjo pinigų, o ne dėl to, kad buvo sulygta atsiskaityti pabaigus visus darbus.
Tariantis dėl darbų atlikimo V. S. žinojo, kad aukščiau išvardinti asmenys neturi nei verslo liudijimų, nei įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų įmonių. V. S. nesiėmė jokių veiksmų, kad butų įforminta rangos sutartis. DK 16 straipsnio 2 dalis nurodo, kad darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo. Todėl V. S. nebuvo jokių kliūčių su darbuotojais įforminti darbo sutartis.
Aukščiau išvardinti motyvai rodo, kad P. L. , B. L. , K. L. ir V. A. darbas turėjo DK 93 straipsnyje nustatytų darbo sutarties, o ne rangos sutarties požymių Toks darbas, nesudarius darbo sutarties, laikomas nelegaliu. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, manoma, kad P. L. , B. L. , K. L. ir V. A. dirbo nelegaliai, kad buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas.
Įstatymų nustatyta tvarka neįforminus darbo santykių, aukščiau nurodytiems darbuotojams buvo padaryta didelė žala: negalėjo laiku išsireikalauti darbo užmokesčio, nors V. S. naudai dirbo kelis mėnesius.
Atsiliepimas
V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliaciniu skundu. Teigiama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Namo statymo konkretūs darbai be darbo sutarčių, kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, patys savaime negali būti traktuojami kaip nelegalus darbas, nes pagal byloje surinktųjų duomenų visumą nepaneigiamas rangos teisinių santykių buvimas. Tokia situacija, kada nesiekiama konkrečių rezultatų, paprastai vertinama kaip darbo teisiniai santykiai, tačiau šioje byloje buvo priešingai ir apeliaciniame skunde remiantis bylos medžiaga nepaneigiamos apylinkės teismo padarytos išvados. Iš esmės apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada ir laikosi nepakankamai argumentuotos savosios pozicijos. Tokios jo nurodytos aplinkybės, jog DK 16 straipsnio 2 dalis nurodo, kad darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo ir todėl tariantis dėl darbų atlikimo V. S. žinojo, kad P. L. , B. L. , K. L. ir V. A. neturi nei verslo liudijimų, nei įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų įmonių ir kad jam nebuvo jokių kliūčių su darbuotojais įforminti darbo sutartis, jog jis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įforminta rangos sutartis, negali būti pagrindas pripažinti, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuotojo nusižengimo sudėtis.
Pagal ATPK 256 straipsnį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama nagrinėti byla ir jo pagrindu priimamas nutarimas. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi, todėl protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir kai tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Įrodymais administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo yra kaltas dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Taigi, jame, protokole, be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turi būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Galima tvirtinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius savo priedermės tinkamai neatliko ir tai patvirtina pateikta medžiaga, kuriame nėra būtiniausių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti aiškią išvadą, kad V. S. veikoje yra inkriminuoto nusižengimo sudėtis.
Apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaryta po surinktų įrodymų išanalizavimo, kada būna išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais kaip daro apeliantas – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai ir padarė įrodymų analizę. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
Beje, administracinių teisės pažeidimų bylose taikoma baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklė, kuri reiškia, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą reiškianti institucija, šiuo atveju, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl, esant tokiai situacijai, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus - pateiktojo prašymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.