- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-571/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Schmitz Cargobull Baltic“
- Advokatai
- Mindaugas Navickas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,
dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės ,,Schmitz Cargobull Baltic“ atstovui advokatui Mindaugui Navickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Schmitz Cargobull Baltic“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-204-425/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadratūra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Schmitz Cargobull Baltic“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Kvadratūra“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Schmitz Cargobull Baltic“ 13 777,98 Lt už atliktus statybos darbus ir delspinigius bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 18 d. su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. 06/12/3, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovui statybos rangos darbus iki 2007 m. sausio 26 d., o atsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti 45 000 Lt. Pagal sutarties 4.1. punkto sąlygą ieškovas turėjo kas mėnesį pateikti atsakovui atliktų darbų aktą, kurį per 5 darbo dienas atsakovas privalėjo pasirašyti arba pareikšti motyvuotą atsisakymą pasirašyti aktą. Atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu per 30 kalendorinių dienų po kokybiškai atliktų darbų akto dvišalio pasirašymo ir sąskaitos gavimo. Pagal sutarties 6.2. punktą, uždelsęs atsiskaityti su ieškovu, atsakovas turi mokėti 0,06 procentus delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atlikęs sutartyje numatytus darbus ieškovas pateikė atsakovui atliktų darbų aktus už 2006 m. gruodžio ir 2007 m. kovo mėnesius atitinkamai 17 565 Lt ir 27 435 Lt sumoms. Atsakovas šiuos aktus pasirašė, pastabų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės nenurodė. Remdamasis šalių pasirašytais atliktų darbų aktais ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras 17 565 Lt ir 27 435 Lt sumoms. Tokiu būdu atsakovui buvo perduota darbų už 45 000 Lt., todėl ieškovas laikė, kad jis visiškai ir tinkamai įvykdė šalių sudarytą statybos rangos sutartį. Tarp bankrutuojančios įmonės administratoriui perduotų dokumentų nėra duomenų, kad statybos rangos darbai buvo atlikti netinkamai, kad sutartis buvo pakeista ar nutraukta. Pagal sudarytą sutartį atsakovas per kelis kartus sumokėjo ieškovui iš viso 32 565 Lt, likusius 12 435 Lt mokėti atsisako, motyvuodamas tuo, kad yra rangos santykio šalių nepasirašytas 2007 m. birželio 5 d. neatliktų ir peraktuotų darbų aktas Nr. 1, kuris, ieškovo nuomone, negali būti laikomas sutarties pakeitimo įrodymu, tačiau leidžia atsakovo elgesį vertinti nesąžiningu. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 435 Lt įsiskolinimą už atliktus statybos darbus, 1 342,98 Lt delspinigių ir procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu BUAB „Kvadratūra“ ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ ieškovui BUAB „Kvadratūra“ 12 435 Lt skolą, 1 342,98 Lt delspinigių, 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 431 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 18 d. šalys pasirašė statybos rangos sutartį, kuria rangovas (byloje ieškovas) įsipareigojo iki 2007 m. sausio 26 d. savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti 45 000 Lt kainos remonto ir apdailos darbus užsakovo (byloje atsakovo) objekte pagal pateiktas sąmatas, o užsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais sumokėti rangovui sutarties kainą. 2006 m. gruodžio ir 2007 m. kovo mėnesiais atliktų darbų aktais Nr. 06-11-21KV/1 ir Nr.06-11-21KV/1 atsakovas UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ priėmė sutartyje numatytus ieškovo atliktus darbus, ir už juos sumokėjo dalimis: 2006 m. gruodžio 20 d. – 11 250 Lt, 2007 m. sausio 17 d. - 6 315 Lt ir 2007 m. gegužės 17 d. - 15 000 Lt. Vertindamas užsakovo vykdytų mokėjimų chronologiją, teismas sprendė, kad iki 2007 m. gegužės 17 d. atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės ieškovui nereiškė, pasirašytuose atliktų darbų aktuose nenurodė nė vieno rangovo atlikto darbo trūkumo. Vertindamas šalių pasirašytus atliktų darbų aktus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.662 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 6.694 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2007, ir sprendė, kad kompetentingo atsakovo darbuotojo pasirašytuose atliktų darbų aktuose atsakovas nenurodė ieškovo atliktų darbų trūkumų, priėmė ir pasirašė jų pagrindu išrašytus mokėjimo dokumentus, pagal juos iš dalies atsiskaitė su ieškovu, šalių sudaryta statybos rangos sutartis nenumatė užsakovui teisės reikalavimą dėl darbų trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau, todėl konstatavo atliktų darbų aktų, kaip atsakovo nenuginčytų sandorių, sukeliančių šalims juose numatytas teisines pasekmes, tam tarpe pareigą užsakovui sumokėti rangovui už priimtus statybos darbus, faktą ir pripažino ieškovo reikalavimus pagrįstais ir teisėtais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Skunde nurodo, kad:
1. 2006 m. gruodžio 18 d. sutartimi šalys susitarė, kad pagal sutartį atlikti darbai bus priimami dviem etapais – formalus atliktų darbų akto patvirtinimas ir baigtų bei kokybiškai atliktų darbų perdavimo priėmimo akto patvirtinimas, kuris sietinas su galutiniu atsiskaitymu už visus kokybiškai atliktus ir perduotus rangos darbus. Apelianto teigimu, šalių susitarimas kas mėnesį fiksuoti atliktus darbus, negali būti laikomas atsakovo įsipareigojimu mokėti už juos. Šalys atskyrė faktiškai vykdomus darbus ir jų kokybišką, visišką ir savalaikį atlikimą, patvirtinant tai kokybiškai atliktų darbų aktu. Sutarties 4.2 punkte numatyta užsakovo pareiga atsiskaityti tik už kokybiškai atliktus darbus. UAB ,,Kvadratūra“ 2007 m. gegužės mėn. 10 d. pateikė atsakovui raštą, kuriame nurodė savo atliktų darbų trūkumus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad statybos rangos darbai pagal sutartį buvo baigti ir perduoti atsakovui. Aiškinant sutartis, svarbu teisingai identifikuoti kiekvienos iš šalių tikrąją valią ir po sutarties sudarymo šalių vykdomus įsipareigojimus. Tarp šalių susiklostę santykiai apima ne tik lingvistinį atskirų sutarties sąlygų aiškinimą, tačiau ir po sutarties sudarymo tarp šalių vykusias derybas ir pasirašytų atliktų darbų perdavimo aktų ekspertizę ir peraktavimą. Teismas nevertino bylos aplinkybių dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos nevykdymo (CK 6.691 str.). Statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad už 45 000 Lt ieškovas parengs trijų vartų angų projektinę dokumentaciją, atliks statybos rangos darbus gamybiniame ceche pagal pateiktą techninę užduotį, įrengs įvažiavimą sunkiasvoriam transportui, visus sutartyje numatytus darbus ieškovas įsipareigojo atlikti iki 2007 m. sausio 27 d. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas buvęs UAB „Kvadratūra“ administracijos vadovas ir šios bendrovės savininkas S. O. patvirtino, kad atsakovo 2007 m. gegužės 29 d. pretenzijoje nurodytų neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų suma yra 12 435 Lt, kad faktiškai atlikti darbai neatitinka šalių pasirašytame akte nurodytų darbų, kadangi kai kuriuos darbus ir medžiagas ieškovas pakeitė alternatyviomis medžiagomis. Šių liudytojo parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino.
2. Apmokėjimą už tinkamai ir laiku atliktą bei priimtą darbų rezultatą reglamentuoja CK 6.644 ir 6.655 straipsniai. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį aiškinant šalių sutartinius santykius bylos duomenys (statybos rangos sutarties sąlygos, šalių veiksmai sutarties sudarymo, jos vykdymo metu bei po to) liudija, kad šalys susitarė darbus priimti dviem etapais – kasmėnesiniu einamų darbų akto patvirtinimu ir visiškai bei kokybiškai atliktų darbų priėmimo perdavimo akto patvirtinimu, kuris ir siejamas su galutiniu atsiskaitymu už visus kokybiškai atliktus ir perduotus rangos darbus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iki galo nevykdo rangos sutarties ir daugiau kaip 6 mėnesius delsia atlikti ir perduoti užsakovui darbų rezultatą, apeliantas 2007 m. liepos 28 d. nutraukė su ieškovu statybos rangos sutartį. Tokiu atveju pagal CK 6.671 straipsnį užsakovas privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, todėl rangovas negali reikalauti sumokėti už neatliktų ir neįrodytų darbų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-177/208).
3. Rangos sutartyje nustatyta užsakovo pareiga mokėti rangovui pagal faktinius kokybiškai atliktų darbų kiekius. Apelianto teigimu ieškovas pažeidė CK 6.691 straipsnyje reglamentuotas pareigas kooperuotis bei siekti pilnai ir visapusiškai atlikti ir perduoti rangos darbus. Ieškovas pripažino 2007 m. gegužės 29 d. rašte atsakovo nurodytus atliktų darbų kokybės trūkumus ir neatliktų darbų kiekius, patvirtino neatliktų darbų vertę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr.3K-3-2005) , todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalo sumokėti už neatliktus ir nekokybiškai atliktus rangos darbus, yra nepagrįsta. Apeliantas negalėjo naudoti neatliktų ir nekokybiškai atliktų rangos darbų, todėl, užfiksavęs sutarties pažeidimus, darbų trūkumus, turėjo sudaryti naują rangos sutartį su trečiaisiais asmenimis, kurie neatliktus ar nekokybiškai atliktus darbus, atliko didesniais, nei buvo sutarta su ieškovu, įkainiais.
4. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 177, 185, 197 straipsniuose. Teismas nesirėmė liudytojų parodymais, o visiškai nepagrįstai rėmėsi tik atliktų darbų aktais, nors aktuose įrašytų darbų atlikimą paneigia kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai, neatliktų ir peraktuotų darbų aktas Nr. 1, kuris paneigia ieškovo turtinį reikalavimą. Teismo traktavimas, kad neatliktų ir peraktuotų darbų akte Nr. 1 yra nurodyti papildomi rangos darbai, yra nepagrįstas ir neteisingas. Apelianto teigimu, atliktų darbų aktai, kuriais rėmėsi teismas, negali turėti didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai, tarp šalių vykusios derybos, ieškovo ketinimas perleisti nebaigtus ir neperduotus rangos darbus bendrovei „Runikos“ statyba bei pažeisti sutartyje numatytų darbų atlikimo terminai įrodo ieškovo reikalavimo sumokėti už neatliktus darbus nepagrįstumą.
5. ieškovo reikalavimas atlyginti už neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus yra nesąžiningas, neteisėtas ir nepagrįstas, atsižvelgiant jau vien į tai, kad, būdamas pažeidęs darbų atlikimo terminus ir reikalaudamas apmokėjimo, ieškovas turėjo įvertinti sutartyje numatytas netesybas – 0,06 procentų delspinigius nuo visos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą darbų atlikimo dieną.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Kvadratūra“ prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktus, patvirtino, kad ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus už 45 000 Lt sumą. Atsakovas priėmė ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias iš dalies atsiskaitė. Liudytojų parodymai patvirtino, kad buvo atliekami ir papildomai darbai, kurie nenumatyti sutartyje ir kurių kaina galimai kompensavo iš dalies nekokybiškai atliktus ieškovo darbus.
2. Atsakovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą sumokėti už atliktus darbus per 30 dienų po kokybiškai atliktų darbų akto dvišalio pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo.
3. Atsakovas šalių pasirašytų atliktų darbų aktų neginčijo. UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ yra privatus juridinis asmuo, turintis statybos rangos sutarčių vykdymo patirties, tačiau priimdamas atliktus darbus jokių pastabų dėl darbų kokybės ar apimties nepateikė.
4. Šalys sutartimi numatė, kad rangos darbai gali būti baigti po sutartyje numatyto darbų atlikimo termino 2007 m. sausio 26 d., todėl teismas pagrįstai priteisė sutartyje numatytus delspinigius už faktiškai atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos statybos rangos sutarties vykdymo metu atliktų darbų apmokėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 18 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria rangovas UAB „Kvadratūra“ įsipareigojo pagal sutarties priede sudarytą sąmatą savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti užsakovo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ pastatuose (duomenys neskelbtini), remonto ir apdailos darbus už 45 000 Lt iki 2007 m. sausio 26 d. 2006 m. gruodžio 20 d. užsakovas sumokėjo rangovui 11 250 Lt avansą. Šalys pasirašė 2006 m. gruodžio ir 2007 m. kovo mėnesį atliktų darbų aktus, pagal juos bendrai 45 000 Lt sumai ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kurias 2007 m. sausio 18 d. ir 2007 m. gegužės 17 d. atsakovas iš dalies apmokėjo bendra 21 315 Lt suma. 2007 m. gegužės 29 d. atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją dėl neatliktų darbų ir kai kurių atliktų darbų trūkumų. Atsakovo nurodytų darbų trūkumų ieškovas nepašalino, todėl 2007 m. liepos 25 d. raštu statybos rangos sutartį atsakovas nutraukė. Pagal minėtus 2006 m. gruodžio ir 2007 m. kovo mėnesį atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas-faktūras liko nesumokėti 12 435 Lt, reikalavimą kuriuos priteisti pareiškė ieškovo bankroto administratorius.
Dėl statybos rangos sutarties
CK 6.981 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartyje numatytą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Baigiamoji statybos rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra darbų perdavimas ir priėmimas, kuris reglamentuotas CK 6.694 straipsnyje. Atlikęs sutartus darbus rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis nedelsdamas turi pradėti jų priėmimą. Statybos rangos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų šalių pasirašomas aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodžius, trūkumų faktu galima remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo reikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbus jų nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Darbų apmokėjimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.655, 6.687 str.). Pagal šias teisės normas šalys gali susitarti dėl darbų apmokėjimo etapais, o užsakovas privalo apmokėti rangovui už atliktus statybos darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka po to, kai priimtas tinkamai ir laiku atliktų darbų rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. V. G. A., byla Nr. 3K-3-2005). Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, tai pagal CK 6.671 straipsnį rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti tik už faktiškai atliktus darbus ir negali reikalauti sumokėti už neatliktų ir neįrodytų darbų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-177/2008).
Remiantis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Ši norma įtvirtina sisteminio sutarties aiškinimo principą, kuris reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į sutarties kontekstą, o tai reiškia, kad kiekvienas sutarties žodis arba joje nurodoma frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje N. R. v. V.D., bylos Nr.3K-3-114/2004). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių pasirašytos statybos rangos sutarties atsiskaitymo tvarką reglamentuojančias sąlygas. Sutarties (b.l.8-9) 1.1 punktu ieškovas UAB „Kvadratūra“ įsipareigojo pagal sutarties priede sudarytą sąmatą savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti atsakovo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ pastatuose (duomenys neskelbtini), remonto ir apdailos darbus už 45 000 Lt iki 2007 m. sausio 26 d. ir perduoti užsakovui atliktų darbų rezultatą, o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti šioje sutartyje numatyta tvarka. Šalys numatė galimybę keisti darbų vykdymo terminą dvišaliu susitarimu (3.3. punktas). Sutarties IV straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo tvarką, 4.2. punktas numatė, kad užsakovas su rangovu atsiskaito už kokybiškai atliktus darbus per trisdešimt kalendorinių dienų po kokybiškai atliktų darbų akto dvišalio pasirašymo ir sąskaitos gavimo. Sutarties 4.1. punktas numatė, kad rangovas kas mėnesį pateikia užsakovui atliktų darbų aktą, kurį užsakovas privalo per penkias darbo dienas pasirašyti arba pareikšti motyvuotą atsisakymą pasirašyti aktą. Tai, kad atsiskaitymas už atliktus darbus yra siejamas su kokybišku darbų rezultatu yra užfiksuota ir šalių pareigas reglamentuojančioje sutarties dalyje - užsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti už rangovo kokybiškai atliktus darbus (5.2.2. punktas), rangovas įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti sutartyje ir sąmatoje numatytus darbus (5.3.2. punktas). Sutarties 5.5 punktas suteikė atsakovui teisę reikalauti iš rangovo pašalinti darbų trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą. Kitą dieną po sutarties pasirašymo atsakovas sumokėjo ieškovui sutarties 2.2. punkte numatyto dydžio avansą – 11 250 Lt (b.l. 14). Praėjus vienuolikai dienų po sutarties pasirašymo, 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas pateikė atsakovui 2006 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų už 17 565 Lt aktą ir šių darbų apmokėjimui sąskaitą-faktūrą (b.l. 17-19). Kitas 2007 m. kovo mėnesį atliktų už 27 435 Lt darbų aktas ir jo pagrindu išrašytas mokėjimo dokumentas atsakovui buvo pateiktas 2007 m. kovo 30 d. (b.l. 21-23). Aktus ir sąskaitas-faktūras atsakovas pasirašė. Sutartyje numatyto dvišalio susitarimo dėl statybos rangos darbų įvykdymo termino pratęsimo šalys nesudarė, darbus ieškovas vykdė ir po paskutinio akto pateikimo, dėl darbų kiekio ir kokybės atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją ir pareikalavo ištaisyti darbų trūkumus (b.l.38-39, 83). Atsakovo reikalavimo neįvykdžius, statybos rangos sutartis buvo nutraukta užsakovo iniciatyva dėl rangovo netinkamo sutarties vykdymo, darbų trūkumams ištaisyti atsakovas pasitelkė kitą ūkio subjektą, pagal statybos rangos sutartį be avanso atsakovas sumokėjo ieškovui 21 315 Lt (b.l. 20, 24, 40-41, 53-63). Nors nutraukus statybos rangos sutartį kokybiškai atliktų darbų aktas pagal sutarties 4.2. punktą ir nebuvo sudarytas, tačiau ieškovo tinkamai atliktus statybos rangos darbus atsakovas apmokėjo iki sutarties nutraukimo.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, yra pagrindas apelianto poziciją, kad šalys susitarė faktiškai vykdomus darbus fiksuoti kasmėnesiniuose atliktų darbų aktuose, o darbų rezultatą perduoti ir priimti pasirašius kokybiškai atliktų darbų aktą, su kuriuo ir siejamas darbų apmokėjimas, pripažinti pagrįsta. Toks vertinimas paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsiskaityti už atlikus darbus atsakovas įsipareigojo po kasmėnesinio atliktų darbų aktų priėmimo, o aktuose nenurodęs atliktų darbų trūkumų prarado teisę jais remtis vėliau.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantas teigia, kad atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas-faktūras pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo reikalavimo pagrįstumą, ir, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso normas, neįvertino kitų byloje esančių įrodymų – liudytojo S. O. parodymų, neatliktų ir peraktuotų darbų akto, kuriais atsakovas grindė atsikirtimus į ieškinį. Šie apelianto argumentai laikytini pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo teiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekio ir kokybės neatitikimas faktiškai atliktiems darbams, įrodinėjamų aplinkybių aspektu.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo numatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, kuris saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklų (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).
Pareiga atlikti darbus kokybiškai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, kurios yra ir jos priedai – lokalinės sąmatos, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastus tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo paruošti 3 vnt. vartų angų įrengimo projektinę dokumentaciją ir atlikti statybos rangos darbus atsakovui priklausančiame gamybiniame ceche, trinkelėmis įrengti įvažiavimus sunkiasvoriam transportui pagal lokalines ir objektinę sąmatas (b.l.10-13). Ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus atsakovas pasirašė be pastabų (b.l.15-18). Statybos rangos darbus ieškovas vykdė ir po atliktų darbų aktų bei sąskaitų-faktūrų pateikimo atsakovui (b.l. 83). 2007 m. gegužės 25 d. raštu atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją dėl darbų kokybės, kurioje nurodė, kad ieškovas neatliko sutartyje ir lokalinėse sąmatose numatytų darbų - neįrengė 5 cm storio sluoksnio asfaltbetonio dangos, nepateikė vartų angų įrengimui projektinės dokumentacijos, po angų išardymo ir užmūrijimo neatliko tinkavimo darbų, nenudažė vartų angose sumontuotų metalinių sijų, neužsandarino tarpų, likusių išardžius virš vartų angų buvusias gelžbetonines plokštes, kad grindų danga ties greitaeigiais vartais atstatyta nekokybiškai, su išlinkimu ir sutrupėjusi (b.l. 38-39). Nors esminės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aplinkybės yra fiksuojamos atliktų darbų perdavimo priėmimo akte, tačiau galimi papildomi liudytojų paaiškinimai dėl akte užfiksuotų darbų atlikimo pagal rangos sutartį aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Pretenzijoje konstatuotą netinkamą sutarties vykdymą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai, susiję su ginčo statybos objekte vykdytais darbais, E. G. ir A. Š. (b.l. 95-97, 108-110). Nesavalaikį, nekokybišką ir nevisišką darbų atlikimą pripažino ir buvęs ieškovo UAB „Kvadratūra“ savininkas ir administracijos vadovas S. O. (b.l. 106-108). Šie liudytojai patvirtino, kad atliktų darbų aktai buvo surašyti neatlikus visų darbų, be projektinės dokumentacijos, mokėjimų vykdymas buvo paremtas pasitikėjimu ieškovu ir dėl jo sunkios finansinės būklės. Tai, kad statybos rangos sutarties vykdymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo komplikuota, patvirtina neužilgo įvykęs bankroto bylos iškėlimo ieškovui faktas (b.l.7). Vadovaudamasis sutarties 5.5. punkte numatyta sąlyga atsakovas pareikalavo, kad ieškovas pašalintų darbų trūkumus, ir sulaikė mokėjimus iki visiško ir kokybiško darbų atlikimo (b.l. 38-38). Tai, kad atliktų darbų aktų sudarymo momentu atliktų darbų kiekis ir kokybė neatitiko sutarties sąlygų reikalavimų, patvirtina ir tai, kad darbų trūkumų pašalinimui ieškovas siūlė atsakovui kitą statybinę įmonę, buvo parengtas statybos rangos darbų įvykdymo perleidimo sutarties, kurioje konstatuoti neatlikti ir netinkamai atlikti darbai, projektas, kurio šalys nepasirašė dėl nesuderintos sutarties kainos (b.l. 43-51). Taigi, statybos rangos sutartyje nustatytu terminu ieškovas visų joje numatytų darbų neatliko, o dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai. Šių atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, susijusių su atliktų darbų kiekiu ir kokybe, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Įrodinėdamas netinkamą darbų atlikimą atsakovas remiasi šalių nepasirašytu 2007 m. birželio 5 d. ieškovo parengtu neatliktų ir peraktuotų darbų aktu Nr.1, dėl kurio įrodomosios galios pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Akte įrašyta nuostata dėl statybos rangos sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, konstatuotas užaktuotų ir faktiškai atliktų darbų kiekių neatitikimas ir nustatytas darbų kainos sumažėjimas 12 435 litais (b.l.42). Tokio akto rengimo ir jame nurodytų su faktiškai atliktų darbų kiekio neatitikimu atliktų darbų aktuose išvardintiems darbams bei kainos skirtumu susijusių aplinkybių teisingumo neneigia ir liudytojas S. O., paaiškinęs akto nepasirašymo aplinkybes, sietas su papildomų darbų atlikimu. Šalių nepasirašytas aktas negali būti laikomas leistinu rašytiniu įrodymu, liudijančiu jame konstatuotas aplinkybes (CPK 197 str.).
Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad statybos rangos sutartimi atsiskaitymą už statybos rangos darbus šalys siejo su tinkamai atlikto darbo rezultato priėmimu, sutartis buvo nutraukta neperdavus darbų rezultato, todėl pagal CK 6.671 straipsnio nuostatas ieškovas turi teisę tik į faktiškai atlikto darbo apmokėjimą, kuris ir buvo atliktas. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir, tenkindamas ieškovo ieškinį bei priteisdamas iš atsakovo apmokėjimą už neatliktus ir nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo ieškinį dėl pagrindinio piniginio reikalavimo, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl papildomos prievolės – delspinigių priteisimo.
Dėl statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo
Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra griežta, t.y. be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veiklas, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Jau sutarties sudarymo etape rangovas turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino kaip kuri iš šalių vykdė pareigą bendradarbiauti vykdant statybos rangos sutartį, nes šios pareigos nevykdymu šalys negrindė nei ieškinio, nei atsikirtimų į jį ir šalių bendradarbiavimo vykdant statybos rangos sutartį aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku (b.l. 4-6, 33-36, 69-70, 79-82). Ieškovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimu atsakovas grindžia apeliacinį skundą. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neanalizuoja kaip kuri iš šalių atliko pareigą bendradarbiauti vykdant statybos rangos sutartį.
Dėl papildomų darbų
Ieškinio reikalavimo priteisti atliktų darbų kainą ieškovas negrindė papildomų darbų atlikimo aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino juos atmesdamas liudytojo S. O. parodymus, susijusius su papildomų darbų statybos objekte atlikimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo nurodyta aplinkybė apie tai, kad šio liudytojo parodymai pagrindžia sutartyje nenumatytų papildomų darbų, kurių kaina kompensavo galimai iš dalies nekokybiškai atliktus ieškovo darbus, atlikimą, yra nepagrįsta. Tokia išvada darytina dėl to, kad papildomų darbų atlikimo aplinkybe ieškovas negrindė savo reikalavimo ir byloje nėra jokių leistinų įrodymų (susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, papildomų darbų atlikimo akto ir kt.), patvirtinančių tokių darbų faktinį įvykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priėmus byloje naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetus, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ir atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, vadovaujantis 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, iš ieškovo atsakovui priteistinos turėtos 414 Lt (b.l.156) bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, ir į valstybės biudžetą - 28,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (b.l.2, 165).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadratūra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Schmitz Cargobull Baltic“ dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadratūra“ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ naudai 414 Lt (keturis šimtus keturiolika litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 28,50 Lt (dvidešimt aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, valstybei.