- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- A-822-1251-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Anatolijus Baranovas
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus Gabijos gimnazijos, Vilniaus
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybes administracijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Rai˛io (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes ˇalimienes (praneeja),
dalyvaujant atsakovo atstovei O. A., treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus Gabijos gimnazijos atstovei V. K., treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus ˇveryno gimnazijos atstovei D. ˇ.,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, treciuju suinteresuotu asmenu Vilniaus ˇveryno gimnazijos bei Vilniaus Gabijos gimnazijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 13 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prayma atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus Gabijos gimnazija, Vilniaus ˇveryno gimnazija) del ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
Pareikejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareikejas) kreipesi i teisma su praymu ipareigoti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu pakeisti 2008 m. baland˛io 7 d. isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 bei 17 eiluciu tas dalis, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese, t.y. nustatyti klasiu komplektu skaiciu, nekomplektuojant Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klasiu.
Šalies argumentai
Prayme nurode, kad gincijamos 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 ir 17 eiluciu dalys, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 ir 5-8 klasese, prietarauja Lietuvos Respublikos teises aktams. Bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie ribotai savarankiku savivaldybiu funkciju, kurias igyvendindama savivaldybe turi ribota sprendimu iniciatyvos, priemimo ir igyvendinimo laisve. Pagal vietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkta gimnazijoje gali buti vykdomos ios ugdymo programos: akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais – akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Nei viena i skund˛iamame sprendime paminetu gimnaziju neatitinka LR Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punkte nurodytu iimtiniu atveju, todel jose negali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (b. l . 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktorius su praymu nesutiko ir atsiliepime nurode, kad Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 ir 5-8 klases komplektuojamos, nes kitose Pailaiciu seniunijoje esanciose mokyklose, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas lietuviu mokomaja kalba, mokiniu skaicius labai didelis, inaudotos visos patalpos. Del iu prie˛asciu perkelti 1-4 ir 5-8 klases i kitas mokyklas nera galimybiu. Artimiausios kitu Vilniaus miesto seniuniju mokyklos yra gana toli. Jose taip pat mokosi pakankamai daug mokiniu. Leidimas komplektuoti minetas klases sudarytu salygas mokiniams saugiai ir per trumpiausia laika pasiekti ugdymo istaiga, nes mokykla butu alia namu. Laiduotu galimybe Pailaiciu ir greta esanciu seniuniju vaikams rinktis norima ugdymo istaiga: gimnazija ar vidurine mokykla lietuviu mokomaja kalba, leistu gimnazijai dirbti pilnu pajegumu - neatsirastu laisvu mokymosi vietu. Nebutu salygojamas mokytoju darbo kruvio suma˛ejimo, neipareigotu gimnazijos apriboti „mokinio krepelio“ leas.
Nurode, kad Vilniaus ˇveryno gimnazijoje 5-8 klases komplektuojamos, kadangi ˇveryno seniunijoje nera kitu pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa lietuviu kalba vykdanciu mokyklu, kuriose gali mokytis mokiniai iki 18 metu. Artimiausios kitu Vilniaus miesto seniuniju mokyklos yra gana toli ir jose mokosi pakankamai daug mokiniu. Leidimas komplektuoti minetas klases sudarytu salygas mokiniams saugiai ir per trumpiausia laika pasiekti ugdymo istaiga nes mokykla butu alia namu. Laiduotu galimybe ˇveryno ir greta esanciu seniuniju vaikams rinktis norima ugdymo istaiga lietuviu mokomaja kalba, leistu gimnazijai dirbti pilnu pajegumu - neatsirastu laisvu mokymosi vietu. Nebutu salygojamas mokytoju darbo kruvio suma˛ejimo, neipareigotu gimnazijos apriboti „mokinio krepelio" leas.
Atsakovo teigimu, vietimo istatymo 41 straipsnio norma kaip tik leid˛ia atskirais atvejais vykdyti akredituotas vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas. Pabre˛ia, kad vietimo istatymo 41 straipsnyje nera iaikinta savoka „atskirais atvejais“, istatyme taip pat nera nurodyta kokia institucija kokiu teises aktu turetu iaikinti kada gimnazijoje gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programa, todel mano, kad mokyklos steigejui suteikta teise paciam spresti i klausima. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu tinklo kurimo taisykliu 11 punkte ivardinti tam tikri atvejai, kai gimnazijose vykdomos pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ir pirminio profesinio mokymo programos. Mokyklu tinklo kurimo Taisyklese nera konkreciai draud˛iama vykdyti pradinio, pagrindinio, vidurinio etc. mokymo programu gimnazijose kitais atvejais, todel, manytina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtintos Mokyklu tinklo kurimo taisykles, budamos poistatyminiu teises aktu, nepaneigia mokyklos steigejo teises, nustatytos istatymu, atskirais atvejais spresti i klausima (b. l. 31-33).
Tretysis suinteresuotas asmuo vietimo ir mokslo ministerija su praymu sutiko ir prae ji tenkinti. Paaikino, kad skund˛iamo 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 ir 17 eiluciu dalys prietarauja vietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies, Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 9, 11 ir 32 punktu reikalavimams. Vadovaujantis vietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tam tikrais atvejais gimnazijoje gali buti vykdoma vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Pa˛ymejo, kad vietimo ir mokslo ministro 1999-05-14 isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje numatyta, jog jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, iskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003-09-01 privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas (b. l. 26-28)..
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkricio 13 d. sprendimu pareikejo skunda tenkino. Ipareigojo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu pakeisti 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ dali ( isakymo priedo 2 bei 17 eiluciu dalys), kuria Vilniaus Gabijos gimnazijoje nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5-8 klasiu komplektu skaicius, t.y. nustatyti klasiu komplektu skaiciu, nekomplektuojant Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje -5 klasiu.
Teismas pa˛ymejo, kad pagal 1994-07-07 Vietos savivaldos istatymo Nr. I-533 (nauja istatymo redakcija nuo 2000-10-27) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkta vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie priskirtuju (ribotai savarankiku) savivaldybiu funkciju, kurias atlikdama savivaldybe igyvendina istatymus ir ju pagrindu priimtus kitus teises aktus, atsi˛velgdama i vietos salygas ir aplinkybes (Vietos savivaldos istatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Savivaldybes tarybos funkcijos bendrojo lavinimo organizavimo srityje detaliau reglamentuojamos vietimo istatymo (nauja istatymo redakcija nuo 2003-06-28) (toliau - Istatymas) 59 straipsnio 1 dalyje, kurioje tarp kitu iame straipsnyje paminetu savivaldybes atstovaujamosios institucijos funkciju, nurodoma, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija vykdo valstybine vietimo politika savivaldybeje, formuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikianciu mokyklu tinkla, steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas. Pagal Istatymo 60 straipsnio 1 dalies 1 punkta mokyklos steigejas u˛tikrina valstybines vietimo politikos vykdyma, istatymu, Vyriausybes nutarimu, vietimo ir mokslo ministro isakymu ir kitu teises aktu, reglamentuojanciu mokyklu veikla, vykdyma mokykloje. Taigi atsakovas, organizuodamas vaiku bendraji lavinima Vilniaus miesto savivaldybeje, turi ribota sprendimu iniciatyvos, priemimo bei igyvendinimo laisve, todel privalo igyvendinti teises aktu, reglamentuojanciu iu savivaldybes funkciju igyvendinima, reikalavimus. Istatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ketveriu metu pradinio ugdymo programa vykdo mokyklos – dar˛eliai, pradines ir kitos mokyklos. Vadovaujantis Istatymo 10 straipsnio 3 dalimi, pagrindinio ugdymo programos I dalis apima ketveriu metu pagrindinio ugdymo turinio koncentra, II dalis – dveju metu pagrindinio ugdymo turinio koncentra. Pagrindinio ugdymo programa arba jos dali vykdo gimnazijos, vidurines, pagrindines, jaunimo, profesines ir kitos mokyklos. Baigtinis galimu vykdyti gimnazijoje ugdymo programu saraas nurodomas Istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte, pagal kuri gimnazijoje gali buti vykdomos ios ugdymo programos: akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais - akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Istatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo tvarka tvirtina Vyriausybe.
Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu (toliau - Taisykles) 9.5 punkte nurodoma, kad gimnazijose vykdoma vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos II dalis arba vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo II dalies ir tarptautinio bakalaureato programos, o iu Taisykliu 11 punkte nurodomi iimtiniai atvejai, kuriems esant gimnazijoje gali buti vykdoma pradinio (1-4 klases) ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases): 1) gimnazijose, skirtose specifiniu gabumu mokiniams i visos alies mokyti (Taisykliu 11.2 punktas); 2) gimnazijose, kuriose yra vykdoma vidurinio ugdymo programa su profesines mokyklos ivertintu ir pripa˛intu profesinio mokymo programos moduliu (...) (Taisykliu 11.3 punktas); 3) gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu arba tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu, savivaldybes gimnazijose, isteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jeigu pagal steigimo sandori susitarta, kad pritrukus i Lietuvos Respublikos valstybes biud˛eto gimnazijai skiriamu mokymo leu (...) tradicine religine bendruomene ar bendrija prideda savo leu (Taisykliu 11.4 punktas).
Sistemine Istatymo 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio . 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisykliu 9.5, 11 punktu nuostatu analize leid˛ia teismui padaryti ivada, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija turi teise formuoti pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla ne savo nuo˛iura, o tik esant tam tikriems iimtiniams atvejams, kuriuos nustato Vyriausybe. Todel, Vilniaus Gabijos gimnazijoje pradinio ugdymo (1-4 klases) ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases), o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases) gali buti vykdoma tik esant nors vienam Taisykliu 11 punkte nurodytam atvejui.
Nustate, kad Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje mokymas vyksta mokomaja lietuviu kalba (b. l. 17). I atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu - Vilniaus ˇveryno gimnazijos, atstovu paaikinimu ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos 2008-08-20 rato “Del Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 pakeitimo“ (b. l. 13-15) turinio teismas nustate, kad atsakovas, leisdamas 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopos pirmas – ketvirtas ir penktas – atuntas klases, sieke patenkinti gyventoju poreikius, sudaryti galimybes alia nurodytu gimnaziju gyvenantiems vaikams pasirinkti norima ugdymo istaiga - gimnazija lietuviu mokomaja kalba ir mokytis artimiausioje gimnazijoje. Kaip viena i pagrindiniu prie˛asciu nurode Pailaiciu seniunijoje esanciu mokyklu, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas lietuviu mokomaja kalba, labai dideli mokiniu skaiciu bei pilna patalpu inaudojima. Teige, kad minetas isakymas leistu Gabijos ir ˇveryno gimnazijoms dirbti pilnu pajegumu – neatsirastu laisvu mokymosi vietu, nebutu salygojamas mokytoju darbo kruvio suma˛ejimas, neipareigotu gimnaziju apriboti „mokinio krepelio“ leas. Tarp Taisykliu 11 punkte paminetu iimtiniu atveju, kuriems esant gimnazijose gali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, tokie pagrindai (atvejai) – siekis sudaryti moksleiviams galimybe pasirinkti arba mokytis artimiausioje gimnazijoje bei leu taupymas – nera numatyti.
vietimo ir mokslo ministro 1999-05-14 isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog gimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinio koncentrus (iskyrus menu gimnazijas), nuo 2003 m. gimnazijos steigiamos tik kaip atskiros, savarankikos keturmetes mokyklos (iskyrus menu gimnazijas), apimancios III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I-IV gimnazijos klases), arba kaip autonomiki profesiniu ar auktesniuju mokyklu skyriai, o jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, iskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003-09-01 privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas. ioje koncepcijoje taip pat nurodoma, kad bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klases) gali tureti tik atokios gimnazijos nedidelese gyvenvietese.
Lietuvos Respublikos Teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu 1994-07-19 istatymo 1 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybes. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietoves skirstomos i miesto ir kaimo gyvenamasias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovems priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovems priskiriami miesteliai ir kaimai. Gabijos ir ˇveryno gimnaziju buveines yra Vilniaus mieste ir tose paciose savivaldybese kaip ir kitos mokymo istaigos, kuriose nurodytu gimnaziju moksleiviai gali testi mokymasi. Ivertines, kad savivaldybiu teritorijose tarp mokyklu dislokacijos atstumai nera labai dideli, teismas konstatavo, kad moksleiviai neabejotinai turi galimybe pasirinkti kitas, netoli nuo iu gimnaziju nutolusias ir esancias toje pacioje gyvenamojoje vietoveje bei pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali rusu bei lenku kalba vykdancias mokyklas, todel atmete atsakovo argumenta, jog nesukomplektavus Gabijos ir ˇveryno gimnazijose isakyme nurodytu klasiu, bus apribotos Istatymo moksleiviui suteiktos teises – teise pasirinkti vietimo programa vykdancia mokykla (Istatymo 27 straipsnio 2 dalis), teise mokytis gimtaja kalba (Istatymo 30 straipsnio 2 dalis).
Teismas pa˛ymejo, kad nei viena i isakyme paminetu gimnaziju neatitinka Taisykliu 11 punkte nurodytu iimtiniu atveju, todel iose gimnazijose negali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, t. y. jose negali buti komplektuojamos bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ugdymo pakopos pirmos – ketvirtos ir pagrindinio ugdymo pakopos penktos – atuntos klases.
Vadovaujantis Istatymo 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, savivaldybes taryba turi teise formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla tik Taisykliu 11 punkte numatytais atvejais. Kadangi ioje byloje tokiu atveju nenustatyta, ir nei Istatymas, nei Vietos savivaldos istatymas, nei joks kitas teises aktas nesuteikia savivaldybes tarybai teises savivaldybes teritorijoje savo nuo˛iura formuoti pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinklo, teismas konstatavo, kad atsakovas 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 ir 17 eiluciu dalimis 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijai leides komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ugdymo pakopos pirmasias – ketvirtasias klases ir pagrindinio ugdymo pakopos penktasias – atuntasias klases, o Vilniaus ˇveryno gimnazijai leides komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias – atuntasias klases, pa˛eide vietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punktu reikalavimus. Todel atsakova ipareigojo pakeisti 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 bei 17 eiluciu tas dalis, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija apeliaciniu skundu prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima.
1. Mano, kad vietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punktas leid˛ia gimnazijai vykdyti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, o tai reikia, kad gimnazijose gali buti formuojamos klases, kuriose mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, t.y. ir 1-4 bei 5-8 klases, kas buvo leista Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2008-04-07 isakymu Nr. 30-693. Atsi˛velgdamas i mineto straipsnio turini, daro ivada, kad mokyklos steigejui suteikta teise paciam spresti klausima del klasiu, kuriose mokoma pagal pradinio ugdymo programa, formavimo.
2. Teigia, kad vertinant susidariusia situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu, atsi˛velgiant i vietimo istatyme itvirtinta reikalavima laiduoti optimalu vietimo tinkla, pakeitus Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693, butu pa˛eistos didelio skaiciaus mokiniu, ju tevu (globeju) teises rinktis pageidaujama vietimo istaiga, taip pat gimnaziju mokytoju teise tureti pakankama pamoku kruvi. Tevai ar kiti teiseti vaiko atstovai turi teise dalyvauti parenkant vaikui vietimo istaiga, mokymosi forma bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, isitikinimus ir t.t. Mano, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir padare nepagrista ivada, jog pakeitus Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693, nebus pa˛eid˛iamos mokiniu ir ju tevu ir gimnazijos mokytoju teises ir teiseti interesai (Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas, vietimo istatymo 27 straipsnis, 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnis, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3. Mano, kad Teismas nepagristai konstatavo, jog Gabijos bei ˇveryno gimnazijos neatitinka Taisykliu 11 punkte nurodytu iimtiniu atveju. Tinkamai ivertinus, ar Gabijos ir ˇveryno gimnaziju moksleiviu gyvenamojoje vietoje yra kitu atitinkamu mokyklu, vykdanciu pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, galima taikyti Taisykliu 11.4 punkte nustatyta iimti, kad tam tikrais atvejais pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos vykdomos savivaldybes ar valstybes gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu arba tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu.
4. Atkreipia demesi, kad Administracijos direktoriaus isakymas Nr. 30-693 2008-2009 mokslo metais yra ivykdytas ir 1-4 bei 5-8 klases yra sukomplektuotos. Pagal Lietuvos Respublikos vietimo istatymo 45 str. vietimo santykiai tarp mokinio ir vietimo teikejo iforminami raytine sutartimi, kuri gali buti nutraukiama tik joje nurodytais pagrindais. Teismas sprendime visikai neatsi˛velge i mokiniu, ju tevu ir pedagogu teisetus lukescius, kuriuos tenkina Administracijos direktoriaus isakymas Nr. 30-693. Mano, kad tuo budu teismas pasisake del i byla neitrauktu asmenu teisiu ir pareigu (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 142 str. 2 d. 2 p.). Teismui ipareigojus pakeisti Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693, i Vilniaus Gabijos ir ˇveryno gimnaziju 1-4, 5-8 - klasiu mokiniu teise rinktis norima vietimo istaiga yra atimama. Pirmosios instancijos teismo sprendima palikus nepakeista, butu neaiku, kaip is teismo sprendimas turi buti igyvendinamas, t.y. nuo kada turi buti neformuojamos 1-4 bei 5-8 klases. Pa˛ymi, kad ipareigodamas pakeisti Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693 teismas taip ir nenurode imperatyvios teises normos, kuri draustu gimnaziju steigejui gimnazijose formuoti klases, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programa. Teismas taip pat nepateike argumentu, kokias neigiamas pasekmes galetu sukurti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu Nr. 30-693 duotas leidimas Vilniaus Gabijos gimnazijoje formuoti 1-4 bei 5-8, o ˇveryno gimnazijoje 5-8 klases.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus ˇveryno gimnazija apeliaciniu skundu prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima. Apeliaciniame skunde nurodo:
1. Teismas, patenkindamas prayma ir priimdamas sprendima, netinkamai interpretavo ir taike Lietuvos Respublikos vietimo istatymo 10 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio nuostatas ir neatkreipe demesio, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimas Nr. 745 prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mano, kad ivykd˛ius toki sprendima butu pa˛eista asmenu konstitucine prievole, numatyta Konstitucijos 41 straipsnyje, – privalomas mokslas, nes iai pareigai vykdyti nebutu sudarytos palankios salygos ir pa˛eistos vaiku teises.
2. Pabre˛ia, kad turi buti atsi˛velgiama i mokiniu, ju tevu (globeju) teise rinktis pageidaujama vietimo istaiga, taip pat gimnaziju mokytoju teise tureti pakankama pamoku kruvi. Teismo sprendimas, ipareigojantis nekomplektuoti 5 klasiu Vilniaus ˇveryno gimnazijoje prietarauja Vaiko teisiu konvencijai, kadangi 5-8 klasiu mokiniams nera sudaryta galimybe pasirinkti, t.y. mokytis ju gyvenamojoje vietoje. Toks teismo sprendimas pa˛eid˛ia vaiko teises ir neu˛tikrina jo interesu apsaugos, ma˛ina mokymo prieinamuma.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtinta Gimnazijos koncepcija, kuri yra rekomendacinio pobud˛io. is dokumentas tik nurodo bendrasias gaires tesiant vietimo reforma bet nereglamentuoja klasiu formavimo gimnazijose tvarkos. Vilniaus miesto savivaldybe, priimdama sprendima, vertino tai, kad, vykstant mokyklu tinklo pertvarkai dar nera isprestas klausimas del esamu ir busimu ˇveryno gimnazijos 5 - 8 klasiu mokiniu mokymo salygu. Todel negaledama pasiulyti alternatyvos nesiry˛o nekomplektuoti 5-8 klasiu ˇveryno gimnazijoje. Tai vertinant nera teisinio pagrindo iformuoti esama mokymo sistema.
4. Pa˛ymi, kad Lietuvos Respublikos vietimo istatymo 10 straipsnio 3 punkte yra numatyta, kad ir gimnazijos vykdo pagrindinio ugdymo programas (5-8 klases ir 9-10 arba gimnazijos I ir II klases). To paties istatymo 41 straipsnio, nustatancio mokyklu grupes ir tipus, 7 dalies 2 punktas konkretizuoja, kokias ugdymo programas gali vykdyti gimnazija. iame istatyme nurodoma, kad gimnazijoje gali buti vykdomos abi dalys pagrindinio ugdymo programu „atskirais atvejais“. Taciau istatymas nepateikia savokos „atskirais atvejais“ iaikinimo, o pareikejas nenurode imperatyvios teises normos, draud˛iancios gimnazijos steigejui leisti formuoti 5- 8 klases.
Gabijos gimnazija apeliaciniu skundu prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir byla gra˛inti pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo. Apeliacinis skundas grind˛iamas argumentais, i esmes analogikais pateiktiems atsakovo apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu (t. 2, b. l. 12 - 16) prao apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Nesutinka, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu „Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu“ 11.4 punktas galimai prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pabre˛ia, kad vietimo sistema grind˛iama testinumo principu, todel tiek vietimo istatymo, tiek Vyriausybes nutarimo nuostatos, nustatancios, kad atskiru tipu mokyklose gali buti vykdomos tik konkrecios ugdymo programos, jokiu budu nereikia, kad ribojama asmens teise i privaloma moksla. Pa˛ymi, kad remiantis vietimo istatymo 61 straipsnio 4 dalies bei ABTI 49 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad gimnazijos bendruomenes byloje buvo atstovaujamos tinkami, todel nera pagrindo teigti, kad teismas pasisake del i byla neitrauktu asmenu teisiu. Be to, atkreipia demesi, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-981 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu plano 28 ir 37 eilutese buvo numatyta, jog iki 2008-09-01 bus ivykdyta minetu gimnaziju reorganizacija. Mokyklos bendruomenei ˛inant apie i sprendima, nera pagrindo manyti, kad buvo pa˛eisti mokiniu, ju tevu bei pedagogu teiseti lukesciai. Pa˛ymi, kad sistemikai aikinant vietimo istatymo 10 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas, darytina ivada, jog gimnazijose gali buti vykdoma tik pagrindinio ugdymo programos II dalis. Savivaldybes taryba, nustatydama, kokios ugdymo programos gali buti vykdomos gimnazijose, nera visikai savarankika, ir atvejus, kada gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos I dalis, nustato ne mokyklos steigejas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Atkreipia demesi, kad vietimo istatymo 29 straipsnyje itvirtinta teise rinktis mokykla ar ja keisti nera absoliuti, o yra salygojama daugybes faktoriu (esamo vietimo istaigu tinklo, vaiko am˛iaus ir kt.). i teise turi buti derinama ir su savivaldybes pareiga formuojant mokyklu tinkla vykdyti teises aktu keliamus reikalavimus.
Vilniaus Gabijos gimnazija atsiliepime (t. 2, b. l. 17 – 21) prao atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos ir Vilniaus ˇveryno gimnazijos apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepime i esmes kartoja apeliacinio skundo argumentus.
Vilniaus ˇveryno gimnazija atsiliepimais (t. 2, b. l. 22 – 24, 25 – 27)) palaiko Vilniaus Gabijos gimnazijos bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos apeliacinius skundus argumentais, analogikais pateiktiems Vilniaus ˇveryno gimnazijos apeliaciniame skunde.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i Vilniaus ˇveryno gimnazijos bei Vilniaus Gabijos gimnazijos apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 28 – 29) juos prao tenkinti bei kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su praymu iirti, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu „Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu“ 11.4 punkto atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu (t. 2, b. l. 30 – 34) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Pa˛ymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu „Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu“ 11.4 punktas nustato atskirus atvejus, kada gimnazija gali vykdyti pradinio ir pagrindinio ugdymo programa – jei gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu ar tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu, savivaldybes gimnazijose, isteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jei pagal steigimo sandori susitarta, kad pritrukus i Lietuvos Respublikos valstybes biud˛eto gimnazijai skiriamu mokymo leu pagal Moksleivio krepelio ir sutartiniu moksleiviu skaiciavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. bir˛elio 27 d. nutarimu Nr. 78, tradicine religine bendruomene ar bendrija prideda savo leu. Atsi˛velgiant i tai, kad Taisykliu 11.4 punkte nurodytas saraas yra baigtinis, o be Vilniaus ˇveryno gimnazijos ir Vilniaus Gabijos gimnazijos Vilniuje yra mokyklu, igyvendinanciu vidurinio ugdymo programas, minetoms gimnazijoms Taisykliu 11.4 punktas netaikytinas. Taip pat mano, kad 1-4 ir 5 klasiu neformavimas Vilniaus Gabijos gimnazijoje, 5 klasiu neformavimas Vilniaus ˇveryno gimnazijoje nepa˛eid˛ia mokiniu bei tevu teises dalyvauti pasirenkant ugdymo programa, mokykla (vietimo istatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalys, 29 straipsnio 1 dalis). Sistemikai ivertinus vietimo istatymo 9 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir Taisykliu 9.5 ir 11.4 punktu nuostatas, darytina ivada, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija neturi teises formuoti pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinklo savo nuo˛iura, o tai privalo daryti vadovaudamasi Taisykliu nuostatomis. Atlikus Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-981 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendrojo plano 1 priedo Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gairiu (toliau – ir Gaires) analize, matyti, kad 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybes taryba pripa˛ino, kad Vilniaus Gabijos gimnazija ir Vilniaus ˇveryno gimnazija neatitinka Taisykliu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintu „Bendrojo lavinimo specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju“ nuostatu. Atkreipia demesi, kad atsi˛velgiant i ABTI 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nevertintini apeliantu argumentai del politinio ir ekonominio skund˛iamo isakymo tikslingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konsta tuoja:
IV.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos apeliacini skunda tenkinti, treciuju suinteresuotu asmenu apeliacinius skundus tenkinti i dalies.
Pareikejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje yra kreipesis i teisma su praymu ipareigoti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu pakeisti 2008 m. baland˛io 7 d. isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 bei 17 eiluciu tas dalis, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese, t. y. nustatyti klasiu komplektu skaiciu, nekomplektuojant Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klasiu.
Administracinio ginco esme sudaro nustatymas, ar atsakovas pagal vietima reglamentuojancius teises aktus turejo pakankama pagrinda nustatyti klasiu komplektu skaiciu 1-4 bei 5-8 klasese Vilniaus Gabijos ir Vilniaus ˇveryno gimnazijose 2008-2009 mokslo metams. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendrojo plano 1 priede idestytu Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gairiu 28 punkte numatyta iki 2008 m. rugsejo 1 d. Vilniaus Gabijos gimnazija reorganizuoti padalijant i dvi istaigas – Gabijos gimnazija, kurioje butu vykdomos II pakopos pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programos, ir Gabijos pagrindine mokykla, kurioje butu vykdomos pradinio, pagrindinio ugdymo programos; o pagal 37 punkta numatyta iki 2008 m. rugsejo 1 d. Vilniaus ˇveryno gimnazija reorganizuoti padalijant i dvi istaigas – ˇveryno gimnazija, kurioje butu vykdomos II pakopos pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programos, ir ˇveryno pagrindine mokykla, kurioje butu vykdomos pradinio, pagrindinio ugdymo I pakopos programos.
Principines mokyklu pertvarkymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos vietimo istatymo 44 straipsnis ,,Mokyklos, pagalbos istaigos pabaiga ir pertvarkymas“ (2004 m. bir˛elio 22 d. istatymo Nr. IX-2292 redakcija), kuriame yra nustatyta, kad savivaldybes taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo vietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankikai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiancias istaigas - pagal Vyriausybes nustatytus kriterijus (1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu (toliau - Taisykles) 29 punkte mokyklos organizacines veiklos pakeitimai (klasiu, grupiu, skyriu, filialu steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuviu kalba ar tautines ma˛umos kalba ivedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas) yra ivardijami kaip mokyklos vidaus strukturos pertvarkymas.
Taisykliu 9.5 punkte nustatyta, kad gimnazijose vykdoma akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos antroji dalis; arba akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir tarptautinio bakalaureato programos, o iu Taisykliu 11 punkte (aktuali redakcija nuo 2008 m. baland˛io 2 d.) nurodomi iimtiniai atvejai, kuriems esant gimnazijoje gali buti vykdoma pradinio (1-4 klases) ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases): 1) menu gimnazijose (Taisykliu 11.2 punktas); 2) gimnazijose, kuriose yra vykdoma vidurinio ugdymo programa su profesines mokyklos ivertintu ir pripa˛intu profesinio mokymo programos moduliu (...) (Taisykliu 11.3 punktas); 3) savivaldybes ar valstybinese gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu arba tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu, savivaldybes gimnazijose, isteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jeigu pagal steigimo sandori susitarta, kad pritrukus i Lietuvos Respublikos valstybes biud˛eto gimnazijai skiriamu mokymo leu (...) tradicine religine bendruomene ar bendrija prideda savo leu, nevalstybineje gimnazijoje, kurioje vykdomos vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos (...) (Taisykliu 11.4 punktas).
I nagrinejamoje byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad atsakovas, leisdamas formuoti 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopos pirmas – ketvirtas ir penktas – atuntas klases, sieke patenkinti gyventoju poreikius, sudaryti galimybes alia nurodytu gimnaziju gyvenantiems vaikams pasirinkti norima ugdymo istaiga - gimnazija lietuviu mokomaja kalba ir mokytis artimiausioje gimnazijoje. Kaip viena i pagrindiniu tokio formavimo prie˛asciu nurodoma Pailaiciu seniunijoje esanciu mokyklu, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas lietuviu mokomaja kalba, labai didelis mokiniu skaicius ir pilnas patalpu inaudojimas, be to remiamasi ir tuo, kad Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klasiu komplektavimas leistu Gabijos ir ˇveryno gimnazijoms dirbti pilnu pajegumu - neatsirastu laisvu mokymosi vietu, nebutu sudarytos salygos mokytoju darbo kruvio ma˛ejimui, gimnazijos nebutu ipareigotos apriboti „mokinio krepelio“ leas. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta ivada, kad Taisykliu 11 punkte numatytiems iimtiniems atvejams, kuriems esant gimnazijose gali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, negali buti priskirti atvejai tokiais pagrindais kaip siekis sudaryti moksleiviams galimybe pasirinkti arba mokytis artimiausioje gimnazijoje bei leu taupymas.
Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta ivada, kad sprendimas komplektuoti Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klases, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klases, neatitinka Taisykliu 11 punkte nurodytu iimtiniu atveju, todel iose gimnazijose negali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, t. y. jose negali buti komplektuojamos bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ugdymo pakopos pirmos – ketvirtos ir pagrindinio ugdymo pakopos penktos – atuntos klases.
Apeliaciniuose skunduose teismui yra nurodyta, kad atitinkamu klasiu neformavimas gimnazijos prietarautu mokiniu, ju tevu ir pedagogu teisetiems interesams. iu argumentu pagristumas vertintinas taikant bendruosius visuomenes ir atskiru jos nariu (grupes) interesu derinimo ir individo teisiu (interesu) suvar˛ymo proporcingumo principus. Lietuvos Respublikos istatymai garantuoja ias esmines asmens teises vietimo srityje. Konstitucijos 41 straipsnis garantuoja teise i nemokama mokyma bendrojo lavinimo, profesinese bei auktesniosiose mokyklose. vietimo istatymo 25 straipsnis detalizuoja principine Konstitucijos nuostata, nustatydamas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, u˛sienietis, turintis teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teise mokytis, igyti isilavinima ir kvalifikacija (1 dalis), valstybe imasi priemoniu, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytusi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas (2 dalis), kiekvienam Lietuvos Respublikos pilieciui, u˛sienieciui, turinciam teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybe garantuoja pradini, pagrindini ir vidurini ugdyma (3 dalies 1 punktas). vietimo istatymo nuostatose taip pat itvirtintos asmens teises gauti informacija, kuri padetu pasirinkti asmens interesus, polinkius, gebejimus atitinkanti vietima ir jo teikeja, siekiama isilavinima ir profesija; teise pasirinkti vietimo programas; teise rinktis valstybine, savivaldybes ar nevalstybine mokykla ir ja keisti; teise mokytis gimtaja ir valstybine kalba; teise mokytis tikybos ir t.t. Kartu vietimo istatymas itvirtina principinius reikalavimus vietimo teikeju tinklui ir valstybes bei savivaldybes instituciju pareigas u˛tikrinant iu reikalavimu igyvendinima: istatymo 28 straipsnyje yra nustatyta, kad vietimo teikeju tinklo paskirtis - u˛tikrinti visiems Lietuvos Respublikos pilieciams ir u˛sienieciams, turintiems teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio vietimo prieinamuma, jo ivairove, galimybes mokytis visa gyvenima (1 dalis); savivaldybe privalo tureti pakankama pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vietimo programu teikeju tinkla, u˛tikrinanti asmenu ugdymasi ir ju teise mokytis valstybine kalba, bei pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu tinkla (6 dalis). Teiseju kolegija konstatuoja, kad minetos teises aktu nuostatos negarantuoja absoliucios asmens teises reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo istaiga nebutu reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar pertvarkoma jos vidaus struktura, jeigu toks mokymo istaigos pertvarkymas nepa˛eid˛ia istatymo garantuotu asmens teisiu vietimo srityje. Vertinant nagrinejama situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu darytina ivada, kad istatymo garantuotas visuomenes interesas tureti optimalu vietimo tinkla yra prioritetinis atskiru asmenu noro mokytis jiems patinkancioje mokykloje at˛vilgiu. Atsi˛velgiant i tai, nera pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo. Atsi˛velgiant i aukciau mineta, treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus ˇveryno gimnazijos praymas kreiptis i Konstitucini Teisma del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo vietimo programas, tinklo kurimo taisykliu atitikties Konstitucijos 40 ir 41 straipsniams yra nepagristas.
Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2008 m. baland˛io 7 d. isakymas, kuri pareikejas prao ipareigoti pakeisti, yra skirtas tik 2008-2009 mokslo metams ir yra ivykdytas 2008-2009 mokslo metais, t. y. tais mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje buvo sukomplektuotos 1-4 ir 5-8 klases, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klases, taip pat sudarytos mokymosi sutartys.
Vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija administracineje byloje Nr. A146–335/2008 pa˛ymejo, kad u˛ vieojo intereso apsauga valstybeje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybes (savivaldybiu) institucijos. Kaip ir prokuroro, kitu valstybes (savivaldybiu) instituciju teise kreiptis i teisma del vieojo intereso gynimo turi buti numatyta istatymu. Vyriausybes atstovui teise ginti vieaji interesa, kuri pa˛eid˛ia savivaldybes institucijos ar pareigunai, suteikta Lietuvos Respublikos savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 4 straipsnio nuostatomis. Nagrinejamoje byloje Vyriausybes atstovas taip pat gina vieaji interesa Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 4 straipsnio prasme.
Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Vyriausybes atstovas, pri˛iuredamas, ar savivaldybes laikosi Konstitucijos ir istatymu, ar vykdo Vyriausybes sprendimus, tikrina, ar savivaldybes kolegialiu ir nekolegialiu administravimo subjektu teises aktai neprietarauja istatymams, Vyriausybes nutarimams ir kitiems su istatymu igyvendinimu susijusiems centriniu valstybinio administravimo subjektu priimtiems teises aktams (1 punktas); kai savivaldybes administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir istatymu, nevykdo Vyriausybes sprendimu, io istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos butu laikomasi, istatymai butu igyvendinti, o Vyriausybes sprendimai ivykdyti (2 punktas); neteisetus savivaldybes administravimo subjektu teises aktus io istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siulo panaikinti arba pakeisti (3 punktas); kai savivaldybes administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti gincijama teises akta, atsisako igyvendinti istatyma ar vykdyti Vyriausybes sprendima, kreipiasi i teisma (4 punktas).
Vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija administracineje byloje Nr. A822–65/2009 pa˛ymejo, kad pareikejo, ginancio vieaji interesa, pareikti materialiniai reikalavimai turi buti tinkami pa˛eistam vieajam interesui apginti. Jei neteisetais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikra veikla, atlikti atitinkamus darbus ir pan., taciau ie administraciniai aktai dar nera realizuoti, ju panaikinimas ar pakeitimas leid˛ia u˛kirsti kelia neteisetai veiklai ir tuo paciu apginti vieaji interesa. Taciau jei neteiseti administraciniai aktai jau yra sukele materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamu materialiniu teisiniu padariniu paalinimu, savaime neleistu apginti vieojo intereso. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad nagrinejamoje byloje svarbu nustatyti aplinkybes, patvirtinancias ar paneigiancias fakta, kad tenkinus pareikejo prayma bus apgintas vieasis interesas. Vyriausybes atstovo kreipimasis i teisma turi buti siejamas su pa˛eistu ar gincijamu teisiu arba istatymu saugomu interesu apgynimu.
Nagrinejamoje byloje pareikejas siekia, kad 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje nebutu sukomplektuotos 1-4 ir 5-8 klases. Taciau iuo metu 2008-2009 mokslo metai jau yra pasibaige, jau ipuseje netgi 2009-2010 mokslo metai, todel atitinkamu klasiu neformavimas 2008-2009 mokslo metams nebeimanomas. Taigi, pareikejo keliamas reikalavimas nebesukuria jokiu teisiniu pasekmiu, kaip ju nesukurtu teismo sprendimas, kuriuo butu revizuojami atsakovo veiksmai. Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo metu buvo ˛inoma, kad 2008-2009 mokslo metai buvo ipuseje ir atitinkamos klases jau suformuotos, mokymosi sutartys jau buvo sudarytos. Tai reikia, kad pareikejo pareikto reikalavimo inagrinejimas negali apginti vieojo intereso, del to Vyriausybes atstovo pareikimas negali buti tenkinamas. Del ios prie˛asties nagrinejamoje byloje tampa teisikai nereikminga apeliacinio skundo argumentu bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu del gincijamu atsakovo veiksmu (neveikimo) analize ir vertinimas.
Remdamasi idestytu teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neivertines tos aplinkybes, kad pareikejo pareikimo tenkinimas nesukeltu teisiniu pasekmiu ir nebutu apgintas vieasis interesas, netinkamai aikino ir taike materialines teises normas, del to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 13 d. negali buti laikomas pagristu ir teisetu, tokiomis aplinkybemis atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, treciuju suinteresuotu asmenu apeliaciniai skundai tenkintini i dalies, skund˛iamas teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (ABTI 143 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos apeliacini skunda tenkinti, treciuju suinteresuotu asmenu Vilniaus ˇveryno gimnazijos bei Vilniaus Gabijos gimnazijos apeliacinius skundus tenkinti i dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 13 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Pareikejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prayma atmesti.
Sprendimas neskund˛iamas.