Utenos apylinkės teismo sprendimas

2015-01-26 · Civilinė byla Nr. 2-25-335/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
2-25-335/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
V. J.
Civilinė byla Nr. 2-25-335/2015
2-30-3-00627-2014-0

Proc. spr. kat.: 75.4.3.; 78.2.1.; 113.1.; 116.4.; 128.16.2.

(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

MolėtaiMolėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui adv. Stasiui Kavaliūnui,atsakovui V. J.,išvadą teikiančios institucijos atstovei Vitai Dirmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1997-10-10 įregistruotą santuoką su V. J. dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų M. J. ir M. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo sūnų išlaikymui po 116 Eur kas mėnesį kiekvienam, mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, priteisti ieškovei automobilius MAZDA 626 ir BMW 530, palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę. Pažymėjo, kad gyvenant santuokoje iš pradžių tarpusavio santykiai buvo neblogi, tačiau netrukus pamažu vienas nuo kito nutolo, atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, jo elgesys tapo priešingas šeimos interesams, o nuo 2003 m. šeimos santykiai pašlijo visiškai – atsakovas nesirūpina šeima, neteikia vaikams išlaikymo, naudoja prieš ieškovę smurtą, atsakovo neblaivumas dažnai gąsdina vaikus. Teigė, kad santuoka faktiškai yra iširusi, jos neįmanoma atkurti ir prašė nenustatyti termino sutaikymui. Išlaikymo sau ieškovė nereikalavo, nurodė, kad bendro nekilnojamojo turto su atsakovu neįgijo. Teismo posėdžio metu papildomai aiškino, kad atsakovas dažnai palikdavo vaikus be elektros, nepakūrendavo krosnies, kuomet ieškovė būdavo darbe, dėl tėvo neblaivumo vaikai eidavo į mokyklą pavargę ir neišsimiegoję, jiems gėda dėl tėvo elgesio ir jie neapsikęsdami patys skatina savo motiną išsituokti. O atsakovui beveik netikiant išlaikymo vaikams (pavyzdžiui, 2015m. sausio mėn. jis davė tik 20 Eur), ją šiek tiek materialiai paremia jos vyresnis sūnus iš pirmos santuokos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad ieškovė meluoja, tačiau kai kuriuos faktus pripažino – kad namuose išjungdavo elektrą, vartojo alkoholinius gėrimus, kad į namus būdavo kviečiama policija. Aiškino, kad ieškovė esą turinti meilužių, kuriuos vežiojanti naktimis, tačiau konkrečių faktų nenurodė. Dėl santuokos nutraukimo, automobilių padalinimo išsamiau nepasisakė, bet prieštaravo dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo teigdamas, kad neįstengtų mokėti ieškovės prašomos sumos, nes yra pats yra ligotas, turi neįgalumą ir mažai uždirba.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. J. šeima neregistruota socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. Ji tinkamai vykdo savo, kaip motinos pareigas – namuose tvarkinga, ji rūpinasi sūnumis, jų sveikata, lavinimu, stengiasi užtikrinti jų būtiniausius poreikius, saugias gyvenimo sąlygas. Skundų dėl vaikų nepriežiūros VTAS nėra gavusi. Tačiau V. J. neskiria lėšų vaikų išlaikymui, o didesnę gaunamų pajamų dalį išleidžia savo reikmėms tenkinti (alkoholiui), nors privalo teikti materialinį išlaikymą ir siekti užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Sutiko su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo priteisimo dydžio bei sūnų gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str.ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Iš ieškovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes negerbė sutuoktinės, dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko namuose paprastai tvyro ne draugiški ir pagarbūs santykiai, bet įtampa, baimė, nerimas. Jau ilgą laiką atsakovas neremia šeimos nei materialiai, nei moraliai, yra naudojęs fizinį smurtą prieš sutuoktinę, ne kartą sukėlęs šeimyninius konfliktus, ką patvirtina ir Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK VPS skyriaus raštas (b. l. 15), kuriame taip pat nurodyta, kad nuo 2003-06-14 iki 2014-10-01 jis net trylika kartų buvo baustas administracine tvarka, iš kurių septynis kartus už kelių eismo taisyklių ir šešis kartus – už viešosios tvarkos pažeidimus paprastai esant neblaiviam. Dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas ir atsakovo nederamas elgesys tiek šeimoje, tiek visuomenėje, akivaizdu, kenkia jų dvynių sūnų fiziniam ir dvasiniam vystymuisi, juos traumuoja psichologiškai. Teismas yra įsitikinęs, kad šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą tik dėl ieškovės didelių pastangų ir atsakingumo. O atsakovo argumentas, kad ieškovė turi meilužių – atmestinas, kadangi ieškovės atstovui paklausus, ar jis galėtų pateikti tai patvirtinančių faktų ar įrodymų, V. J. pripažino negalintis to padaryti. Taigi, byloje nėra nustatyta faktų, leidžiančių spręsti kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl pačios ieškovės kaltės, įstatymo nustatyta prezumpcija nepaneigta, todėl įvertinus minėtas aplinkybes, ji nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

LR CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis būtent vaiko interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnamečiai dvyniai M. J. ir M. J. nuolat gyvena su motina trijų kambarių bute, yra jos prižiūrimi ir išlaikomi, gyvenamoji aplinka vaikams yra tinkama ir iš dalies atitinka jų interesus bei poreikius. Tuo tarpu gyvenimas su tėvu teismo vertinimu akivaizdžiai prieštarautų jų interesams. Taigi, ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ja yra pagrįstas, geriausiai atitinka paauglių vaikų interesus, tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 22-23), todėl jis tenkintinas.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šią Konstitucijos normą iš esmės atitinka LR CK 3.192 str. 1 d. nuostata, kurioje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė yra dirbanti, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 330 Eur (b. l. 27). Nustatyta, kad atsakovo pastovias gaunamas pajamas per mėnesį sudaro netekto darbingumo pensija apie 145 Eur ir nedidelis atlyginimas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-26). Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vertinant išlaikytinių skaičių ir tai, kad jam yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jis yra ligotas (b.l. 34-37), darytina išvada, jog abiejų nepilnamečių sūnų išlaikymui iš jo turi būti priteisiamos po 60 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-10-20 iki jų pilnametystės. Kaip minėta, atsakovas teismo posėdžio metu dėl išlaikymo dydžio priteisimo neišsakė savo pozicijos.

Remiantis LR CK 3.185, 3.190 str. nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Remiantis LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

LR CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kadangi ieškovė nekėlė reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas bendravimo su jais tvarkos nenustato.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Ieškovė prašė santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą (du automobilius) padalinti pagal jos pasiūlytą planą, t.y. priteisiant jai automobilius MAZDA 626, kurio vertė 145 Eur, ir BMW 530, kurio vertė 4337 Eur, kadangi su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai.

Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimą. Tačiau CK 3.117 str. 2 d. leidžiama esant atitinkamoms kodekse nustatytoms sąlygoms nukrypti nuo lygių dalių principo. Tokia galimybė ir sąlygos, pagrindžiančios nukrypimą nuo lygių dalių principo, yra nustatytos CK 3.123 str. 1 d. Kadangi su ieškove lieka gyventi abu nepilnamečiai vaikai ir ji turi ketinimą su jais išsikelti iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kuriame gyvena, o tuomet į darbą (duomenys neskelbtini) jai tektų važinėti iš toliau, be to, atsakovas teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl tokio turto padalinimo nepareiškė, teisės vairuoti jis neturi, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl kitų reikalavimų

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę, jai paliktina J. pavardė (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovei nepageidaujant išlaikymo iš atsakovo, išlaikymas nepriteistinas.

Duomenų apie sutuoktinių sudarytus sandorius, susijusius su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendras prievoles, nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (2013-12-04 ir 2014-12-01 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai Nr. (1.2)-SP1-02800 ir Nr. (1.2)-SP3-0107T), todėl pagal LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 96 str. iš atsakovo priteistina 111,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Taip pat iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų sumai priteistinas 43,20 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 1997-10-10 Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 87, nutraukti dėl V. J. kaltės.

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina R. J..

Priteisti M. J. ir M. J. iš jų tėvo V. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt Eur) kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-20) iki sūnų pilnametystės, mokant už einamąjį mėnesį iki jo paskutinės dienos, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti R. J. sūnums priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), automobilius MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija – 1996-03-08, ir BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija – 2003-07-28.

Nutraukus santuoką palikti santuokoje turėtas pavardes, ieškovei – J., atsakovui – J..

Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 43,20 Eur žyminio mokesčio į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660 bei 111,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė