Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-02 · Civilinė byla Nr. 2-13-884/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
2-13-884/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00361-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
E. K.
Trečiasis asmuo
S. P.
Civilinė byla Nr. 2-13-884/2015Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00361-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1; 73.2.6.1; 99.9.
Skuodo rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei ZentaiSeduolytei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui G. G.,atsakovo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui E. K., trečiasis asmuo S. P., dėl nuostolių (skolos regreso tvarka) priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9819,73 Lt nuostolių (skolos regreso tvarka), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 metų vasarą Norvegijoje pagal žodinį susitarimą pardavė trečiajam asmeniui S. P. transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo fakto niekur neįformino, transporto priemonė liko registruota ieškovo vardu. 2008-11-30 15.05 val. 15.05 val., Norvegijoje, Kilen - Husvik sankryžoje, Tonsberg miesto kryptimi, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas E. K., vairuodamas ieškovo vardu Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš paskos ta pačia kryptimi ir toje pačioje eismo juostoje, sustojimo metu atsitrenkė į transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nrd (duomenys neskelbtini) , ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas E. K., eismo įvykio metu jo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės - Norvegijos nacionalinis draudikų biuras, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą dėl 7066,95 Lt Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo Norvegijos transporto priemonių draudikų biurui jų patirtus nuostolius, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įgijo regreso teisę reikalauti iš transporto priemonės valdytojo, šiuo atveju ieškovo, atlyginti nuostolius ir kreipėsi 2013-02-27 į teismą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-05-31 sprendimu priteisė iš jo, 7066,94 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 212 Lt žyminį mokestį, 348,80 Lt dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų. Minėto sprendimo pagrindu Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui buvo išduotas vykdomasis raštas, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės E. M. kontoroje, vykdant vykdomąją bylą iš jo išieškota 7627,74 Lt skolos, 540,19 Lt (penki šimtai keturiasdešimt Lt 19 ct) palūkanų, 508,29 Lt faktinių vykdymo išlaidų už atliktus vykdymo veiksmus, 1143,51 Lt atlyginimo antstoliui, iš viso 9819,73 Lt. Kadangi minėta žala (nuostoliai) atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, prašo patirtus nuostolius iš atsakovo. Iš karto po teismo sprendimo neturėjau galimybės padengti įsiskolinimo, nes neturėjo lėšų. Mano, jog reikalaudamas iš atsakovo priteisti ir nuostolius, kuriuos patyriau apmokėdamas vykdymo išlaidas, nesielgė nesąžiningai, nes atsakovas, žinodamas, kad už žalos atsiradimą yra atsakingas būtent jis, galėjo anksčiau parodyti iniciatyvą ir padėti sumokėti skolą laiku. Reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 6.249 str., 6.263 str.,6.280 str. 1 d.

Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, ieškovas papildomai paaiškino, kad buvo išvykęs į Norvegiją dirbti, jo automobiliu buvo vykstama į darbo vietą, pas S. P. nuo 2008 metų birželio vidurio nebedirbo, pardavė jam automobilį ir išvyko į Lietuvą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, dėstydamas aplinkybes dėl transporto priemonės perleidimo S. P., kai kurias aplinkybes, turinčias įtakos proceso šalies nustatymui, nutyli. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, 2008-11-30 įvykus eismo įvykiui, kartu dirbo (duomenys neskelbtini) , kurioje statybos darbams vadovavo S. P.. Eismo įvykis įvyko darbo metu, S. P. pavedimu pervežant minėtoje įmonėje asmenis į darbų vykdymo vietą. Ieškovas R. S. teigia, kad savo automobilį jis 2008 m. vasarą Norvegijoje pardavė pagal žodinį susitarimą S. P., tačiau sandorio neįformino, nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės perregistravimo naujojo savininko vardu. Mažeikių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį R. S. dėl žalos atlyginimo transporto priemonės pardavimo faktas neįrodinėtas, į bylą proceso šalimis nebuvo įtraukti nei S. P., nei E. K., siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Biurui perkelti kitam asmeniui (automobilio pirkėjui), galėjo prašyti teismo įtraukti pirkėją į bylą trečiuoju asmeniu ir pateikti automobilio pirkimą - pardavimą patvirtinančius įrodymus. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadą, jog automobilio savininkas yra kitas asmuo. Tai, kad ieškovas neapdraudė transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o jeigu pardavė, tai, kad neperregistravo automobilio pirkėjo vardu, taip pat, kad nesilaikė draudimo naudoti pačiam ir leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, jam atsirado atsakomybė Draudikų biurui sumokėti 7066,94 Lt ir su ginčo išsprendimu susijusias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant civilinę bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme R. S. nereiškė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo. Remiantis CK 1.125 str. 8 d., sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino padarytus nuostolius pervedant 2010-02-26 mokėjimo nurodymu Nr. 398179411 reikalaujamą sumą už lengvojo automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , sugadinimą. Teismui ieškinys buvo pateiktas tik 2013 m. kovo 8 d., t. y. pasibaigus nustatytam 3 metų ieškinio senaties terminui, neprašant šio termino atnaujinti. Ieškovas ne tik pasirinko ne tinkamą savo teisių gynimo būdą, bet ir į bylą neįtraukė kitų asmenų, kurie jo teigimu buvo transporto priemonės valdytojai, jam pačiam tenka neigiamų padarinių rizika.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, kad pripažįsta buvus minėtą įvykį, tačiau kad automobilis nebuvo tinkamai apdraustas sužinojo tik gavęs dokumentus iš teismo, po eismo įvykio policija kviesta nebuvo, jis ir nukentėjęs asmuo užpildė dokumentus vietoj, nes automobilyje „VW Golf“ buvo mašinos dokumentai ir draudimo polisas. Jis buvo supratęs, kad tai yra ieškovo automobilis, kad jis neketina grįžti į Norvegiją, jam nebuvo žinoma, automobiliu buvo naudojamasi vykstant į darbų atlikimo vietą, su S. P. tai nebuvo derinama. Apie eismo įvykį jis niekam nepasakojo, automobilio apgadinimus pats sutvarkė.

Trečiasis asmuo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą pažįstą daug metų, buvo pasikvietęs dirbti į Norvegiją, buvo įforminti darbo santykiai, tačiau jie bendrai rūpinosi verslu. Po kiek laiko su ieškovu prasidėjo nesutarimai, jie susipyko, ieškovas išvyko į Lietuvą, palikęs automobilį. Dėl jo pirkimo su ieškovu nesitarė, automobilis taip ir buvo ten, kur gyveno darbininkai. Apie eismo įvykį jam apskritai nebuvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-05-31 sprendimo (b.l. 6-7) matyti, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) ieškinį nustatė, kad 2008-11-30 15.05 val. Norvegijoje, Kilen-Husvik sankryžoje, Tonsberg miesto kryptimi įvyko eismo įvykis, kurio metu E. K., vairuodamas R. S. vardu Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš paskos ta pačia kryptimi ir toje pačioje eismo juostoje sustojimo metu atsitrenkė į transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nrd (duomenys neskelbtini) priklausančią Nils Petter ir ją apgadino. Dėl automobiliui padarytų sužalojimų Biurui 2009-07-09 Van A. N. AS ,,Trafikkforsikringsforeningen“ draudimo bendrovė pateikė pretenziją 16470 NOK sumai, kurią 2010-02-26 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Biuras atlygino. Draudimo išmoka buvo sumokėta Biurų tarybos Vidaus nuostatų, paskelbtų su 2003-07-28 Komisijos Sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) nustatyta tvarka. Iš R. S. Biuro naudai buvo priteista 7066,94 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka už kelių eismo įvykio metu padarytą žalą, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 212 Lt žyminio mokesčio ir 348,80 Lt už procesinių dokumentų vertimą į valstybinę kalbą. Pažyma apie išieškotą sumą (b.l. 9) nustatyta, kad minėto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-969-721/2013 ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , iš R. S. išieškota 7627,74 Lt skolos, 540,19 Lt palūkanų, 508,29 Lt faktinių vykdymo išlaidų už atliktus vykdymo veiksmus ir 1143,51 Lt atlyginimo antstoliui, iš viso 9819,73 Lt.

Ieškovas neginčija, kad transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo registruota jo vardu ir transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai patvirtina ir Biuro į bylą pateiktas raštas (b.l. 78), tačiau mano, kad 9819,73 Lt žala (nuostoliai) atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir prašo regreso tvarka priteisti tą sumą iš atsakovo remdamasis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, argumentuodamas tuo, kad nagrinėjant bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme nebuvo įrodinėtas transporto priemonės pardavimo faktas, į bylą proceso šalimis nebuvo įtraukti nei S. P., nei E. K..

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nepripažino fakto, kad būtų pirkęs transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo, paaiškino, kad ieškovą pažinojo daugelį metų ir buvo jį pasikvietęs dirbti į Norvegiją, į šią šalį ieškovas buvo atvykęs minėtu automobiliu, paskutiniu metu tarp jo ir ieškovo buvo kilę nesutarimų, ieškovas išvyko į Lietuvą palikęs automobilį, nebuvo aišku, ar jis ketina grįžti. Automobilis buvo likęs vietoj, jis nebuvo už jį atsakingas. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog yra jį pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Mažeikių rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu R. S. paaiškino, jog transporto priemonę pardavė kitam asmeniui, tai yra S. P., bet nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, neprašė kitą asmenį patraukti trečiuoju asmeniu ir nepateikė apie jį jokių duomenų. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnį, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už tokios sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas, o naudotojas tik atveju, jeigu transporto priemonę naudoja pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutartį. Neapdraustos transporto priemonės savininkas neturi teisės naudoti pats ir leisti ją naudoti kitiems asmenims. Jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina Biuras (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Tačiau tokiu atveju Biuras turi teisę reikalauti, kad išmokėtą žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 23 str. 1 d.). Tokia įstatymo normos formuluotė reiškia, kad Biuras turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti žalos atlyginimo – iš transporto priemonės savininko, pažeidusio prievolę sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar iš transporto priemonės valdytojo, dėl kurio veiksmų neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas tokiu atveju yra solidarūs skolininkai. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad eismo įvykio dieną automobiliu „VW Golf“ vyko į darbų atlikimo vietą, buvo slidu ir jo vairuotas automobilis atsitrenkė į „Volvo“. Automobyje buvo transporto priemonės dokumentai, taip pat ir draudimo liudijimo polisas, įvykio metu buvo užpildyti dokumentai, policija į įvykio vietą kviesta nebuvo, nes nebuvo būtinybės, nekilo jokių abejonių dėl to, kad automobilis nebūtų draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar galioja žalioji kortelė, jis įdėmiai neapžiūrėjo. Apie tai, kad automobilis nebuvo draustas ir dėl to iš ieškovo buvo priteista žala, jis sužinojo tik gavęs ieškinį, tai yra beveik po šešerių metų, ieškovas į jį niekada nebuvo kreipęsis. To neginčijo ir ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-11-30 buvo užpildytas pranešimas apie žalą (b.l. 11), draudimo bendrove, kurioje drausta transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta LT/14/BA 0282023. Iš Biuro pateikto tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo (žaliosios kortos) matyti, kad minėtas automobilis buvo draustas 2008-01-02, Sutartis (įprastinė) galiojo iki 2009-01-01, kuri nutraukta 2008-07-01, polisas (žalioji kortelė) galiojo iki 2008-07-01 (b.l. 79).

Taigi, R. S., būdamas įregistruotas viešame registre transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, šio automobilio nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o jeigu pardavė, tai, kad neperregistravo automobilio pirkėjo vardu, taip pat, kad nesilaikė draudimo naudoti pačiam ir leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, pažeidė įstatymo reikalavimus, tuo sukurdamas teisines pasekmes. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme R. S. nereiškė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo. R. C. kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, Biuras atlygino padarytus nuostolius pervesdamas 2010-02-26 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) reikalaujamą sumą už lengvojo automobilio „Volvo V70“ sugadinimą, mano, kad Biuras ieškinį pateikė pasibaigus nustatytam 3 metų ieškinio senaties terminui, neprašydamas šio termino atnaujinti, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šioje byloje teismas nepasisako dėl ieškinio senaties pagrįstumo nagrinėjant bylą pagal Biuro ieškinį Mažeikių rajono apylinkės teisme, tačiau daro išvadą, kad ieškovas, minėtoje byloje būdamas atsakovu, nepasirinko tinkamos procesinės gynybos priemonės, neįtraukdamas į bylą kitų asmenų, kurie jo teigimu buvo transporto priemonės valdytojai. Šiems asmenims nebuvo suteikta procesinė galimybė pateikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovui pačiam tenka neigiamų padarinių rizika ir ieškinys atmestinas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Atsakovas patyrė 492 Eur (1700 Lt) išlaidų už advokato paslaugas (b.l. 54-57), šios, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 d. nurodytus kriterijus pripažintinos pagrįstomis, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti E. K. iš R. S. 492 Eur (1700 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Valinskytė