- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1204-259/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00028-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- Policijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- UADB ,,Baltikums draudimas“, Lazdijų rajono policijos komisariatui
- Advokatai
- Laura Juozumaitė
Procesinio dokumento kategorija 73.2.6.1, 95.3, 121.1, 121.15, 121.21
2009 m. rugsėjo 8 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Dalės Burdulienės, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Večislavui Burneikai, atsakovui M. L., jo atstovei advokatei Laurai Juozumaitei, trečiojo asmens UADB ,,Baltikums draudimas“ atstovui Ričardui Alšauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-261-743/2009 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims Lazdijų rajono policijos komisariatui, UADB ,,Baltikums draudimas“ dėl 22 080 Lt žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškiniu (t.1, b.l.1-2) prašė išieškoti iš atsakovo M. L. 22 080 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009-05-04 sprendimu (t.2, b.l.17-21) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš valstybės 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2005-06-10 eismo įvykio metu Lazdijų r., Seirijų mstl., Metelių ir Algirdo g. sankryžoje susidūrus M. L. vairuojamam automobiliui Mitsubichi Galant su Lazdijų rajono PK tarnybiniu automobiliu Audi 80, buvo nesunkiai sutrikdyta Z. B. sveikata. Teismas nustatė, kad vyriausiasis patrulis Z. B. buvo sužalotas tarnybiniu automobiliu vykstant į eismo įvykį (t.1, b.l.9,10,19). Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės.Kadangi jis buvo sužalotas tarnybos metu ir patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, buvo nuspręsta jam išmokėti dvylikos mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (t.1, b.l.5-8). 2005-12-22 Z. B. išmokėta 22 080 Lt piniginė kompensacija (t.1, b.l.24-27). Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB ,,Baltikums draudimas“.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo argumentai, kad jam privalo būti atlyginta visa patirta žala, t.y. Z. B. dėl sužalojimo sumokėti 22 080 Lt, yra pagrįsti.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovas savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs UADB ,,Baltikums draudimas“ (baudž. bylos Nr. 72-1-219-05, b.l.19). Šios sutarties metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nustatė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Teismas nustatė, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi 6 200 Lt turtui padarytos žalos. Kadangi ieškovo prašoma priteisti suma kartu su išmokėta suma neviršija nustatytos išmokos dydžio, teismas sprendė, jog ieškinys turi būti reiškiamas draudimo bendrovei. Teismas nurodė, jog tokią išvadą pagrindžia ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinta pretenzijos pareiškimo tvarka bei 13 str. 2 d., o taip pat ir LAT praktika, pagal kurią žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą tik tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (LAT 2005-03-09 nutartis civ. byloje 3K-3-174/2005). Nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas ieškinį atmetė, o taip pat, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmetė ir ieškovo argumentus, jog Vyriausybės 1991-12-05 nutarime Nr. 530 nenumatyta galimybė kreiptis į draudiką užkerta kelią ieškovui tai daryti.
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.24-26) ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, dėl šių motyvų:
1) LR Vyriausybė 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Sąlygų 26 punktas nustatė, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Ieškovas, išmokėjęs Z. B. 22 080 Lt piniginę kompensaciją, pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iš žalą padariusio atsakovo regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kiek sumokėjo Z. B.. Analogiškoje civilinėje byloje LAT pažymėjo, kad ieškovai, išmokėję sužeistam pareigūnui kompensaciją, įgijo teisę regreso tvarka iš atsakovo reikalauti atlyginti ieškovui padarytus nuostolius, jeigu atsakovas netyčia sužalojo pareigūną, dėl ko šiam atsirado sveikatos sutrikdymas. Būtent tai yra pagrindas kilti atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei. Ieškovas padarytos žalos dydį įrodė teisės aktų (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 ir 2004-09-02 nutarimas Nr.1130) nustatyta tvarka gautais dokumentais (LAT 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008);
2) ieškovas, kaip ir sveikatos draudimo įstaigos teisės aktų nustatytais atvejais išmokėjusios išmokas (kompensacijas), įgyja reikalavimo teisę į kaltą dėl žalos padarymo asmenį ir gali reikalavimą pateikti atsakovui ir draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, bet tai nereiškia, kad ieškovas privalo savo reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius dėl išmokėtos kompensacijos policijos pareigūnui pateikti būtent atsakovo draudikui UADB „Baltikums draudimas". Analogiškoje civilinėje byloje LAT pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui (eismo įvykio kaltininkui), kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. numato, jog nukentėjusysis turi teisę pasirinkti asmenį, į kurį gali kreiptis dėl žalos atlyginimo, t.y. ar į patį kaltininką, ar į jo draudiką (LAT 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2009);
3) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė pasirinkti įstatymo 13 str. 1 d. nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Todėl teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui (eismo įvykio kaltininkui), o ne jo draudikui, pažeidė ieškovo teisę ir įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas. Ši ieškovo teisė negali būti paneigta ar pakeista vien dėl to, kad atsakovas yra apdraudęs savo automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ar kad žalą padaręs asmuo nepripažino ieškinio ir nenori jos atlyginti. Nors Įstatymo 13 str. l d. nustato, jog nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nėra nukentėjusiojo pareigos nustatymas kreiptis į draudiką ar išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra, nes tai yra galimybė ieškovui įgyvendinti savo teises, pareikšti ieškinį teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.32-35) atsakovas M. L. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) ieškovo minimos LAT 2009-04-02 išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-155/2009 ratio decidendi nesutampa su šios civilinės bylos. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o ieškovas kreipėsi dėl žalos, neviršijančios draudimo išmokos, nustatytos įstatyme. Tuo tarpu ieškovo nurodyta nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad žalą padaręs asmuo nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žalą padaręs asmuo tvirtino, kad žalą turėtų atlyginti Draudikų biuras;
2) teismo išvada, kad ieškovas reikalavimus, kurie neviršija draudimo sumos, turėjo pareikšti draudimo bendrovei (draudikui), o ne draudėjui (atsakovui), yra pagrįsta, teisėta, atitinkanti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslą bei suformuotą LAT praktiką. Formuojama praktika, jog esant reikalavimui dėl žalos atlyginimo, atsakovais yra traukiama draudimo bendrovė ir žalą padaręs asmuo. Tokia praktika grindžiama tuo, kad iš žalą padariusio asmens gali būti priteisiama tik ta žalos dalis, kurios nekompensuoja draudimo bendrovė, t.y. draudimo sumą viršijanti dalis. Tą patvirtina ir CK nuostatų analizė (CK 6.263 str., 6.254 str. 1 d. ir 2 d.). LAT 2000-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-909/2000 konstatavo, kad, jeigu yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tai turi būti taikomi jos nurodymai dėl to, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą. LAT šioje nutartyje konstatavo, jog teismų argumentai, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, ar žalą atlygins ją padariusysis asmuo, ar draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmei ir Draudimo įstatymo nurodymams. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslas draudėjui yra už mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui galimą ateityje žalos atlyginimo prievolę. Draudikas, vykdydamas įstatymo numatytą ūkinę veiklą, už užmokestį prisiima galimą kito asmens padarytą žalą ir veikia savo rizika. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens - padariusio žalą - civilinę atsakomybę kitam asmeniui, kuris žalos tiesiogiai nepadarė, bet yra už ją atsakingas pagal sutartį. Todėl byloje esant įrodymams, kad buvo sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, civilinė atsakomybė atlyginti žalą (o taip pat ir atsakyti dėl pareikšto regresinio reikalavimo) buvo perkelta draudimo bendrovei.
3) pagal LAT praktiką reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareikšti žalą padariusiam asmeniui galima tik tuo atveju, kai įvyksta nedraudiminis įvykis arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai atlyginti. LAT nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-115/2006 nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs - kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti - ir žalą padariusiam asmeniui, taip užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Šiuo klausimu LAT praktika yra suformuota ir vienoda (LAT 2004-07-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-367/2004; LAT 2005-03-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-174/2005; LAT 2005-10-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-482/2005);
4) teismas, nustatęs visas aplinkybes, tinkamai taikė CPK 45 str. nuostatas, pasiūlė ieškovui patraukti dalyvauti byloje atsakovu UADB „Baltikums draudimas", tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė, todėl UADB „Baltikums draudimas" įtrauktas trečiuoju asmeniu. Nagrinėjant bylą paaiškėjus, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes, teismas teisingai aiškino ir taikė tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2005-06-10 eismo įvykio metu Lazdijų r., Seirijų mstl., Metelių ir Algirdo g. sankryžoje susidūrus M. L. vairuojamam automobiliui Mitsubichi Galant su Lazdijų rajono PK tarnybiniu automobiliu Audi 80, buvo nesunkiai sutrikdyta Z. B. sveikata, jis dėl kairio spindulinio kaulo lūžimo buvo nedarbingas nuo 2005-06-10 iki 2005-10-31 (t.1, b.l.18). Autoįvykio metu Lazdijų PK vyriausiasis patrulis Z. B. buvo sužalotas tarnybiniu automobiliu vykstant į eismo įvykį (t.1, b.l.9,10,19). Kadangi jis buvo sužalotas tarnybos metu ir patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, ieškovas jam išmokėjo dvylikos mėnesių 22 080 Lt darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (t.1, b.l.5-8, 24-27). Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo M. L. kaltės. 2005-08-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-219-05 dėl M. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., nutrauktas BK 38 str. pagrindu, t.y. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas (t.1, b.l.11-12). Eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB ,,Baltikums draudimas“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame teismo sprendime pripažino, jog ieškovo nuostata, kad jam privalo būti atlyginta visa patirta žala, t.y. Z. B. dėl sužalojimo sumokėti 22 080 Lt, yra pagrįsti.
Tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi absoliučią teisę pasirinkti atsakovą, t.y. savo reikalavimą nukreipti tik į atsakovą M. L.. Esant galiojančiai asmens civilinės atsakomybės sutarčiai, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti žalą padariusiam asmeniui galima tik tuo atveju, kai draudimo išmokos nepakanka žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti - ir žalą padariusiam asmeniui, taip užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Byloje nustatyta, kad autoįvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nustatė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Byloje matyti, kad tretysis asmuo draudimo bendrovė yra išmokėjusi 6 200 Lt kompensaciją ieškovo turtui padarytai žalai atlyginti (baudž. byla Nr. 72-1-219-05, b.l.85). Kadangi ieškovo prašoma priteisti suma kartu su išmokėta suma neviršija nustatytos draudimo sutartyje išmokos dydžio, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys turi būti reiškiamas draudimo bendrovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai nustatęs šias aplinkybes, tinkamai taikė CPK 45 str. nuostatas, pasiūlė ieškovui patraukti dalyvauti byloje atsakovu UADB „Baltikums draudimas", tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, todėl pagrįstai ieškinį atmetė šiuo teisiniu pagrindu.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, nukrypo nuo suformuotos LAT praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde minimos LAT 2009-04-02 civilinės bylos Nr. 3K-3-155/2009 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu draudimu. Taigi bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atmestinas.
Atsakovas M. L. turėjo 900 litų išlaidų advokatui nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš valstybės atsakovui M. L. 900 Lt (devynis šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.