Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I1-1909-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03584-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3

2020 m. birželio 5 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 22), prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų.

Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. lygtinio paleidimo komisija įvyko praleidus terminą, dėl ko patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyveno. Taip pat administracija nelegaliai nurodytą dieną jam paskyrė ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine I. S.. Pažymi, kad sutuoktinė atvyko į pasimatymą, pasimatymas įvyko, tačiau jo pavardės antro aukšto pasimatymų sąraše nebuvo. Pasimatymas neužregistruotas. Žmona įleista nepatikrinus santuokos liudijimo, todėl mano, kad į pasimatymą galėjo ateiti bet kokia moteris. Dėl šių neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų pareiškėjas teigia patyręs didelę moralinę žalą.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo E. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu buvo kreipęsis į Vilniaus PN direktorių dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo socialiniams ryšiams palaikyti su žmona suteikimo. Vilniaus PN direktorius patenkino pareiškėjo prašymą ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 56-847 „Dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo nuteistajam socialiniams ryšiams palaikyti“ suteikė pareiškėjui papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona. Šis pasimatymas užregistruotas E. S. „Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje“. Pažymi, kad pareiškėjui pagal teisės aktuose nustatytą procedūrą direktoriaus nutarimu buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas socialiniams ryšiams palaikyti su žmona, kuris įvyko nustatytu laiku.

Dėl lygtinio paleidimo komisijos darbo nurodo, kad paskutinį kartą pareiškėjas lygtinio paleidimo komisijoje svarstytas Marijampolės pataisos namuose 2019-02-22. Vilniaus pataisos namuose lygtinio paleidimo komisijoje pareiškėjas svarstytas 2019-10-10 vykusio posėdžio metu, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas nepilnai įvykdė Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, per išbūtą laiką Vilniaus pataisos namuose nuo 20198-07-04 nedalyvavo nei pozityvaus užimtumo, nei vykdomose programose.

Pažymi, kad pareiškėjas nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Iš anksčiau išdėstytų argumentų ir pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad rugpjūčio 16 d. turėjo vykti lygtinio paleidimo komisijos posėdis. Posėdis neįvyko, vietoj to jam buvo paskirtas pasimatymas, kuris net nebuvo užregistruotas. Dėl šių aplinkybių teigia patyręs didelius išgyvenimus, nerimą dėl nežinomybės.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, jam teigiant, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai „2019 m. rugpjūčio 16 d. nelegaliai suorganizavo ilgalaikį pasimatymą su jo sutuoktine“. Taip pat kaip neturtinės žalos atlyginimo faktinį pagrindą pareiškėjas nurodo ir netinkamą Lygtinio paleidimo komisijos pataisos namuose darbo organizavimą.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, t. y. valstybės kaltė preziumuojama. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji civilinė atsakomybė atsiranda pareiškėjui įrodžius tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius, pirmiausia, neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, antra, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir, trečia, priežastinį ryšį tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas privalo aiškiai ir konkrečiai detalizuoti neteisėtus veiksmus, o ne tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikti bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nes priešingu atveju (konkrečiai nesuformulavus faktinio skundo pagrindo ir aiškaus reikalavimo) nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Vadovaujantis BVK 94 straipsnio 7 dalimi, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą Vilniaus pataisos namų direktoriui, kuriuo prašė paskirti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine I. S. socialiniams ryšiams palaikyti. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus pataisos namų direktorius 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 56-847 „Dėl papildomo pasimatymo suteikimo nuteistajam socialiniams ryšiams palaikyti“, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalimi, nutarė 3-ojo būrio nuteistajam E. S. suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą 1 parą socialiniams ryšiams su sutuoktine I. S. palaikyti. Pareiškėjas su nutarimu susipažino, pasirašė, pastabų ar prieštaravimų nepateikė. Taip pat su nutarimu susipažino ir pasirašė pasimatymų biuro darbuotojas.

Teismui pateikta nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė, iš kurios matyti pareiškėjo sutuoktinė yra I. S. (b. l. 54, III skyrius), o pasimatymų ataskaitoje (IV skyrius) yra įrašas, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvyko pasimatymas su sutuoktine I. S.. Tai, kad pasimatymas įvyko būtent su pareiškėjo sutuoktine I. S., ginčo nėra. Pažymėtina, jog šis pasimatymas pareiškėjui skirtas pagal jo paties 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą, be to, kaip matyti iš pasimatymų ataskaitos pasimatymai su sutuoktine jam skirti nuo 2018 m. kovo 26 d. tad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. turėjo vykti lygtinio paleidimo komisijos posėdis, tačiau jis nepagrįstai atšauktas.

Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. spalio 10 d. apsvarstė pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir parengė lyginio paleidimo taikymo ir jo socialinio tyrimo išvadą. Komisija 2019 m. spalio 14 d. nutarimu nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas nepilnai įvykdė, per išbūtą laikotarpį Vilniaus PN (atvyko 2019 m. liepos 4 d.) nedalyvavo nei pozityvaus užimtumo priemonėse, nei vykdomose programose.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimą reglamentuoja BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06 iki 2020-01-01). Ginčo laikotarpiu galiojusio įstatymo redakcijos 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Vidaus tvarkos taisyklės. To paties straipsnio 4 dalis reglamentavo, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 76-3498) (aktas neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 325¹ punktas numato, jog prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 325¹ punkte nurodyto prašymo priėmimo pateikia jį ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 325³ p.). Nuteistųjų rašytiniai atsisakymai dėl šių taisyklių 325¹ punkte nurodyto prašymo nagrinėjimo pateikiami pataisos įstaigos administracijai, kuri nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną juos pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai arba teismui (Vidaus tvarkos taisyklių 325⁴ p.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01), pagal kuriuos Komisijos posėdžiai vyksta pataisos įstaigoje, kurioje nuteistasis, pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę (19 p.). Komisijos posėdžiai paprastai vyksta kartą per mėnesį. Komisijos pirmininko sprendimu komisijos posėdžiai gali vykti ir dažniau, atsižvelgiant į nuteistųjų pateiktų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadų pakartotiniam svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų skaičių, teismo nutartis atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat BVK 164 straipsnio 2 dalyje ir šiuose nuostatuose nustatytus terminus komisijos funkcijoms atlikti (nuostatų 21 p.). Komisijos pirmininko patvirtinta komisijos posėdžio darbotvarkė pateikiama paštu, elektroniniu paštu, faksu arba įteikiama asmeniškai komisijos nariams ir pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam pareigūnui. Komisijos nariams pageidaujant, kartu su darbotvarke pateikiamos nuasmenintos (be nuteistųjų vardų ir pavardžių, asmens kodų ir (ar) gimimo datų) nuteistųjų socialinio tyrimo išvados (Nuostatų 28 p.). Pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla bus pateikta komisijos posėdžiui, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje, ir prokurorą (Nuostatų 29 p.).

Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos posėdis turėjo įvykti 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. būtent tada, kada jam buvo paskirtas pasimatymas pataisos namuose su jo sutuoktine. Pažymėtina, kad pareiškėjas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikęs prašymą Vilniaus pataisos namų direktoriui, kuriuo prašė paskirti papildomą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine I. S. socialiniams ryšiams, žinojo, kad jį gavo būtent 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir turėjo galimybę prieštarauti. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos posėdis Vilniaus pataiso namuose turėjo įvykti būtent 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir pataisos namų administracija neužtikrino jo vykimo. Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau, Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. spalio 10 d. apsvarstė pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir parengė lyginio paleidimo taikymo ir jo socialinio tyrimo išvadą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 59-208 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ nutarė netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui (baudžiamoji byla Nr. TS-74-908/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas teikė ir apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti teismo nutartį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, nustačius, kad pareiškėjui buvo užtikrintas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine pagal jo paties prašymą ir tai, kad nenustatyta, jog Lygtinio paleidimo komisijos posėdis Vilniaus PN turėjo įvykti 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo ir atitinkamai valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, - nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo E. S. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.