Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės(pranešėja, pirmininkė), Birutės Valiulienės ir Laimanto Misiūno

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. D. ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui V. Š. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei K. D., trečiasis asmuo Zarasų rajono 1-asis notarų biuras, dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo jai nuosavybės teise priklausančias juostines medžio apdirbimo stakles. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 24 d. mirė jo tėvas V. B. D.. Būdama vienintelė pirmosios eilės įpėdine, tėvo palikimą savalaikiai priėmė ir 2016 m. rugsėjo 2 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu ji paveldėjo visą tėvo turėtą turtą, jų tarpe ir juostines medžio apdirbimo stakles.Žinodama, kad juostines medžio apdirbimo stakles tėvas V. B. D. laikinai buvo patikėjęs atsakovui V. Š., nuvyko pas jį ir pareikalavo perduoti jos žinion paveldėtas stakles. Atsakovas, neneigė, kad jos tėvas leido jam laikinai naudoti medžio apdirbimo staklėmis, tačiau atsisakė jas grąžinti, aiškindamas, kad staklės yra jo žinioje, todėl priklauso jam. Vėliau atsakovas V. Š., nekreipdamas dėmesio į jos pateiktus dokumentus apie tai, kad tėvas juostines stakles buvo įgijęs iš V. Ž. įmonės, iš viso ėmė jos vengti, nebeatsakinėti į telefono skambučius, todėl neturi galimybių susigrąžinti paveldėtą turtą savo žinion taikiai. Atsakovui V. Š. nuosavybės teisių į juostines stakles jos velionis tėvas V. B. D. niekada nebuvo perleidęs, todėl atsakovo veiksmai: vengimas grąžinti jos paveldėtas ir šiuo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias juostines stakles, siekimas prieš jos valią toliau valdyti ir naudoti šias stakles yra neteisėti. Jos, kaip savininko teisės į šias juostines stakles yra pažeistos ir turėtų būti apgintos teisme. Juostinių staklių rinkos kaina yra apie 3000 Eur.

Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad jis įgijo ir turi nuosavybės teises į juostines medžio apdirbimo stakles; 2) pripažinti negaliojančia 2016-09-02 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr. 2488, dalį, kurioje ieškovė paveldėjo juostines stakles, 3) ieškinį atmesti. Priešieškinyje nurodė, kad jis ir mirusysis V. B. D. buvo draugai. 2012 metais atsakovas, neturėdamas pakankamai piniginių lėšų, tačiau esant staklių poreikiui, kreipėsi į V. B. D., nurodė, kad neturi pakankamos pinigų sumos ir paprašė sumokėti už jo įsigyjamas stakles. V. B. D. sutiko užmokėti už atsakovo įsigyjamas stakles, o atsakovas įsipareigojo per laiką, t.y. 3-4 metų terminą, V. B. D. grąžinti pinigines lėšas, kuriomis V. B. D. už jį įvykdė prievolę sumokėti už stakles. Jis bendravo su V. Ž. ir tarėsi, kad ketina įsigyti stakles, kuriomis prekiauja šio asmens įmonė. Sutarus dėl staklių atsakovas ir V. B. D. 2012 metų liepą nuvyko pas V. Ž.. Staklės buvo įgytos jo nuosavybėn. Pinigines lėšas sumokėjo V. B. D., tačiau stakles iš pardavėjo faktiškai perėmė ir jos buvo perduotos jam. Staklės iš karto buvo nugabentos į jo nurodytą vietą ir nuo to laiko jomis naudojosi išimtinai tik jis. V. B. D. su tuo sutiko ir neprieštaravo.J. V. B. D. reguliariai mokėjo pinigines sumas, kurių paskirtis grąžinti pinigines lėšas už stakles. Jis iki 2016 m. pavasario V. B. D. sumokėjo visą 6171 Lt (1787,25 Eur) sumą. Pinigines lėšas jis perduodavo reguliariai kas mėnesį ar keletą mėnesių tiesiogiai Valdui B. D. arba per trečiuosius asmenis: R. Ž., O. B., R. J., taip pat piniginės lėšos buvo pervestos ir bankiniu pavedimu, pavedimą atliko I. Š.. Jis savo draugu pasitikėjo ir neprašydavo, kad V. B. D. atskirai pakvituotų apie gaunamas pinigines sumas, tačiau žinojo, kad V. B. D. asmeniniame kompiuteryje veda gaunamų piniginių sumų apskaitą. Po V. B. D. mirties į jį kreipėsi mirusiojo dukra K. D. su draugu, pareikalavo piniginių lėšų už stakles. Jis nurodė, kad staklės yra jo, kad pinigus už stakles yra pilnai mirusiajam gražinęs, kad tai patvirtinantys duomenys taip pat turi būti išlikę asmeniniame mirusiojo kompiuteryje. K. D. draugas pripažino, kad žino, jog tokie duomenys egzistuoja, žino apie jo ir mirusio asmens susitarimą, tačiau nurodė, kad šių aplinkybių atsakovas neįrodys, kad tokie duomenys kompiuteryje bus sunaikinti, todėl reikalavo piniginių lėšų. Be to, remiantis paveldėjimo teisės liudijimu, paveldimą turtą, be kita ko, sudaro ir staklės, apie tokį paveldėjimo teisės liudijimą ir jo turinį jam tapo žinoma tik gavus ieškinį. Iš paveldėjimo teisės liudijimo teksto matyti, kad laikoma, jog juostinės staklės priklausė mirusiajam remiantis sąskaita – faktūra, tačiau savaime sąskaita - faktūra nėra laikytina tinkamu dokumentu (įrodymu) pagrindžiančiu asmens mirties momentu turėtas nuosavybės teises į tam tikrą, tokioje sąskaitoje nurodytą turto objektą. Vien tik šia sąskaita notaras, išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog miręs asmuo turėjo nuosavybės teises į šį turtą, kadangi sąskaita faktūra nėra sandoris.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu K. D. ieškinį ir V. Š. priešieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad bylos duomenimis, pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės K. D. tėvas V. B. D. Ieškovė, būdama V. B. D. pirmosios eilės įpėdinė, priėmė jo palikimą ir 2016-09-02 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu ji paveldėjo visą tėvo turėtą turtą, jų tarpe ir juostines medžio apdirbimo stakles. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad juostinės staklės V. B. D. priklausė pagal 2012-07-08 PVM sąskaitą – faktūrą VŽV Nr. 000300, išduotą V. Ž. įmonės (b. l. 11). Byloje yra pateikta V. Ž. įmonės 2012-07-08 V. B. D. išrašyta PVM sąskaita – faktūra VŽV Nr. 000300 už juostines stakles 6 171 Lt sumai apmokėti . Nupirktas juostines medžio apdirbimo stakles V. B. D. kartu su atsakovu V. Š. parsivežė ir pastatė R. J. priklausančiose dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), kurias abu iš jo nuomojo. V. B. D. stakles patikėjo V. Š. ir leido jomis naudotis pagal žodinį abiejų susitarimą, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai D. D., D. D., R. M., T. B.. Teismas konstatavo nustatyta, kad V. B. D. savo valia leido naudotis V. Š. juostinėmis medžio apdirbimo staklėmis, o V. Š. jomis naudojosi ir jų pagalba gamino įvairią medienos produkciją, todėl tarp V. B. D. ir V. Š. buvo susiklostę prievoliniai panaudos teisniai santykiai, t. y. tarp jų buvo sudaryta žodinė turto panaudos sutartis. LR CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (LR CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas prievolių teisės normomis (LR CK 6.145-6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (LR CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas LR CK 4.95–4.97 straipsniuose. Teismas, nustatęs, jog tarp V. B. D. ir V. Š. buvo susiklostę prievoliniai panaudos teisniai santykiai, kurie tęsiasi ir po V. B. D. mirties, ieškovei K. D. paveldėjus mirusiojo turtą, o kartu ir kitas teises, t. y., iki šiol ieškovę ir atsakovą sieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu, pripažino, jog vindikaciniam ieškiniui reikšti nėra būtino faktinio pagrindo, todėl jos ieškinio netenkino. Nors teismas sudarė galimybę ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovė šia teise nesinaudojo – ieškinio reikalavimų nekeitė ir toliau reikalavo ginti jos, kaip savininkės, teises CK 4.95 straipsnio pagrindu. Atmesdamas priešieškinį teismas nurodė, kad V. Š. įrodinėja, jog juostines medžio apdirbimo stakles jis iš V. B. D. perpirko išsimokėtinai, pinigus pastarajam perduodamas dalimis per trečiuosius asmenis, t. y. per I. Š., R. J., R. Ž. ir O. B., tačiau jokių rašytinių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui atsakovas nepateikė. Be to, LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl minėtų liudytojų duotais parodymais teismas nesivadovavo. Atsakovo byloje pateiktas I. Š. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog ji 2014-04-04 V. B. D. pervedė 400 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „nuo P.“, nepatvirtina fakto, jog tai buvo mokėta įmoka būtent už šios bylos ginčo objekto – staklių įsigijimą. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas laikė neįrodytu, jog juostines medžio apdirbimo staklės nuosavybės teise priklauso V. Š..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus faktiniai ir teisiniai argumentai

Ieškovė apeliacinius skundu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, jos ieškinį tenkinti, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, 150 eurų advokato pagalbos išlaidų ir 41 eurą žyminio mokesčio.Tvirtina, kad jos tėvas jokių sandorių su atsakovu nėra sudaręs to netvirtino ir atsakovas, todėl ji negali reikalauti taikyti prievolinių teisių gynimo būdų.Atsakovas ieškovei staklių neperduoda todėl, kad tvirtina, kad tai jo staklės, nepripažįsta ieškovės tėvo, o po jo mirties- ieškovės nuosavybės teisių. Šiomis aplinkybėmis be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovė K. D. neturi teisės ginti savo pažeistų teisių vindikacinio ieškinio pagrindu.A. V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinis, priešieškinį ir jo reikalavimus patenkinti pilnai, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: 42 Eur žyminio mokesčio.Atsakovas tvirtina, kad turi teisę kaip ginčo daikto savininkas ginčyti neteisėtai ieškovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dėl ginčo staklių, nes šis liudijimas išduotas tik sąskaitos-faktūros pagrindu.Atsakovas tvirtina, kad staklės buvo nupirktos jam, jis jomis naudojosi ir naudojasi, už jas mirusiam ieškovės tėvui sumokėjo. Kadangi jokių rašytinių susitarimų su mirusiuoju nebuvo sudaręs, todėl nereikalingi rašytiniai įrodymai, pakanka liudytojų paaiškinimų , remiasi CK 6.50 str.Atsakovas tvirtina, kad ieškovės tėvas niekada staklėmis nesinaudojo, jų neremontavo ir neprižiūrėjo. Nuosavybės teises į ginčo stakles įgyvendino tik atsakovas: jos nepertraukiamai buvo ir yra atsakovo žinioje, atsakovas turi staklių dokumentus, taigi su daiktu elgiasi kaip savininkas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas , atsakovo atmetamas, 2017 m. birželio 12 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas daikto priklausomybės nuosavybės teisėmis ir nuosavybės teisių gynimo.Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kam nuosavybės teisėmis priklausė duomenys neskelbtini), kai mirė V. B. D., juostinės medžio apdirbimo staklės, kurias B. D. nupirko iš V. Ž..Ieškovė K. D. savo nuosavybės teises į ginčo stakles įrodo paveldėjimo teisės liudijimu po jos tėvo V. B. D. mirties, nes paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas pateikus staklių pirkimo iš V. Ž. metu sąskaitos faktūros pagrindu.Atsakovas V. Š. savo nuosavybes teises grindžia faktu, kad medžio apdirbimo stakles naudoja. Jis staklėmis šiuo metu naudojasi, nes kartu su mirusiuoju nuomojo patalpas, tose patalpose buvo laikomos staklės. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Kilo ginčas dėl to, ar V. Š. nupirko šias stakles iš V. B. D., nes tuo V. Š. gina savo valdymo teises.Atsakovas V. Š. liudytojų paaiškinimais įrodinėjo, kad jis iki 2016 m. pradžios iš mirusiojo B. D. stakles išpirko. Tačiau liudytojų paaiškinimai nėra pakankami ir nepatvirtina fakto, kad V. Š. stakles nupirko iš mirusiojo jo nurodomomis aplinkybėmis. Nė vienas liudytojas nepatvirtino fakto, kad pinigus V.B. D. perdavė konkrečiai už ginčo stakles. Byloje yra duomenų, kad mirusysis atsakovui skolino pinigus ne kartą. Šiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai atmetė atsakovo V. Š. priešieškinį ir V. Š. nepripažino nuosavybės teisių į ginčo juostines medžio apdirbimo stakles. Nustatytomis aplinkybėmis , kai nepripažintos atsakovo V. Š. nuosavybės teisės į daiktą, daikto priklausomybė lieka nepakitusi, daroma išvada, kad juostinės medžio staklės iki 2016 m. gegužės 24 d. mirusiojo B. D. nuosavybė, kurią paveldėjo ieškovė K. D..Kadangi atsakovas V. Š. tvirtino, kad juostinės medžio staklės yra jo nuosavybė, todėl jas užvaldė, tai negalima daryti išvados, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurių abi šalys nepripažįsta ir negrindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų. V. Š. tvirtino, kad staklės buvo perkamos tik jam. Tas faktas, kad mirusysis stakles laikė liudytojo R. J. dirbtuvėse, kad atsakovas po V.B. D. mirties siekia šį turtą užvaldyti, nepatvirtina buvus šalių valios sudaryti panaudos ar kitokią sutartį dėl ginčo daikto. Nustatytomis aplinkybėmis, nenustačius tarp šalių laisva valia sudarytų sandorių dėl naudojimosi juostinėmis medžio apdirbimo staklėmis, ginčas turi būti sprendžiamas pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas faktines aplinkybes ir jų pagrindu pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, nėra nurodyta aplinkybių, joms patvirtinti- įrodymų, kad V.B. D. ir atsakovas V. Š. dėl staklių naudojimo būtų sudarę kokius tai sandorius. Iš esmės V.B. D. staklių neperdavė atsakovui nuolatinai naudotis, o tik draugiškai leido jomis retkarčiais pasinaudoti, nes ne dėl kokios ūkinės veiklos, o dėl patalpų joms laikyti po įsigijimo su R. J. tarėsi ne vienas atsakovas V. Š., bet ir V.B. D.. Staklės laikomos ne V. Š., o R. J. dirbtuvėse. Atsakovas V. Š. nuolatinės darbinės veiklos nevykdo, jis kaip bedarbis registruotas darbo biržoje, jam paskirta socialinė pašalpa, todėl stakles jis naudoja tik epizodiškai. Taigi nebuvo faktinio pagrindo jas nuomotis iš mirusiojo ar daryti susitarimus dėl panaudos. Šios aplinkybės nustatytos liudytojų R. J., I. Š. parodymais.Šiomis aplinkybėmis daroma išvada, kad ieškovės ir atsakovo V. Š. nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas K. D. ieškinį tenkinti ir išreikalauti ginčo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, kaip tai leidžia CK 4.95 str. Šiuo pagrindu turi būti tenkinamas ieškovės K. D. ieškinys, netenkinamas atsakovo V. Š. priešieškinis.Panaikinus Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme( CPK 93 str.) Ieškovė turėjo 330 Eur advokato pagalbos išlaidų, sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos išieškomos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p, teismas

nusprendžia:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą naikinti, priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti , priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Š. valdymo ieškovei K. D. 1787,25 Eur vertės juostines medžio apdirbimo stakles.

Priteisti iš atsakovo V. Š. ( a.k(duomenys neskelbtini) 330 Eur advokato pagalbos ir 82 Eur bylinėjimosi išlaidų K. D. ( a.k. (duomenys neskelbtini) bei 10,15 Eur į valstybės biudžetą, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).