Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo D. S. (D. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. (D. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 12 d. apie 14.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu ir kojos keliu sudavė ne mažiau 10 kartų į veido sritį savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. S., tuo sukeldamas fizinį skausmą.

2. Be to, D. S. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y., tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 21 d. apie 21:30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 promilių girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankos kumščiu sudavė tris smūgius į veido sritį savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. S., tuo sukeldamas fizinį skausmą.

3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant D. S. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, taip pat įpareigoti D. S. nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. S..

4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. S., pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą.

5. Kaltinamasis D. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti arba panaikinti, arba sušvelninti bausmę, atleisti nuo bausmės.

6. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad skundo autorius turi kur apsistoti, t. y., ne pas nukentėjusiąją, o pas draugą adresu Partizanų g. 20-33, Kaunas. Teigiama, kad neįrodyti ir nepagrįsti kaltinimai, kad apeliantas smurtavo prieš savo tėvus 2016 m. spalio 1 d., t. y., prieš R. A. ir motiną O. A., kurių skundo autorius nepažįsta. Taip pat jis kaltinamas, kad 2016 m. lapkričio 12 d. smurtavo prieš savo sugyventinę. Atkreipiamas dėmesys, kad advokatė prašė skirti švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi skundo autorius turi kur apsistoti iki nuosprendžio priėmimo, taip pat jis turi du mažamečius vaikus, lapkričio 23 d. turėjo įsidarbinti. Skunde taip pat tvirtinama, kad apeliantas suėmimo metu neturi galimybės susisiekti su liudytojais ir advokate, kad būtų pateikti visi įrodymai, kurių reikalauja teismas.

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą, o kaltinamojo gynėja prašė kardomosios priemonės – suėmimo neskirti, skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

8. Kaltinamojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis yra teisėta, kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. S., pagrįstai pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu.

10.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis numato, jog paskirta kardomoji priemonė gali būti panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

11.BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

12.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui ir termino pratęsimui būtina sąlyga yra pakankami duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.). Šiuo aspektu vertinant skundžiamos nutarties motyvus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis D. S. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys faktiniai duomenys: nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, paties kaltinamojo parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Nors kaltinamasis savo skunde teigia, kad kaltinimai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįrodyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėti duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Teismas atkreipia dėmesį, kad suimtojo kaltės klausimas, nagrinėjant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, nesprendžiamas.

13.Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai kardomąją priemonę – suėmimą D. S. paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y., kad kaltinamasis trukdys procesui. Apylinkės teismo išvados, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui yra motyvuotos ir pagrįstos.

14.BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

15.Kaip ir nurodė apylinkės teismas, D. S. kaltinamas dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymų (BK 140 straipsnio 2 dalis), kurios galimai įvykdytos prieš kartu gyvenančią sugyventinę, jis anksčiau yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. S., tačiau kaltinamasis ne tik kad, nesilaikė šios kardomosios priemonės, t. y., toliau gyveno su sugyventine, bet ir vėl galimai panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją. Nors nukentėjusioji sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium, pakeitimo kaltinamajam D. S., nurodė, jog nepalaiko prašymo skirti kaltinamajam suėmimą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad bijo sugyventinio, kai jis būna išgėręs, nes jis būna agresyvus. O bylos duomenys rodo, kad D. S. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jis ne kartą smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Suėmimo pagrįstumo nepaneigia ir šio suėmimo pagrindo nešalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi galimybę apsistoti pas draugą ir negyventi su nukentėjusiąja, kadangi nurodyta aplinkybė nesulaikė jam pažeisti anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo Ž. S.. Be to, byloje nėra duomenų, kad D. S. nurodytas draugas tikrai jį priims gyventi pas save. Taigi, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nesiartins prie nukentėjusiosios ir nebandys jos paveikti, jog ji atleistų ar pakeistų parodymus, todėl minėti skundo argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad D. S. gali trukdyti procesui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis trukdys procesui yra teisinga ir pagrįsta.

16.Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Aptartų duomenų visuma leidžia teigti, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.

17.Byloje esantys duomenys, kaltinamojo asmenybė, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). D. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją ir bylos nagrinėjimo eigą, parinktas teisingai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. S. (D. S.)skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.