- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2-9585-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02723-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PRO INVEST GROUP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės L. K. 257,51 Eur skolą, 2,55 Eur palūkanų, 2,66 Eur delspinigių, 75,49 Eur negautų pajamų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
4. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė L. K. ir UAB „PRO INVEST GROUP“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 75746, pagal kurią UAB „PRO INVEST GROUP“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. suteikė atsakovei kreditą, pervesdama į atsakovės asmeninę sąskaitą 400 Eur kreditą. Pagal 2020 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 75746 atsakovė įsipareigojo grąžinti 400 Eur kreditą bei 399,20 Eur kredito mokestį. Atsakovė pasirašė kredito sutartį nuotoliniu būdu, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervesdama tam tikra lėšų sumą į kreditorės sąskaitą, taip patvirtindamas kredito sutarties sąlygas. Anot ieškovės, kreditas turėjo būti mokamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį ir visiškai turėjo būti grąžintas 2021 m. rugpjūčio 6 d. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė liko skolinga ieškovei 200 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 36,51 Eur kredito mokesčio; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą ir susidariusius mokesčius pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 212,99 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 44,52 Eur kredito mokesčio. Nustatyta, kad sutartis 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo ieškovės vienašališkai nutraukta.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
6. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai pilnai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 212,99 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 44,52 Eur kredito mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 212,99 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 44,52 Eur kredito mokesčio, viso 257,51 Eur skola.
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2,66 Eur delspinigių, paskaičiuotų už faktinį įmokos vėlavimo laikotarpį iki 2020 m. rugsėjo 25 d. (sutarties nutraukimo dienos). Sutartimi šalys susitarė, jog klientas (atsakovė), praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo sumokėti bendrovei (ieškovei) sutartinius 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktas). Kadangi atsakovė praleido savo piniginių prievolių įvykdymo terminus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2,66 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
8. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2,55 Eur vėlavimo palūkanų. Kaip matyti iš pateiktų ieškinyje aplinkybių ir palūkanų bei delspinigių skaičiavimo laikotarpių, ieškovė šiuo atveju prašo priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovės prašomos priteisti palūkanos įskaitytinos į iš atsakovės priteistą delspinigių sumą ir nepriteistinos iš atsakovo.
9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 75,49 Eur negautas pajamas kaip nuostolius, kurias sudaro bendra vartojimo kredito kaina, negautos pajamos ieškovo apskaičiuojamos taip: iš bendros vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas ir administracinį mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas (tai yra 399,20 Eur – 44,52 Eur – 279,19 Eur = 75,49 Eur.
10. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
11. Pagal aukščiau minėtą teismų praktiką, nutraukus sutartį jokie kiti mokėjimai pagal sutartį nebegali būti skaičiuojami. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujamos negautos pajamos kaip palūkanos šiuo atveju yra prilyginamos mokesčiui už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma. Tuo tarpu administracinis mokestis, sutartį nutraukus, skaičiuojamas nebebūtų, net jeigu ieškovė ir pagrįstai tikėjosi jį gauti nesant sutarties pažeidimams, todėl ieškovės reikalavimas dėl 52,80 Eur administracinio mokesčio, skaičiuoto pagal kredito grąžinimo grafiką už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn,. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. (11 mėn. x 4,80 Eur)– kaip negautų pajamų forma, priteisimo atmetamas. Be to, įvertinęs vartojimo kredito sutarties sąlygas ir mokėjimo planą, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas (pelno palūkanas) buvo numatyta gauti iš anksto, buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, o šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Taigi ieškovei priteistina 22,69 Eur (75,49 Eur – 52,80 Eur) negautų pajamų (pelno palūkanų kaip nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki dienos kada turėjo būti grąžintas kreditas 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta.
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (282,86 Eur (257,51 Eur + 2,66 Eur + 22,69 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 84 procentai reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 12,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis), todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės UAB „PRO INVEST GROUP“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „PRO INVEST GROUP“, j. a. k. 302453988, 257,51 Eur skolos, 2,66 Eur delspinigių, 22,69 Eur negautų pajamų, viso – 282,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 86 ct) sumą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (282,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,60 Eur (dvylika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.