Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. O., jo įstatyminei atstovei J. O., teismo posėdyje išnagrinėjo J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. O. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2018 m. lapkričio 27 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo aerozolinį įrenginį (pipirinės dujos „Pfeffer KO Jet“), kuris priskiriamas D kategorijos ginklų klasei, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalies reikalavimus.

Teismo posėdyje J. O. nurodė, kad pažeidimą pripažįsta. Patikros metu pats ištraukė turėtą dujų balionėlį ir jį parodė pareigūnams. Jam dujų balionėlį nupirko tėtis savigynai, dėl anksčiau patirto smurto. Prie jo kabinėjosi vyresni žmonės, jį buvo sumušę, reikalavo daiktų, po sumušimo jam klibėjo dantys. Dėl šio įvykio jie kreipėsi į policiją, ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Jis nežinojo, kad jam dujinio balionėlio turėti negalima, tėtis jam to nepaaiškino. Jo mokykloje buvo mokymai, kurių metu merginoms sakė, kad jos gali apsiginti nuo užpuolimo dujų balionėliu, merginoms galima jį turėti. Jis žino, kad dujos graužia akis, tačiau nepagalvojo, kad jos gali ir nudeginti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Vaido Maziliausko surašytame 2019 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 14-ANR_P-416-2019 užfiksuotos visos J. O. inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybės. Protokole esančiame J. O. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis maždaug prieš du metus kartu su savo tėčių A. O. parduotuvėje „Vilniaus ginklai“ (prie spaudos rūmų) pirko aerozolinį dujinį balionėlį „Pfeffer KO Jet“, todėl, kad prie jo kabinėjosi vyresni asmenys ir yra buvę atvejų, kai jį buvo užpuolę ir sumušę. Todėl tėtis, saugumo sumetimais (savigynai) jam davė minėtą balionėlį. 2018 m. lapkričio 27 d., patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) jis dėl tos pačios priežasties turėjo jį su savimi kuprinėje, tačiau niekur jo nedemonstravo, tik pateikė, kai buvo vykdoma daiktų patikrinimo priemonė (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Vaido Maziliausko 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) bei vykdant tabako gaminių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo/turėjimo prevenciją, 2018 m. lapkričio 27 d., 10.30 val., buvo atliktas patikrinimas, tikslu nustatyti moksleivius, su savimi turinčius draudžiamų daiktų švietimo įstaigoje. Patikrinimo metu moksleivis J. O., gim. (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo aerozolinį įrenginį (pipirines dujas) „Pfeffer KO Jet“, tuo J. O. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).

2019 m. balandžio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, pasitelkus specialistą – Vilniaus policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiąjį tyrėją J. B., buvo apžiūrėtas dujų balionėlis „Pfeffer KO Jet“. Nustatyta, kad apžiūrimas pramoninės gamybos dujų balionėlis yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujinis aerozolinis įtaisas (b. l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalį, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. O., apklausiamas teismo posėdyje, iš esmės pripažino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis su savimi turėjo kaltinime nurodytą aerozolinį įrenginį – pipirinių dujų balionėlį, ir patikrinimo mokykloje metu jį pateikė tikrinimą atlikusiems pareigūnams. Savo rašytiniame paaiškinime J. O. taip pat pripažino šias aplinkybes. Minėtos aplinkybės patvirtintos ir byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolu bei pareigūno Vaido Maziliausko tarnybiniu pranešimu, kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 27 d., apie 10.30 val., vykdant draudžiamų daiktų patikrinimą (duomenys neskelbtini), moksleivis J. O., gim. (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo aerozolinį įrenginį (pipirines dujas) Pfeffer KO Jet“. 2019 m. balandžio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad šis įrenginys yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujinis aerozolinis įtaisas. Aptartų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nepilnametis J. O., nesulaukęs Įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama asmeniui turėti D kategorijos ginklą, tokį ginklą turėjo su savimi, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nors iš aukščiau aptartų įrodymų visumos galima spręsti, kad J. O. veikoje yra objektyvieji ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn yra būtinas ir subjektyvusis sudėties požymis – kaltė. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Vertinant kaltės buvimą J. O. veiksmuose, pažymėtina, kad teismo posėdyje jis nurodė, kad dujinį balionėlį jam nupirko jo tėvas, savigynai, dėl to, kad jį anksčiau einant iš mokyklos buvo užpuolę ir sumušę vyresni asmenys. Taip pat nurodė, kad tėvas jam nepasakė, jog jam negalima turėti tokio dujinio balionėlio. Be to, mokykloje per savigynos mokymus buvo mokoma kaip naudotis dujų balionėliu. Todėl jis nesuprato, kad jam dujų balionėlio turėti negalima. Aplinkybes, kad dujinį balionėlį J. O. nupirko tėvas, kad apsisaugotų nuo prie jo besikabinėjančių vyresnių asmenų, jis nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime, todėl ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija yra nuosekli, be to, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir J. O. motina. J. O. teismui paaiškino, kad sūnus eidamas į mokyklą ir grįždamas iš jos neretai patiria vyresnių moksleivių priekabes ir netgi smurtą. Dėl to ji kreipėsi į policiją, tačiau kaltininkai nebuvo nubausti. Jie nežinojo kaip kitaip sūnui būtų galima apsiginti.

Pažymėtina, kad nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau nepilnamečiui J. O. dujinį balionėlį davė suaugęs asmuo – jo tėvas, kuriuo jis neturėjo pagrindo nepasitikėti, ir kuris nepaaiškino, kad turėti tokį įrenginį jam pagal įstatymus draudžiama. Be to, aerozolinis įrenginys J. O. buvo duotas apsisaugoti nuo galimo vyresnių moksleivių pakartotinio užpuolimo. Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad J. O. dujinį balionėlį nešiojosi pagrįstai nežinodamas, kad taip elgdamasis pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies reikalavimus, ir nenorėdamas šių reikalavimų pažeisti. Todėl veiksmuose nebuvo tyčios ar neatsargumo padaryti ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju J. O. veikoje nėra subjektyviojo požymio – kaltės.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėtis. Nesant bent vieno būtinojo elemento, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Šiuo atveju, J. O. veiksmuose nenustačius subjektyviojo požymio – kaltės, nėra ir faktinio atsakomybės pagrindo. Įvertinus šias aplinkybes, J. O. pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

J. O. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsnyje nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.