- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-3267-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00390-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo brolis K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo K. S. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 1999-07-30 Tauragės apskrities sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir broliui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9.11 ha dydžio žemės sklypą ir 0.5 ha miško, esančiu (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą su T. S. pareiškėjas valdė, naudojo ir juo rūpinosi abu kartu. Kadangi brolis buvo vyresnis, nebuvo sukūręs šeimos, neturėjo vaikų, jam buvo reikalinga nuolatinė pareiškėjo pagalba, todėl broliams priklausančią žemę pareiškėjas įdirbinėjo kaip savo. (duomenys neskelbtini) T. S. mirė. Po T. S. mirties atsirado paveldimas turtas – 49/100 dalys bendroje su pareiškėju nuosavybe nekilnojamas turtas, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis pagal įstatymų galintis priimti palikimų atsiradusi pro brolio mirties, todėl nors pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo notarui neparašė, tačiau po T. S. mirties palikimų priėmė pradėdamas paveldimų turtų valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas tęsė savo ir brolio greta esančio žemės sklypo disponavimą (šienavo, sodino daržoves, atnaujino ir prižiūrėjo žemę). Be to, be nekilnojamo turto, pareiškėjui liko visi broliui priklausę asmeniniai daiktai, kiti kilnojamieji ir namų apyvokos reikmenys. Brolis neturėjo jokių kitų artimųjų išskyrus pareiškėją, todėl ir visas jo turimo turto valdymas perėjo pareiškėjui.
Nors K. S. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius, kaip yra reikalaujama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje, ir nesikreipė, tačiau tuojau pat po savo brolio mirties priėmė ir valdė aukščiau nurodytą turtą – žemės sklypus.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini),mirė pareiškėjo brolis T. S. ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. AA Nr.131569). Iš 1999-07-30 Tauragės apskrities sprendimo Nr. 87-5505 matyti, kad pareiškėjui bei T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9.11 ha dydžio žemės sklypą ir 0.5 ha miško, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės 2019 m. birželio 13 d. pažymos Nr. 01-11/65 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus T. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo pareiškimo Šilalės rajono notarų biure nėra registruota.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad po T. S. mirties likusį palikimą K. S. priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti likusį turtą. Todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl T. S. turto paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo brolis K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl T. S. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.