- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- A15.-4100-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03327-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- D. D.
- Nukentėjusysis
- R. I.
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Indrei Venckūnienei, Virginijai Miliauskienei, Augustei Juodėnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. 2019 m. birželio 22 d. 1.57 val., Vilniuje Laisvės pr.-Rygos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,22 promilių girtumas), nepasirinko saugaus greičio bei saugaus atstumo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta priekyje važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126 ir 226 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.
Teisme atsakomybėn traukiamas D. D. parodė, kad su draugais išgėrė porą butelių alaus, važiavo namo. Tuo metu, kai buvo išgėręs nesuvokė, kad nėra blaivas. Kelyje, atrodo, buvo trys eismo juostos, tiksliai neatsiminė, bet jam atrodo, kad važiavo šonine eismo juosta ir ketino sukti į kairę. Degė žalia šviesa, ją matė jau iš toliau. Kokių greičiu važiavo, nežiūrėjo. Prieš pasiekdamas sankryžą matė automobilį „Toyota Prius“, kuris, atrodo, stovėjo vidurinėje eismo juostoje. Kai važiavo, automobilis „Toyota Prius“ pradėjo rikiuotis. Tuo metu, kai automobilis persirikiavo, atsitrenkė į jo galą. Po susidūrimo tas automobilis dar šiek tiek pavažiavo. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Nežino, kaip būtų, jeigu būtų buvęs blaivas. Tiesiog įčiuožė į mašiną, galbūt dėl alkoholio jo reakcija buvo lėtesnė. Pats važiavo vienas, o automobiliu „Toyota Prius“ važiavo vyras su mergina, vėliau privažiavo kažkoks vaikinas. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam (D. D.), jis nebuvo apdraustas, laukė, kai jam sumokės atlyginimą ir būtų apsidraudęs. Dėl savo veiksmų gailisi. Tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime D. D. buvo nurodęs, kad važiavo savo eismo juosta, staiga automobilis „Toyota Prius“ pradėjo kirsti ištisinę liniją. Norėdamas sustabdyti automobilį trenkėsi jam į galą, greičio neviršijo. Viskas turėtų matytis per vaizdo kameras (b. l. 12).
Teisme nukentėjusysis R. I. parodė, kad stovėjo Laisvės pr.-Rygos sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu trečioje eismo juostoje, skirtoje važiuoti tiesiai. Automobilyje buvo vienas. Viso ten yra keturios eismo juostos, pirma juosta važiuojama į dešinę, dvi tiesiai, ketvirta – į kairę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis vos spėjo paspausti pedalą ir išgirdo iš galo garsą. Nuo susidūrimo 27 metrus praskrido ir sustojo sankryžos viduryje. Savarankiškai toliau nevažiavo. Smūgis buvo stiprus, lūžo plastmasės. Trenkėsi daugiau į kairį šoną. Stovėdamas sankryžos vidury per veidrodėlį nematė, kad į jį atsitrenkusi mašina važiuotų. Liudytojai matė susidūrimą. Jie važiavo iš šono. Atsitrenkusio automobilio vairuotojas įvykio vietoje elgėsi agresyviai, automobilio numerį norėjo į bagažinę dėti, girtas buvo. Draudimas žalą jam atlygino. R. I. tyrimo metu duotame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 01.55 val., jis vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. P.. Stovėjo Rygos-Buivydiškių g. sankryžoje, tamsiu paros metu, gatvė buvo apšviesta. Kelyje buvo kelios eismo juostos, važiavo trečioje juostoje, tik pradėjo judėti, žibintai buvo įjungti. Kai tik užsidegė žalia šviesa pajudėjo ir gavo smūgį į galą. Dėl smūgio automobilį išmetė į sankryžos vidurį (b. l. 11).
Teisme apklausta liudytoja D. D. parodė, kad ji su P. D. važiavo taksi automobiliu iš Pašilaičių pusės per sankryžą į Buivydiškių g. ji sėdėjo gale, P. D. priekyje. Nežino, ką jis matė, šiuo metu nebendrauja. Sankryžoje ties širdies chirurgijos centru ji pamatė eismo įvykį. Nepastebėjo kurioje eismo juostoje prieš susidūrimą važiavo susidūrę automobiliai, tačiau susidūrimas buvo stiprus. Matė, kad po susidūrimo „BMW“ liko stovėti sankryžos pradžioje, o pirma mašina jau stovėjo sankryžoje. Jų taksi automobilis vos spėjo pravažiuoti sankryžą, galėjo ir į juos atsitrenkti. Ji prie pirmojo automobilio vairuotojo nebuvo priėjusi. Nuėjo prie „BMW“ važiavusių jaunuolių. Jie buvo išgėrę, norėjo paslėpti mašinos valstybinius numerius.
D. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 2.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Rygos g.-Laisvės pr. sankryžoje susidūrė du automobiliai, kurių vieno vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje juos pasitiko patrulis V1843, kuris alkotesteriu patikrinęs automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją D. D. nustatė jam 1,22 promilių girtumą. Vairuotojas paaiškino, kad nespėjo sustabdyti automobilio, kadangi kitas eismo dalyvis keitė važiavimo kryptį. Įvykio vietoje buvęs kitas eismo dalyvis, automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. I. (R. I.) paaiškino, kad stovėdamas sankryžoje važiuojant nuo Rygos g. link Buivydiškių g. staiga pajuto smūgį į galą, dėl smūgio automobilis įvažiavo į pačią sankryžą. Įvykį matė liudytojai P. D. ir D. D. (b. l. 8); eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos įvykio, kurio metu apgadintas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybės (b. l. 9); iš alkotesterio rodmenų matyti, kad D. D. 2019 m. birželio 22 d., 02:25:22 val. buvo nustatytas 1,22 promilių girtumas (b. l. 13); papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, o automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta – užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis (b. l. 10); fotonuotraukose užfiksuoti automobiliams eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 16-21); VĮ „Regitra“ duomenų išrašuose nurodyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra D. D., taip pat, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 26-27).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neblaivaus asmens (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) įtvirtinta ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. D. vairuodamas automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio bei saugaus atstumo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta priekyje važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakomybėn traukiamas D. D. eismo įvykio fakto ir automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo neginčijo, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kuria eismo juosta važiavo jis ir kito automobilio vairuotojas. Nurodė, kad dėl buvusio girtumo visų įvykio aplinkybių taip pat neatsimena, iškėlė versiją, kad į „Toyota Prius“ atsitrenkė, nes šis automobilis prieš sankryžą persirikiavo. Teisme ir savo rašytiniuose paaiškinimuose liudytojas R. I., kuris vairavo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ties sankryža stovėjo tiesiai važiuoti skirtoje trečioje eismo juostoje. Kad „Toyota Prius“ prieš sankryžą stovėjo vidurinėse eismo juostose patvirtino ir D. D.. R. I. parodė, kad smūgį į galinę automobilio dalį pajuto vos užsidegus eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui ir pradėjus važiuoti tiesiai. Nuo smūgio jo automobilį „išmetė“ į Rygos g.-Laisvės pr. sankryžos vidurį ir automobilis nebejudėjo, jis nematė, jog po susidūrimo judėtų BMW automobilis. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja D. D., parodžiusi, kad matė, kaip po smūgio R. I. vairuotas automobilis išvažiavo į Rygos g.-Laisvės pr. sankryžos vidurį, o į jį atsitrenkęs „BMW“ liko stovėti. Nurodytus liudytojos ir nukentėjusiojo parodymus atitinka eismo įvykio planas, kuriame pažymėta, kad „BMW“ automobilis po susidūrimo stovi tiesiai trečiojoje eismo juostoje priešais sankryžą, o „Toyota“ sankryžos viduryje, kairiau. Tai paneigia D. D. iškeltą versiją, kad jis sankryžoje ketino sukti į kairę ir važiavo ketvirtąja eismo juosta, skirta sukti į kairę, kai priešais jo automobilį persirikiavo „Toyota“. Akivaizdu, kad tokiu atveju po susidūrimo „BMW“ automobilis liktų stovėti būtent ketvirtojoje eismo juostoje. Iš Įvykio vietos plano taip pat matyti, kad „Toyota“ automobilio trajektorija po susidūrimo yra šiek tiek pakrypusi į kairę, iš fotonuotraukų ir papildomų duomenų apie įvykį matyti, kad „BMW“ buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, o „Toyota Prius“ automobiliui – užpakalinės kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės žibintas. Nurodyti automobilių apgadinimai ir „Toyota Prius“ padėtis po susidūrimo niekaip negalėjo atsirasti „Toyota Prius“ ties sankryža persirikiuojant priešais trečiąja eismo juosta važiuojantį „BMW“ bei taip sudarant jam netikėtą kliūtį. Akivaizdu, kad rikiuojantis iš ketvirtos eismo juostos į trečią, „Toyota Prius“ dėl ratų susukimo po susidūrimo nebūtų nuvažiavusi į kairę pusę, o „Toyota Prius“ rikiuojantis iš antros eismo juostos į trečią, automobilių apgadinimai būtų priešingose pusėse. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja D. D. parodė, kad smūgis buvo stiprus. Tai matyti ir iš eismo įvykio plane pavaizduotos „Toyota“ stovėjimo vietos po susidūrimo. Po smūgio abi mašinos nebevažiavo, tačiau „Toyota“ stovi vidury sankryžos. Be to, iš D. D. parodymų matyti, kad automobilis, kuriuo važiavo ji, eismo įvykio metu baiginėjo manevrą sankryžoje – suko į kairę, dėl šios aplinkybės teismas tiki R. I. parodymais, kad prieš susidūrimą buvo ką tik užsidegęs žalios šviesos šviesoforo signalas, jam leidžiantis važiuoti tiesiai. Artėdamas link sankryžos D. D. turėjo pastebėti, jog persijungė šviesoforo signalas ir kad prieš sankryžą jo važiuojamoje eismo juostoje dar stovėjo automobilis, todėl net jau ir degant eismą leidžiančiam signalui, privalėjo sulėtinti automobilio važiavimo greitį iki saugaus arba apvažiuoti kliūtį. Nežiūrint į tai, D. D. nesiėmė visų reikiamų priemonių eismo įvykiui išvengti, akivaizdžiai nestabdė priešais priekyje esančią kliūtį ir į ją atsitrenkė. Iš byloje esančių alkotesterio parodymų matyti, kad D. D. autoįvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 1,22 prom. girtumas), jo akivaizdų girtumą patvirtino ir liudytoja D. D., to neneigė ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. D. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.
KET 226 punkte yra įtvirtintas reikalavimas leidžiantis viešajame eisme dalyvauti tik tokioms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Administracinė atsakomybė už šio reikalavimo pažeidimą yra numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. D. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tą jis patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje, vienas jų laikytinas ypač šiurkščiu), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. D. teisme dėl savo veiksmų apgailestavo, tačiau nors ir neneigė atsitrenkęs į R. I. automobilį, kėlė versiją, jog būtent pastarasis užkirto jam kelią persirikiuodamas, todėl tokie D. D. parodymai nelaikytini jo nuoširdžiu kaltės pripažinimu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama D. D. asmenybė – baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti D. D. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas artimas ANK 415 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju D. D. padarė du administracinius nusižengimus, vienas jų laikytinas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui, padarytu nusižengimu sukeltos realios pasekmės – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Kaip minėta, D. D. yra baustas už KET pažeidimus, prieš tai ne kartą baustas ir už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, taigi jo negalima apibūdinti kaip išimtinai teigiamo kelių eismo dalyvio, linkusio laikytis KET reikalavimų. Teisę vairuoti D. D. įgijo tik neseniai (2019 m. kovo 1 d.) ir nepraėjus nei pusei metų padarė ypač šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, artimesnis jo viršutinei ribai. Esant išdėstytoms aplinkybėms D. D. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą (ANK 423 straipsnio 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakomybėn traukiamam D. D.. Atsižvelgiant į tai, kad D. D. padarė du administracinius nusižengimus, vienas jų yra šiurkštus, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas girtumo laipsnis yra artimas vidutinio girtumo ribai. Pažymėtina, kad D. D. vairavimo stažas nėra didelis ir tokiu atveju Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, jog pradedantieji vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių. Kaip matyti nagrinėjamu atveju ši riba ženkliai viršyta. Nors už vairavimą esant neblaiviam D. D. baustas nebuvo, tačiau jis baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, be to, baustas ir už vairavimą neturint tokios teisės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog vien teisių atėmimas šiuo atveju nėra pakankamai efektyvi priemonė ir transporto priemonės konfiskavimas, siekiant užkirsti kelią naujų KET pažeidimų padarymui yra neišvengiamai būtinas ir proporcingas padarytiems nusižengimams, todėl D. D. priklausantis automobilis „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 EUR dydžio baudą.
D. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 300 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trijų metų laikotarpiui bei transporto priemonės – automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. D. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 300 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trijų metų laikotarpiui ir transporto priemonės – automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19102666724.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.