- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- e2-1488-341/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00914-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Julijai Grinko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. K., dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau - PSDF) padarytą 355,23 Eur žalą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nustatė, kad 2015-10-14–2015-10-16 atsakovui E. K. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 355,23 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2015-09-30; atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2015-09-30 iki 2015-12-29, o sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2015 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. Nurodė, kad Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d., buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Nurodė, kad Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1–9 d. nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VA-103 „D. V. mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat pažymėjo, jog pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p., kur nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Ieškovas paaiškino, jog už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „D. P. sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str., kuriuose nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Ieškovas remiasi CK 6.249 str. 1 d., kuris nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o šio straipsnio 2 dalis, žala nuostoliais taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. Nurodo, jog atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2015 m. spalio mėnesį suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 355,23 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Taip pat paaiškino, jog atsakovui 2016-02-03 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovo teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdanti suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, atsakovui E. K. 2015-10-14 – 2015-10-16 laikotarpiu suteikė ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių kaina 355,23 Eur. Pagal draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas E. K. buvo draustas iki 2015-09-29, o laikotarpiu nuo 2015-09-30 iki 2015-12-29 – šio draudimo neturėjęs (nebuvo draustas). 2015 metų spalio mėnesį sveikatos draudimo įmoka už atsakovą nebuvo sumokėta.
Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymas nustato, kad privalomasis sveikatos draudimas yra valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 p.). Pagal to paties straipsnio 1 dalį, apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu tai draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 p.). Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 p.). Asmuo, kuriam remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 p. buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 p.). Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-11-30 įsakymu Nr. VA-103 nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos, todėl, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nevykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokas, jo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (atsakovo gauta nauda). Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų nevykdymu, t.y. neteisėtais veiksmais. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-02-03 raštu Nr. 3S-1590 siuntė pranešimą atsakovui dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės atlyginti žalą ir žalos dydžio neginčija. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų atlyginęs žalą, nepateikta ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 355,23 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.263 str., 6.280 str., Sveikatos draudimo įstatymo 2 str., 4 str., 8 str., 17 str., 26-27 str., 31 str., 34 str.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė – Ž. L. g. 6, Vilnius) iš atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 355,23 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 23 ct) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.
Priteisti iš atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.