- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- II-34-1148/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00024-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Michail Volčkov (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato įgaliotai atstovei J. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. patikslintą skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-01-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-85-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021-01-20 nutarimu (toliau – Nutarimas) A. P. nubaustas 38 Eur dydžio bauda už administracinį nusižengimą, už kurio padarymą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, t.y.:
2. A. P. nubaustas už tai, kad 2020-11-08 apie 10.48 val., adresu Šilutės m., Dariaus ir Girėno g. 1, prie Šilutės rajono savivaldybės administracijos pastato, be savivaldybės leidimo atliko savavališkus darbus, t.y. dažė (balino) medžius, už kurių priežiūrą atsakinga Šilutės seniūnija, į seniūno R. S. pastabas nutraukti neteisėtus veiksmus A. P. nereagavo.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P., nesutikdamas su Nutarimu, jį (Nutarimą) 2021-02-09 apskundė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. A. P. skundu prašo Institucijos Nutarimą panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Patvirtino, kad siekdamas išsaugoti medžius, turėdamas su savimi medžių balinimui reikalingas priemones, atėjo prie Šilutės rajono savivaldybės administracijos pastato, kur šalia esančius medžius pradėjo balinti. Nurodo, kad, balindamas medžius, pastebėjo, kaip prie jo priėjo policijos pareigūnai. Pastarieji paaiškino, jog minėtų veiksmų (medžių balinimo) atlikti A. P. negali. A. P. patvirtino, kad po pokalbio su policijos pareigūnais, tęsė savo veiksmus – balino medžius. Mano, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o surašytuose administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime trūksta objektyvių duomenų ir pagrindimo.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į A. P. skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad, priimant nutarimą, buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Laikosi pozicijos, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, administracinio nusižengimo nuostatos buvo pritaikytos teisingai. Kritiškai vertina A. P. skundo motyvus, laiko juos niekuo nepagrįstais, neadekvačiais samprotavimais. Mano, kad tokiu būdu A. P. siekia išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio, vykusio 2021-03-08, metu, A. P. pateikė teismui patikslintą skundą dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Patikslintas skundas teisėjo 2021-03-08 žodine nutartimi priimtas, jo kopija įteikta Institucijai atsiliepimui pateikti, bylos nagrinėjimas atidėtas. A. P. patikslintame skunde nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas pradiniame skunde. Prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra nagrinėjamas kitas A. P. skundas dėl kito Institucijos nutarimo, kuriuo A. P. yra nubaustas bauda pagal kitus ANK straipsnius už kitu laiku padarytas veikas, prašo abu skundus nagrinėti vienoje byloje, t.y. prašo sujungti atitinkamas bylas.
6. Tauragės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2021-03-15 nutartimi A. P. prašymas dėl bylų sujungimo netenkintas.
Atsiliepimas
7. Institucija atsiliepimu į A. P. patikslintą skundą su patikslintu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės analogiškas nesutikimo motyvus, kuriuos pateikė savo atsiliepime į pradinį A. P. skundą (žr. nutarimo 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio, vykusio 2021-03-25, metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad keliose Šilutės miesto vietose rūpinasi medžiais. Paaiškino, kad minėtose vietose augantys medžiai yra įtakojami neigiamų veiksnių (barstomų druskų ir pan.), todėl siekdamas medžius apsaugoti, juos, kiek pasiekia, nuvalo, balina. Pažymėjo, kad minėti jo prižiūrimi medžiai yra vieši želdiniai, auga viešoje miesto dalyje, turi paveldo savybių, įstatyme yra nustatyta piliečių pareiga rūpintis želdiniais. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas žalos padarymo faktas, žalos dydis, nors žalos buvimas yra būtinas pagrindas siekiant patraukti atsakomybėn už savavaldžiavimą. Neginčijo, kad atliko Nutarime nurodytus veiksmus, t.y. balino medžius, tačiau atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje esančiose, Institucijos pateiktose fotolentelėse yra nurodyta ne ta vieta, kurioje A. P. atliko veiksmus, t.y. atvaizduoti ne tie medžiai. Sutiko, kad ir fotolentelėse pavaizduotus medžius nubalino pats, tačiau patrauktas atsakomybėn yra ne už minėtų medžių balinimą. Patikslino, kad medžiai, už kurių balinimą jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Nutarimas, auga kitoje vietoje. Laikėsi pozicijos, kad jo veiksmai – medžių balinimas – nėra joks nusižengimas, o priešingai – nauda ir būtina pagalba medžiams. Savo veiksmus vertino, kaip pagalbos suteikimą ir visuomenės dėmesio patraukimą į tą aplinkybę, jog miesto želdiniais nesirūpinama. Teigė, kad už analogiškus savo veiksmus kitų teismų yra pripažintas nekaltu. Mano, kad jo atsakomybei pagal ANK 518 straipsnį nėra nustatyta atitinkamų sąlygų. Prašo skundą tenkinti – panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
9. Teismo posėdžio, vykusio 2021-03-25, metu Institucijos įgaliota atstovė J. K., kuri, be kita ko, 2020-12-17 administracinio nusižengimo protokolo pagrindu atliko tyrimą ir priėmė Nutarimą (toliau – Institucijos atstovė), paaiškino, kad A. P. veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai, todėl su jo skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti. Atsakydama į teismo ir A. P. užduotus klausimus, Institucijos atstovė paaiškino, kad jai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos seniūno R. S. buvo pranešta, jog A. P. nubalinti medžiai priklauso Šilutės rajono savivaldybei, jų priežiūra, kaip numatyta įstatyme, rūpinasi Šilutės rajono savivaldybė, mieste augančių medžių balinimui yra reikalingas atitinkamas leidimas, medžių balinimą atlieka atitinkamos kompetentingos įmonės. Patvirtino, kad žalos padarymo aplinkybės galimo administracinio nusižengimo tyrimo metu aiškinamos nebuvo. Kas ir kokiu būdu turi nustatyti padarytos neturtinės žalos dydį nežino. Patikslino, kad policijai priklauso tik turtinės žalos dydžio nustatymo klausimas. Pažymėjo, kad baudos dydis buvo nustatytas, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei į tai, kad administraciniu nurodymu pusę paskirtos baudos A. P. laiku nesumokėjo. Paaiškino, kad neturi duomenų apie laikotarpį, kuomet buvo darytos nuotraukos, Institucijos pateiktos, kaip administracinio nusižengimo įrodymai. Aplinkybių dėl nuotraukose užfiksuotų ne tų medžių, už kurių balinimą, kaip savavališkus veiksmus, atsakomybėn buvo patrauktas A. P., paaiškinti negalėjo.
10. Liudytoju apklaustas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos seniūnas R. S., teismo posėdžio, vykusio 2021-03-25, metu duodamas parodymus, paaiškino, kad viešoje vietoje buvo balinami medžiai, balinimas nebuvo užsakytas, A. P. balinimo darbus atliko savavališkai. Mano, kad A. P. veiksmais buvo gadinamas miesto estetinis vaizdas. Teigė, kad be atitinkamo leidimo taip elgtis draudžiama. Pažymėjo, kad medžiai priklauso Šilutės rajono savivaldybės tarybai, o Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnija atsako už minėtus medžius. A. P. nevykdė seniūno ir policijos pareigūnų nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, dėl to buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad medžių priežiūrą, galbūt, reglamentuoja Švaros ir tvarkos taisyklės. Pažymėjo, kad A. P. ne pirmą kartą baustas, ne kartą buvo gavęs žodinius įspėjimus. Laikėsi pozicijos, kad A. P. veiksmais buvo padaryta estetinė žala, todėl ji turi būti nustatyta. Patikslino, kad jo turimas išsilavinimas neleidžia jam vertinti dėl padarytos estetinės žalos dydžio. Paaiškino, kad Šilutės rajono savivaldybė skelbia konkursus, o atitinkamos įmonės atlieka Želdynų apsaugos įstatyme nurodytus priežiūros veiksmus. Teigė, kad minėtas įstatymas numato, kas gali balinti medžius.
11. Liudytoju apklaustas Asociacijos „SOS Šilutės medžiai“ vadovas M. J., teismo posėdžio, vykusio 2021-03-25, metu duodamas parodymus, paaiškino, kad A. P. pažįsta nuo 2018 metų. Jų tarpusavio interesai susikerta dėl kertamų medžių, žalojamos gamtos. Įvykio, aprašyto Nutarime, metu dalyvavo, kaip liudytojas paprašytas A. P. fiksuoti įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą, pastebėjo policijos pareigūnų automobilį ir jame buvusius policijos pareigūnus. Iš A. P. žodžių suprato, kad A. P. nori nubausti, tačiau nežino už ką. Teigė, kad A. P. paaiškino, kokia nauda yra medžių balinimas – tokiu būdu apsaugoma medžio žievė. Matė, kaip iš automobilio išlipę ir priėję policijos pareigūnai A. P. liepė susirinkti savo įrankius ir pasišalinti. Girdėjo, kaip A. P. klausė policijos pareigūnų, ką jis pažeidė, pastarajam buvo atsakyta, kad jis viešoje vietoje balina medžius. Po kurio laiko policijos pareigūnai išvyko. Liudytojo nuomone, A. P. veiksmais buvo padaryta ne žala, o nauda, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija numato saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Želdiniai yra visų turtas, jie nėra seniūno nuosavybė, visi piliečiai turi teisę naudotis želdiniais. Mano, kad savo veiksmais A. P. siekia atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad vienur medžiai žalojami su leidimu, kitur neleidžiama balinti medžių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
12. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
13. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
14. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).
15. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
16. Pagal ANK 618 straipsnį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas administracinio nusižengimo byloje priima nutarimą, kuriame taip pat turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat nurodytas specialus įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
17. Tiek bylos medžiaga, tiek Institucijos ir atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad A. P. Nutarime nurodytu metu atliko sekančius veiksmus – dažė (balino) medžius. A. P. neneigia veiksmų atlikimo, tačiau teigia, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų jo kaltei pagrįsti. Taigi iš esmės, nagrinėjamu atveju, ginčas yra dėl to, ar minėti atsakomybėn patraukto asmens veiksmai laikytini (ne)teisėtais.
18. Institucijos teigimu, minėti A. P. veiksmai yra neteisėti, savavališki, todėl užtraukia atsakomybę pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, A. P. nuomone, medžių balinimas – veika, kuria jis siekė balintus medžius išsaugoti ir atkreipti visuomenės dėmesį į neprižiūrimą gamtą.
19. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
20. Akcentuotina ir tai, jog ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.
21. Nagrinėjamu atveju, yra nustatyti A. P. veiksmai, kurie, Institucijos vertinimu, yra neteisėti ir pažeidžia ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tačiau, minėta, pastaroji teisės norma yra blanketinė, t.y. ji numato administracinę atsakomybę už savavališkus asmens veiksmus, kuriais pažeidžiamas atitinkamas teisės aktas, jo norma. Šiuo atveju, Institucija nei Nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole (kuriuo pagrindu priimtas Nutarimas), nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepaaiškino, kokį konkrečiai teisės aktą (jo normą) pažeidė atsakomybėn patrauktas asmuo, balindamas medžius.
22. Nutarime nurodyta, kad už medžių, kuriuos balino A. P., priežiūrą atsakinga Šilutės seniūnija. Tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta, jie nustatyti ir ištirti Institucijos, priimant nutarimą, nebuvo. Be to, manytina, kad jeigu už medžių, kuriuos balino A. P., atsakinga Šilutės seniūnija, tai tokiu atveju, minėtos seniūnijos teisė (įgaliojimas, pareiga ir pan.) turėtų būti įtvirtinta atitinkamu teisės aktu (įstatymu, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar pan.). Minėta aplinkybė (ar egzistuoja toks teisės aktas) Institucijos nustatyta ir tirta nebuvo.
23. Teismo posėdžio metu tiek Institucijos atstovė, tiek liudytojas R. S. parodė, kad medžių priežiūrą, galbūt, reglamentuoja Švaros ir tvarkos taisyklės, Želdynų apsaugos įstatymas. Tačiau nei Nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole, kuriame, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti formuojamas aiškus kaltinimas, taip suteikiant asmeniui suvokti kuo jis kaltinamas ir pasirinkti tinkamą gynybą, nėra nurodytas joks konkretus teisės aktas (teisės norma), kurią savo veiksmais galėjo pažeisti A. P.. Turint omenyje, kad Institucijai Nutarime nurodant, kad medžių balinimui reikalingas atitinkamas leidimas, spręstina, kad Institucija galėjo ir turėjo aiškiai suvokti, kad tokio leidimo išdavimą turi reglamentuoti konkretus teisės aktas. Tačiau Institucija netyrė ir nesiaiškino minėto reglamentavimo ir tos aplinkybės, ar A. P. tokį leidimą turėjo. Tuo tarpu, sprendžiant ar A. P., balindamas medžius, elgėsi neteisėtai, minėtos aplinkybės nustatymas yra vienas esminių. Būtent minėtos aplinkybės nustatymo ir ištyrimo pagrindu galima spręsti dėl A. P. veiksmų (ne)teisėtumo – savavališkumo požymio (ne)buvimo. Tik nustačius atitinkamo teisės akto, teisinio reglamentavimo pažeidimą A. P. veiksmais, galima spręsti dėl pastarojo asmens veiksmų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
24. Dar viena esminė aplinkybė, kurios išsamiai netyrė ir nesiaiškino Institucija, priimdama Nutarimą – atsakomybėn patraukto asmens kaltės forma. Minėta, kad savavaldžiavimui kvalifikuoti viena iš būtinų sąlygų – kaltininko tyčia.
25. Nagrinėjamu atveju, liudytojas R. S., kuris be kita ko, yra Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnija seniūnas, teismo posėdžio metu aiškiai parodė, kad A. P. ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus veiksmus, ne kartą buvo įspėtas dėl savo veiksmų atlikimo, tačiau jų nepaiso ir sąmoningai tęsia savo veiklą, kuri, tiek minėto liudytojo, tiek Institucijos ir jos atstovės teigimu yra priešinga teisei. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet vienų asmenų pozicija yra ta, kad A. P. tyčia daro priešingą teisei veiką, tačiau kitų asmenų (paties A. P. ir liudytojo M. J.) teigimu, A. P. tyčia yra nukreipta ne į teisės pažeidimą, o į pilietinės pareigos, reglamentuotos įstatymais, įgyvendinimą. Šių priešingų pozicijų buvimas dar kartą patvirtina, kad, siekiant asmenį patraukti už savavaldžiavimą, būtina aiškiai nustatyti kaltininko tyčią. Šiuo atveju, A. P. tyčia nustatinėjama nebuvo.
26. Peržiūrėjus prie administracinių nusižengimo bylos prijungtų daiktinių įrodymų – vaizdo įrašų – medžiagą, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės, aiškiai matyti, kad A. P. medžiams balinti skirta priemone balina medžių kamienų apačią, paklaustas vaizdą fiksuojančio asmens (liudytojo M. J.) dėl kokių priežasčių jis tą daro, A. P. paaiškina savo poziciją – siekis prižiūrėti medžius. Tuo tarpu, policijos pareigūnai, paklausti A. P. dėl to, kodėl jo veiksmai nutraukiami ir kokį jis nusižengimą padarė bei teisės aktą pažeidė, minėtų aplinkybių A. P. paaiškinti negalėjo. Pakartotinai paminėtina, kad aplinkybės, kokį teisės aktą pažeidė A. P., negalėjo paaiškinti ir Institucijos atstovė, tiesiogiai atlikusi tyrimą ir priėmusi Nutarimą, nors tokią pareigą (kvalifikuoti atitinkamo teisės akto pažeidimą) ir kaltininko tyčią, veiką kvalifikuojant, kaip savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, Institucijos atstovė turėjo ir privalėjo šios pareigos laikytis.
27. Atsižvelgtina ir į tai, kad ANK 518 straipsnio nuostatoje kalbama apie galimą neesminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams padarymą. Išdėstyto pagrindu, konstatuotina, kad minėta teisės norma yra materiali, siejama su atitinkamos (neesminės) žalos padarymu.
28. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu liudytojas R. S. pripažino, kad yra padaryta estetinė žala. Tačiau nei minėtas liudytojas, nei Institucijos atstovė negalėjo paaiškinti kokia konkrečiai (turtinė ar neturtinė) žala yra padaryta ir koks jos dydis. Minėtos aplinkybės, pačios Institucijos atstovės, atlikusios tyrimą ir priėmusios Nutarimą, teigimu, tiriamos ir nustatinėjamos nebuvo. Be kita ko, nebuvo aiškinamasi kokiam asmeniui yra padaryta žala. Liudytojo R. S. teigimu, medžiai priklauso Šilutės rajono savivaldybei, tuo tarpu A. P. teigimu, medžiai priklauso visiems piliečiams. Siekiant konstatuoti, kad A. P. pažeidė konkrečių teisės aktų reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, yra būtina ištirti ir nustatyti kokią subjektinę teisę (tikrą ar tariamą) A. P. įgyvendina, sąmoningai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus, ir kokią konkrečiai žalą ir kokio konkrečiai asmens teisėms ir teisėtiems interesams jis padarė. Pažymėtina, kad žalos dydžio nustatymas yra svarbus tuo aspektu, kad patraukimas atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį yra galimas tuo atveju, kai be visų nustatytų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, nustatoma būtent neesminė žala. Tuo atveju, jei asmens veiksmais padaroma labai didelė žala, yra pagrindas spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės.
29. Taigi nenustačius asmenį (fizinį ar juridinį), kuriam priklauso minėti medžiai, ir kuris dėl A. P. veiksmų, galbūt, patyrė žalos, t.y. Institucijai neišsiaiškinus galimo nukentėjusiojo asmens, nepripažinus jo nukentėjusiuoju, kaip to reikalauja ANK 578 straipsnio 1 dalis, yra pagrindas kalbėti apie tokio (nukentėjusiojo) asmens teisių, numatytų ANK 579 straipsnio 1 dalyje, suvaržymą. Asmuo, patyręs atitinkamą žalą, turi teisę žinoti apie jam padarytą žalą, apie tai, kas tokią žalą padarė ir turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Juolab, kad žalos padarymo faktą nustatyti privalo būtent Institucija. Taigi neišsiaiškinus galimos žalos ir nukentėjusiojo asmens aplinkybių, nėra pagrindo spręsti dėl Nutarimo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo.
30. Konstatuotina, kad Institucijai nustačius tik A. P. veiksmus – medžių balinimą, neištyrus ir neišsiaiškinus esminių sąlygų atsakomybei pagal ANK 518 straipsnį kilti, tarp kurių tyčios, nukentėjusiojo asmens ir padarytos žalos (klausimas dėl kurios, šiuo atveju, teismo posėdžio metu kilo), spręstina, kad nagrinėjamu atveju, tyrimas atliktas skubotai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Dėl minėtos priežasties darytina išvada, kad neišsiaiškinus nei kokį konkrečiai teisės aktą (teisės normą) savo veiksmais pažeidė A. P., nei kaltės formos, nei nenustačius galimų nukentėjusiųjų asmenų ir galimos žalos, nėra galimybės spręsti dėl A. P. padarytos veikos kvalifikavimo pagal ANK 518 straipsnį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtinas papildomas didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas – aiškintis kokį konkretų teisės aktą, galbūt, pažeidė A. P., jo kaltės formos nustatymas, kokie konkrečiai medžiai buvo nubalinti ir kam jie priklauso (byloje nebuvo aiškinamasi dėl medžių, užfiksuotų byloje pateiktose fotolentelėse, atitikimo tiems medžiams, dėl kurių balinimo kilo konfliktas ir A. P. buvo patrauktas atsakomybėn), nukentėjusiųjų asmenų ir jų teisės ir teisėtiems interesams padarytos žalos (jos dydžio) nustatymas.
31. Išdėstyto pagrindu, nustačius, kad byloje tyrimas visapusiškai nėra atliktas (reikia rinkti, tirti ir aiškintis iš esmės visas atsakomybei pagal ANK 518 straipsnį kilti būtinas aplinkybes), nustačius, kad esamoje situacijoje, neatlikus minėtų veiksmų, nėra galimybės spręsti (tai daryti yra anksti) dėl A. P. veiksmų kvalifikavimo, kaip savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, įvertinus tai, kad apylinkės teismo pareiga, nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, yra – patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas priimtą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Savo išvadą ir poziciją apylinkės teismas grindžia dar ir tuo, kad, teismo vertinimu, institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, renkant, aiškinantis, nustatinėjant ir tiriant aukščiau nurodytas aplinkybes, ir nusprendus dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, bus neabejotinai būtinas administracinio nusižengimo protokolo, kurio pagrindu priimtas Nutarimas, tikslinimas. Pažymėtina, kad to apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Nutarimo panaikinimo, nėra kompetentingas padaryti.
33. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
34. Svarbu pažymėti ir tai, kad institucijai, nusprendus dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, be kita ko, bus pagrindas plačiau aiškintis aplinkybes dėl A. P. galimumo patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Byloje nustatyta, kad Institucijai, tiriant galimo administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį padarymo aplinkybes, kilo įtarimas dėl A. P. psichinės būklės. Mintis atlikti A. P. psichiatrinę ekspertizę, Institucijos atstovei kilo ir teismo posėdžio metu. Turint omenyje, kad Institucija, tirdama galimo administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį padarymo aplinkybes, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl A. P. galimo buvimo Psichikos sveikatos centro apskaitoje ir gavo atsakymą, kad jis minėtame centre apskaitomas ir jam nustatyta atitinkama diagnozė, spręstina, kad Institucijai atliekant išsamų tyrimą grąžintinoje byloje bus privalu aiškintis ne tik teismo nurodytas galimo administracinio nusižengimo aplinkybes, bet ir klausimą dėl galimumo A. P. patraukti atsakomybėn. Minėta, kad remiantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys pareigūnai privalo, priimant sprendimą, nustatyti, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, o, remiantis ANK 569 straipsnio 2 dalimi, esant pagrindui, skiria ekspertizę ar reikalauja atitinkamos specialisto išvados. Juolab, kad tokios ekspertizės atlikimas (duomenys neskelbtini) teigimu yra tikslingas.
35. Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o Institucija, priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies, 578 straipsnio, 618 straipsnio kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, o teismui spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Išdėstyto pagrindu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-01-20 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-85-2021, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 38 Eur bauda, naikintinas, ši byla grąžintina iš naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-01-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-85-2021, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 38 Eur bauda, panaikinti bei grąžinti šią bylą iš naujo tirti ir nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.