Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės direktoriumi ir atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės ir organizavimą, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių, t. y. žuvo žmogus. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 11 straipsnį būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nevykdydamas savo pareigų pažeidė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ( 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 14 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisių aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės“;

Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (2005-10-17) priedo 4.1.1 p., kuriame nurodyta, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbdamas saugiai taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis ( ne aukštyje)...“;

Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (2008-01-15) 37.2 p., kuriame nurodyta, kad „Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvinės apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“;

dėl to, pažeidus dėl neatsargumo visus ankščiau išdėstytus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus organizacinius ir techninius reikalavimus, 2015-03-25 sudarydamas rašytinę darbo sutartį statybininko pareigoms į darbą priėmęs V. M., leidus dirbti V. M. dirbti pavojingus darbus neįvertinus jo fizinių galimybių, t. y. V. M. nepasitikrinus sveikatos, neužtikrino darbuotojo apsaugą nuo rizikos veiksnių ir sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe – nepasitikrinęs sveikatos dirbęs V. M. 2015 m. balandžio 7 d. apie 15:00 val. atlikdamas pastato remontą statybos objekte, esančio (duomenys neskelbtini), be jokių apsaugos priemonių, nukrito nuo 2,4 m. aukščio pastolių ir dėl įvykio metu patirto kaklinės stuburo dalies lūžio su nugaros smegenų pažeidimų mirė 2015 m. balandžio 7 d.

Kaltinamasis P. B. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nuo 2012 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis pats yra įmonės akcininkas. Bendrovė užsiima statybos darbais. Jis, kaip įmonės direktorius, yra atsakingas ir už darbų saugą, pats patvirtino įmonėje darbų saugą reguliuojančius aktus. 2013 m. sausio 14 d. patvirtino įsakymą dėl darbo tvarkos taisyklių. Taigi ir pats žinojo, kad vadovaujantis taisyklėmis darbdavys privalo pareikalauti sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Taip pat 2013 m. patvirtino bendrovės darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis tvarką. 2015 m. balandžio mėnesio 10 d. pasirašė įsakymą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės nustatymo ir vidinės kontrolės tvarkos. 2015 kovo mėn. 2 d. patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos atestavimo reglamentą ir vertinimo tvarkos aprašą. 2015 m. kovo 25 dieną buvo sudaryta darbo sutartis su V. M., kuris buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininko pareigoms. V. M. buvo pateikęs aukštalipio pažymėjimą. Prieš sudarant sutartį V. M. išdavė asmens medicininę knygelę. Knygelėje įrašė sutartinus kodus dėl rizikos veiksnių. V. M. įsidarbinus, jis buvo įpareigotas pristatyti privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Pasitikėjo darbininku, tuo metu buvo labai daug darbų, todėl nesukontroliavo šio proceso. V. M. jam žadėjo atnešti tą pažymą, sakydamas, kad sveikatos patikrą jau atliko. Matomai V. M. neturėjo pinigų susimokėti už medicininę patikrą. Žino, kad be tokios pažymos, nepasitikrinus sveikatos, darbuotojas dirbti negali. Dėl leidimo dirbti V. M. statybos darbus buvo paskyra leidimas, galiojanti nuo 2015 kovo mėn. iki balandžio pabaigos. Asmeninės apsaugos priemonės, kaip šalmas, aukštalipio diržai ir k.t., V. M. buvo išduotos, tačiau dėl to nebuvo pasirašytinai supažindintas. Tuo pačiu, buvo supažindintas su šių priemonių naudojimu, tačiau tai irgi nebuvo oficialiai pasirašytinai įforminta. Įmonėje dėl apmokinimo dirbti pavojingus darbus, supažindinimo su profesinės rizikos veiksniais ir prevencinėmis priemonėmis pasirašytų dokumentų su V. M. irgi nebuvo, nors su tuo darbuotojas buvo supažindintas žodžiu. Vėliau visi reikalingi dokumentai būtų pasirašyti. 2015 m. kovo 30 d. sudarius statybos rangos sutartį su kita bendrove, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininkai turėjo atlikti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 7 d. nurodytame objekte statybos darbus turėjo atlikti ir V. M.. Darbas prasidėjo 8 val. ryto. Ryte darbininkų pamatyti nespėjo. Darbininkai patys sumontavo pastolius, ant kurių turėjo atlikti mūro darbus. V. M. dirbo ant pastolių, o darbuotojas A. Ž. jam padavinėjo plytas. Mobilius pastolius darbininkai pastatydavo patys. Kodėl jie nepadarė aptvarų, kodėl buvo be asmeninių apsaugos priemonių, pasakyti negali. Pats tuo metu buvo kituose statybos objektuose. Po 15 val. jam paskambino A. Ž. ir pranešė, kad V. M. darbo metu nukrito nuo pastolių. Jam skubiai atvykus į objektą, A. Ž. pranešė, kad būnant ant pastolių V. M. pasidarė negera, po ko nukrito žemyn galva ant žemės, o atvykę medikai konstatavo V. M. mirtį. Vėliau V. M. seseriai perdavė jo atlyginimą ir 300 eurų laidotuvių išlaidom. Palaikė su V. M. seserim ryšius, domėjosi ar gali kuo padėti, kaip jaučiasi žuvusiojo motina. Žuvusiojo giminaičiai pretenzijų ar parašymų neturėjo.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas A. I. parodė, kad apie septynis metus pas jį vieno kambario bute gyveno pažįstamas V. M.. V. M. ateidavo pernakvoti. Alkoholiu V. M. nepiktnaudžiavo, išgerdavo kaip ir visi vyrai. V. M. su savo buvusia sutuoktine ir vaikais ryšių nepalaikė. Jokių turtinių reikalų su giminaičiais ir turto neturėjo. Pas gydytojus V. M. nesikreipė, nesilankė jokiose gydymo įstaigose. Tik vieną kartą, gal prieš kokius tris metus, jis susirgo plaučių uždegimų, tai buvo iškvietęs greitąją pagalbą. Ligoninėje V. M. gydėsi apie savaitę. Prieš kokius du-tris metus V. M. pradėjo skųstis skausmais krūtinės srityje. Sakydavo, kad duria krūtinėje. Apalpusio V. M. nėra matęs, kaip ir nusilpusio. Skundėsi, kad turi spaudimą, bet ar žemą, ar aukštą, nežino, nes V. M. apie tai nesisakė. Vaistų V. nevartojo. Grįždamas iš darbo būdavo pavargęs, bet ne ant tiek, kad negalėtų atsikelti iš lovos. 2015 metais pavasarį V. M. pranešė, kad įsidarbino statybininku- mūrininku. Darbovietės pavadinimo neminėjo. Tiksliai nepamena, bet atrodo tą dieną, kai V. M. žuvo darbe, tai yra 2015-04-07, ryte, prieš einant į darbą, V. M. pasiskundė, kad duria širdies plote, nors atrodė normaliai. V. M. išėjus, vakare V. M. į namus negrįžo. Kai V. M. vakare negrįžo, suprato, kad V. M. kažkas atsitiko su sveikata, bet apie patį blogiausią nepagalvojo. Kitą rytą naujienose išgirdo, jog V. M. žuvo darbe nukrisdamas nuo pastolių. Prieš mirtį, grįžus po darbo, V. M. skųsdavosi, kad dirba ant blogų pastolių, minėjo : „Pamatytum tu juos..“ Bet būtent dėl ko blogi buvo pastoliai, V. M. neminėjo. Skundų dėl vadovų ar kitų bendradarbių iš V. M. nėra girdėjęs. Taip pat negirdėjęs, kad su V. kas norėtų susidoroti ar liktų kam skolingas. ( 1 t. p. 46-48)

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas A. Ž. parodė, kad beveik metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Pareigose yra įvairūs darbai, padeda statybų darbuose. Yra supažindintas su saugos ir sveikatos darbų taisyklėmis ir instrukcijomis darbo vietoje. Su tuo supažindino Saugos darbo garantijos skyriuje, bet kada tiksliai nepamena. Taip pat su tuo supažindino darbo vietoje- objekte vadovas P. B.. Pamena, kad už tai ir dar už kažką pasirašė, kada tai buvo nepamena. Pradedant naują darbą, P. B. visada įspėja dėl saugos darbe. Prieš įsidarbinant pasitikrino sveikatą miesto poliklinikoje, sveikatos pažymėjimą pristatė darbovietei, kur buvo išduota sveikatos knygelė. Darbe kartu su V. M., kuris žuvo darbo metu, teko dirbti kelis kartus, kiek ir kuriuose vietose tiksliai prisiminti negali. Pamena, kad irgi teko su juo dirbti tame objekte, kur V. M. žuvo. Tada lijo labai lietus, todėl beveik nedirbo. Kiek teko su V. M. dirbti, apsaugos šalmo jis nesidėjo. Ant aukštesnių pastolių, kurie buvo objekte kai V. M. žuvo, dirbti neteko. Apsaugos diržo V. M. irgi nesidėjo, nes nebuvo vietos kur juos pritvirtinti, kadangi pastoliai buvo žemi, nebuvo kur užkabinti diržo stropų. Be to mano, kad jei aplink pastolių yra apsauginė tvorelė, dirbant tokio aukščio pastoliuose apsaugos diržas ne visada reikalingas. Dirbant su V. M. darydavo ne vieną pertraukėlę pailsėti, bet ar tai buvo susiję su jo kokiomis sveikatos problemomis, nuomonės neturi. Nepastebėjo, kad V. M. turėtų problemų dėl blogos sveikatos. V. M. dirbdamas kartu visad buvo viršuje, tai yra ant pastolių ar paaukštinimų. 2015 balandžio mėnesio 7 dieną, antradienį, ryte kartu nuvyko į darbą į objektą esantį (duomenys neskelbtini). Ten V. M. turėjo mūryti garažo sienas. Atvykus į objektą, tarnybinėse patalpose,- būdelėje, buvo jų darbo ir apsaugos darbe priemonės. Kažkada atrodo pasirašė, kai jam buvo išduotos apsaugos ir darbo priemonės : pirštinės, aukštalipio diržas, šalmas. Atėjus į darbo objektą V. M. šalmą paliko būdelėje. Kodėl jis nenorėjo dėtis jo dėtis nežino. Pastolius, kurie buvo prie garažo, su V. M. buvo pasistatė patys. Ar pastoliai buvo gamykliniai ar savadarbiai nežino. Jie juos statė abudu. Abu žinojo, kaip surenkami pastoliai, todėl jokio plano nereikėjo. Iš šonų pastolius pririšo viela prie sienos, kad jie nesvyruotų. Taip pat ant pastolių buvo virvė kelti į viršų skiedinį. Ant pastolių viršaus buvo sudėtos medinės lentos, kurios buvo tvarkingos, nesulūžusios. Statant pastolius ant jų užlipo ir gali tvirtinti, kad jie stovėjo gerai, nesvyravo. Apsauginės tvorelės aplink pastolių nestatė. Žmonės prie darbo vietos nevaikščiojo, kelias buvo per atstumą, todėl apsauginės juostos irgi nebuvo. Viską ką darė buvo V. M. nurodymu, nes buvo jo pagalbinis darbininkas. Pradėjus dirbti, V. M. buvo ant pastolių viršaus, mūrijo į sieną plytas, kurias jis jam padavinėjo iš apačios. Jis atrodė kasdieniai, buvo linksmas, iš vakaro paskambino ir pasveikino su Velykom. Darbas vyko kaip ir visada, niekuo neišsiskyrė. Darė trumpas pertraukas abejų susitarimu. Pailsėjus, po pietų apie 13 val. pradėjo dirbti. Pasidarė pertrauką. Parūkė. Po to V. M. užlipo ant pastolių. V. M. tuo metu stovėjo ant žemesnio pastolio. Stovėjo prie žemesnio pastolio iš šono prie sienos, ties pastolio viduriu. Jis padavinėjo plytas V., kuris jas dėjo į bendrą krūvą ant pastolių krašto. V. stovėjo nugara į sieną, atsisukęs beveik į jį. Staiga V. M. pasakė : „Palauk“, pasidavė kaip ir atgal ir atsirėmė į sieną. Tuo momentu jo rankoje plytos nebuvo, nes ją padėjo prieš tai į bendrą krūvą ant pastolių. Jo rankos buvo nuleistos atgal, kaip ir remiantis į sieną. Viskas vyko labai greitai. Po to V. M. kažkaip šonu griuvo į kairę, pervertė dėžę su skiediniu ir slysdamas pro tarpą tarp sienos ir garažo vartų, nučiuožė greitai krisdamas žemyn ant žemės. V. galva nukrito ant plytos, kuri buvo po pastolio vamzdžio koja. Iš karto priėjo prie jo. V. M. veidas buvo mėlynas. Akys buvo atmerktos, žvilgsnis buvo sustingęs. Pasirodė, jog V. nekvėpavo. Ant plytos krašto tekėjo kraujas. Pirma mintis buvo, kad V. yra miręs. Su savim turėjo telefoną, todėl iškarto paskambino į bendros pagalbos centą 112 ir pranešė apie V.. Susijungė su greitąją pagalbą, liepė neliesti V., bet už kelių minučių jie perskambino ir nurodinėjo, kaip turi elgtis, daryti V. dirbtinį kvėpavimą. Liepė atlošti V. galvą, kad nepaspringtų, todėl kažkiek pasuko V. šonu, po to vėl padėjo ant žemės, todėl V. galva atsirado ant kitos plytos, nei ant tos, ant kurios nukrito. Daugiau nieko aplink nelietė. Lakstė, ieškojo žmonių, kad paklausti tikslų adresą. Prie objekto atsirado kiti žmonės, atvyko greitoji, jiems išvykus, atvyko policija. Kas užmerkė V. akis nežino. Su V. nieko bendro ir pažįstamų, išskyrus darbą, neturėjo, vienas kitam skolingi nebuvo. V. apie savo asmeninį gyvenimą nieko nepasakojo.

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas V. M. parodė, kad dirba mūrininku nuo maždaug 1976 metų. Nuo 2014 kovo mėnesio įsidarbino mūrininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten pat kovo mėnesį darbe atsirado vyriškis, kurį visi vadino V., kilusiu iš Pakruojo rajono. Su juo teko bendrauti ne daugiau poros savaičių. Teko su V. dirbti Krekenavoje, tame pačiame objekte, kur ir žuvo V.. Ten reikėjo pakelti sienas, tai yra atlikti mūrinimo darbus. Pastolių, prie kurių žuvo V., nestatė, nes dirbo prie kitos sienos, kur pastoliai nebuvo reikalingi. V. pasakodavo, kad daug kur buvo apgavę, nesumokėdavo už darbą. Apie asmeninį gyvenimą V. nepasakodavo. Bet skundėsi, kad pradėjo „šlubuoti“ širdis. Kada ji pradėjo šlubuoti, nesisakė. Sakė, kad jei išeitų į pensiją, tai iškarto nedirbtų dėl širdies. Minėjo, kad kelis kartus grįžęs į namus, negalėjo nieko daryti, reikėjo ilsėtis, nes skaudėjo širdis. Bet nesiskųsdavo, kad širdis skauda darbo metu. Darant pertraukas darbo metu, V. nesakydavo, jog pertraukos reikalingos dėl to, kad jam šlubuoja sveikata. Darbo metu matė, kad V. dirbdavo užsidėjęs ant galvos apsauginį šalmą. Ant V. jokių sveikatos pablogėjimo požymių darbo metu pastebėjo. Tą dieną, kai darbe mirė V., nedirbo, nes sirgo. Kai nuvyko į V. laidotuvės, bendravo su V. seserim ir broliu. Jie minėjo, kad V. jiems dėl savo sveikatos nieko nesisakė, buvo uždaras, savo problemas spręsdavo pats. (1 t. p. 85, 86)

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas K. M. parodė, kad su broliu V. M. nei broliai nei sesuo nebendravo. Kur brolis gyveno nežinojo. Paskutinį kartą matė prieš tris metus pas motiną. Dėl brolio mirties nei broliai, nei motina ar sesuo pretenzijų niekam neturi. (1 t. p. 70)

Iš 2015-04-09 TMT Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 145/15(05) matyti, kad V. M. mirė nuo kaklinės stumbro dalies lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, kas komplikavo centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veikos nutrūkimą. Lavono kraujuje ir šlapime alkoholio nerasta. Sužalojimas padarytas kietu buku paviršium neužilgo iki mirties, galimai nukritus ir viršugalviu trenkiantis į kietą buką paviršių.

Iš 2015-06-09 LR VDI prie SADM Panevėžio teritorinio skyriaus raštu Nr. (5)-SD-5-7154 pateiktos nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos matyti, kad tiriant nelaimingą 2015-04-07 atsitikimą darbe, nelaimingą atsitikimą sąlygojo: 1) darbų organizavimas, pažeidžiant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, įmonėje netinkamai organizuojami pavojingi darbai; 2) žuvusiojo darbų vykdymas aukštyje, darbų eigoje jam neįgyvendinus, 2015-03-30 išduotoje paskiroje- leidime, nurodytų privalomų įvykdyti priemonių. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 14 str. 1 d., Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ( 2005-10-17) priedo 4.1.1 p., Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (2008-01-15) 37.2 p.. Nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir leidus darbuotojui dirbti aukštyje neįvertinus jo fizinių galimybių (jam nepasitikrinus sveikatos). (1 t. p. 18-21)

Iš 2015-04-07 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad 2014-05-07 17:40 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie pastolių rastas gulintis ant žemės negyvas V. M.. (1 t. p. 6-15)

Iš 2015-07-07 sveikatos istorijos apžiūros protokolo, matyti, kad Panevėžio miesto poliklinikoje V. M. lankėsi 1985 m. dėl nusiskundimo kosuliu, 2003 m. dėl sveikatos pasitikrinimo įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojų, 2007 m. dėl sąnarių skausmo. Kitų įrašų dėl kitų ligų nerasta. (1 t. p. 28,29)

Iš 2015-05-06 savanoriškas daiktų dokumentų pateikimo ir 2015-08-12 apžiūros protokolų matyti, kad K. M. pateikė asmens medicininę knygelę (sveikatos) pasą V. M. vardu. Apžiūros metu knygelėje rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas, rankraštiniu būdu grafoje Nr. 3 „kenksmingi faktoriai“ įrašyti skaičiai. (1 t. p. 76-83)

Iš BPC ir GMP pateikti garso įrašai CD-R diske ir garso įrašų apžiūros protokolų matyti, kad tarnybos 2015-04-04 darė garso įrašus, kuriuose girdėti A. Ž. balsas, kuris kviečia medikus, nes bendradarbis V. nukrito nuo pastolių ir yra be sąmonės, mokomas daryti dirbtinį kvėpavimą, po ko A. Ž. praneša, kad bendradarbis neberodo gyvybės ženklų. (1 t. p. 165-176)

Nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, teismas nustatė, kad dėl inkriminuotam kaltinime išvardintų konkrečių darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyti padariniai – įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. P. B. kaltės forma pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, bet pagal aukščiau išanalizuotas aplinkybes ir savo asmenines savybes (turidarbinę patirtį, dirbo įmonėje vadovu, žinojo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus darbų saugos srityje) galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 1d., 3d. ).

Motyvuojamoji dalis

Paties kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtina aukščiau išdėstyti byloje surinkti įrodymai, P. B. kaltė jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės direktoriumi ir atsakingam už darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės ir organizavimą, pažeidus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių, t. y. žuvo žmogus yra pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 str. 1 d.

P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bei, kad savanoriškai atlygino dalį turtinės žalos.

Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (t.2, b.l. 85), yra dirbantis, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t.2, b.1. 75), baustas administracine tvarka už 2 KET pažeidimus, (1t., b.l.83-84), gyvena šeimoje. Byloje jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, kas leidžia teigti, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo asmenybė yra teigiama ir duoda pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl P. B. skirtina lengvesnė iš inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, kurios dydis, mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis skiriamas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad jis pats, būdamas įmonės savininku, neprašomas padengė dalį laidojimo išlaidų, į paties žuvusio nukentėjusiojo rizikingą elgesį (vengė sveikatos tikrinimo, dirbdamas nenaudojo asmeninių apsaugos priemonių), į tai, kad P. B. augina ir išlaiko du mažamečius vaikus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 30 MGL (vieno tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų 80 euro centų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. nubausti galutine bausme 20 MGL (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. B. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.