Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria nuteistojo M. R. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. LK -241 panaikinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) teistas 2010 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – 8 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 6 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 9 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 27 d. Komisija 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. LK-241 nutarė netaikyti nuteistajam M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. ir 157 str. 3 d.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi M. R. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. LK-241 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“ netenkintas. Nuteistasis M. R. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį, prašo tenkinti jo skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p.

5.2.Save vertina kritiškai ir labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Supranta padaręs dideles klaidas, kurių ateityje niekada nekartos. Pataisos namuose dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tai leido išlaikyti gerus socialinius santykius su žmona ir tėvais, bei pilnai suvokti savo padarytas klaidas. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jam yra garantuota darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas tik dar kartą parodo jo apsisprendimą kardinaliai keisti gyvenimą. Taip pat yra tvirtai apsisprendęs, jog lygtinio taikymo atveju lankys anoniminių alkoholikų susirinkimus, o ateityje nekartos padarytų klaidų. Mano, kad visi šie faktai leidžia pagrįsti, kad yra iškėlęs sau ilgalaikius tikslus ir motyvus, kurių visada laikysis. Mano, kad yra tinkamas išeiti į laisvę anksčiau laiko ir būti naudingas visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

5.3. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

Nuteistojo M. R. skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo M. R. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. R. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (73 balai pagal OASys, 20 balų nekintantys), atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamos rizikos vertinimą, jis buvo 77 balai (b.l. 18). Tai reiškia, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. R. bausmės atlikimo metu vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame numatyta: užsiimti individualia darbine veikla „Žalioji oazė‘, įgyti specialybę Profesinio rengimo centre ir pradėti lankyti pozityvaus užimtumo programą „Padėk sau“. Plano vykdymo eigoje nuteistasis aktyviai dalyvavo individualioje darbinėje – daržininkystės veikloje, už tai buvo paskatintas, mokėsi Profesinio rengimo centre staliaus specialybės, yra parašęs prašymą lankyti pozityvaus užimtumo priemonę „Padėk sau“, nuo spalio mėnesio buvo įtrauktas į sąrašus. Tačiau svarstant lygtinio paleidimo Komisijoje klausimą, buvo priimtas sprendimas netaikyti M. R. lygtinio paleidimo. Nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas net 23 kartus (paskutinį kartą 2016 m. rugsėjo 16 d.) ir tik du kartus skatintas (b.l.23-24). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pataisos namuose yra baustas už alkoholio ir marichuanos vartojimą, kanapių vartojimo nenureikšmina, nemano, jog tai kam nors kenkia. Gyvenime dažnai elgiasi impulsyviai, negalvoja apie pasekmes, kartoja tas pačias klaidas. Jam yra būdingas agresijos kitų žmonių atžvilgiu naudojimas. Turi savitvardos problemų, ypatingai esant apsvaigimo būsenoje. Problemų sprendime yra labiau orientuotas į greitus sprendimus ir trumpalaikę naudą. Kriminogeniniais veiksniais išlieka gyvenimo būdas, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, savitvardos problemos, kurios siejasi su alkoholio vartojimu; impulsyvus elgesys, kurio metu nuteistasis pasirenka netinkamas elgesio strategijas (b.l.18). Vien šių aplinkybių pakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga nesudaro pagrindo lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10.Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: ilgalaikių tikslų turėjimą, kritišką požiūrį į padarytas veikas, siekį kardinaliai keisti savo gyvenimą ir įsidarbinti bei lankyti alkoholikų kursus, taip pat nurodė, jog pataisos namuose dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Tai, kad nuteistasis yra pasiruošęs kardinaliai keisti gyvenimo būdą ir kritiškai vertina savo veiksmus, taip pat yra pasirengęs spręsti alkoholio vartojimo problemą, yra pozityvi nuteistojo vertybinių gyvenimo pokyčių siekiamybė, tačiau vien tai nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios bausmės atlikimo.

11.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, dedant maksimalias pastangas pašalinti M. R. nustatytą kriminogeninį veiksnį, dalyvaujant pozityvaus užimtumo programoje „Padėk sau“, kuria siekiama padėti nuteistajam spręsti dėl alkoholio vartojimo kilusias problemas, taip pat lankyti profesinio rengimo centrą, nes profesijos įgijimas suteiktų didesnę įsidarbinimo galimybę. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas panaikinti Komisijos nutarimą dėl M. R. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.