Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1308-503/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00992-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.1.7.7; 3.2.6.1; 3.2.6.4(S)

2016 m. spalio 27 d.

nedalyvaujant ieškovei A. B. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B., institucija, teikianti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo teismą nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę B.; nepilnametės dukros A. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. B.; nepilnametės dukros A. B. materialiniam išlaikymui priteisti iš atsakovo po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas A. B.; įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie gaunamą darbo užmokestį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono CMS. Jie turi dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jų santuoka yra iširusi, kadangi jie negyvena šeimyninio gyvenimo. Nesutarimai šeimoje prasidėjo anksčiau, pradėjo nesuprasti vienas kito, jų požiūris į šeimą, į gyvenimo vertybes labai skiriasi, todėl šeimoje kyla barniai. Kadangi tarpusavyje neranda bendro supratimo, nesutaria, ji yra pakankamai tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad terminas susitaikyti neturėtų būti skiriamas, kadangi šeimos išsaugoti neįmanoma. Esant minėtoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalimi, kai abu sutuoktiniai pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo. Nutraukus santuoką prašo palikti santuokinę pavardę – B. Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ar būtino registruoti registruose turto neturi. Kilnojamuosius daiktus pasidalinę. Jai žinomų kreditorinių įsipareigojimų nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi. Nepilnametė dukra, nutraukus santuoką, gyvens su ja, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja. Dukros poreikių tenkinimui mėnesiui reikalinga suma yra 200,00 Eur. Dukros poreikiai, jai augant, didės. Dukros poreikiams iš atsakovo turi būti priteistas materialinis išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pabrėžtina tai, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra darbingas, fiziškai sveikas, turi visas galimybes tinkamai padėti materialiai išlaikyti dukrą. Todėl atsakovas privalo vykdyti įstatyminę pareigą ir tinkamai prisidėti prie dukros išlaikymo. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, kadangi yra darbinga, ir mano, kad iš jos atsakovui išlaikymas taip pat nepriteistinas. A. B. šiuo metu gyvena su ja. Ji turi geras gyvenimo sąlygas, dukra nori gyventi su ja. Ji šiuo metu viena išlaiko dukrą. Dukros poreikiai: maistas, dienpinigiai – mėnesiui 100,00 Eur, mokymosi priemonės – 30,00 Eur, avalynė, apranga, jos priežiūra, išlaikymas – apie 100,00 Eur, vaistai – 20,00 Eur, higienos priemonės 20,00 Eur, komunaliniai patarnavimai – 10,00 Eur, ne mažiau kaip 230,00 Eur per mėnesį. Nėra ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio nei raštu, nei žodžiu neišdėstė.

Institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS), atstovas išvadoje nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko. VTAS specialistė bendravo su atsakovu telefonu, kuris nurodė, kad neprieštarauja dukros gyvenamosios vietos su ieškove nustatymui. Atsakovas oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas. A. B. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baigė (duomenys neskelbtini) klasę. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. VTAS specialistė bendravo su A. B.. Mergaitės teigimu, po santuokos nutraukimo, ji norėtų likti gyventi su mama, ji su tėčiu nebendrauja, tėtis jos nelanko. VTAS turimais duomenimis, vaikas specialiųjų poreikių neturi.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, išklausęs ieškovės atstovės paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir neveda bendro ūkio (b. l. 4). Gyvenant santuokoje šalys jokio turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo (b. l. 9-12, 41-42, 44-45). Šalys kreditorių nei abi kartu, nei kiekviena atskirai neturi (b. l. 5). Šalys turi nepilnametį vaiką – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Nepilnametis vaikas – A. B., gyvena kartu su motina – ieškove (b. l. 19). A. B. yra moksleivė, specialiųjų poreikių neturi (b. l. 18-19). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. gavo 375,28 Eur nedarbo draudimo išmokų (b. l. 39). Ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. gavo vidutiniškai per mėnesį 417,46 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (b. l. 38). Atsakovas nedirba (b. l. 21, 35-36). A. B. išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau 230,00 Eur, o atsakovas išlaikymo neteikia.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nėra pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu (b. l. 4-5). Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas būti lojaliu, gerbti kitą sutuoktinį, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas: sutuoktiniai nesupranta vienas kito, jų požiūris į šeimą, į gyvenimo vertybes labai skiriasi, šeimoje kyla barniai, tarpusavyje neranda bendro supratimo (b. l. 4). Ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti, santuoka nutrauktina, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, vieno sutuoktinio išlaikymo klausimus.

Ieškovės prašymas po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę patenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių (CK 3.69 straipsnio 1-2 dalys).

Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo.

Ieškovė ir atsakovas kreditorinių įsipareigojimų nei bendrai, nei kiekvienas atkirai neturi.

Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką – A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove (b. l. 19). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. VTAS išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (b. l. 19). Teismas, atsižvelgdamas į VTAS išvadą, į tai, kad vaikas yra mažametis, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t. y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku pagal savo bei vaikų poreikius ir galimybes (CK 3.170 straipsnio 2-3 dalys).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas privalo prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pasirinkta išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, o periodinėmis išmokomis bus užtikrintas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, teikiamo vaikams išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi būti pakankamas užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, kas mėnesį gauna vidutiniškai 417,46 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (b. l. 37-38). VSDFV duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 21, 35-36). Ieškovės ir atsakovo vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra registruota (b. l. 9-12, 41-42, 44-45). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar kreditorių.

VTAS išvadoje nurodoma, kad prašomo priteisti dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus (b. l. 19). Teismas, spręsdamas šį ieškinio reikalavimą, remdamasis vaiko interesais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad darbingo amžiaus atsakovas turi galimybę ir privalo savo vaikui teikti išlaikymą. LAT yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Taigi laikytina, kad atsakovas teikti prašomą išlaikymo dydį yra pajėgus. Todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas jų nepilnamečiui vaikui, t. y. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), pavedant ieškovei tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus ieškovės ar atsakovo turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, išlaikymo forma ir dydis ateityje gali būti pakeisti teismine tvarka (CK 3.201 straipsnis).

Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau nereikalauja. Teisės į išlaikymą neturi nei ieškovė, nei atsakovas, nes nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: a) 3,36 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 77,00 Eur žyminio mokesčio (36,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei 41,00 Eur, žyminio mokesčio už kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus), c) 127,38 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų. Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, visos minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „B.“, o atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka jo pavardė „B.“.

Nustatyti nepilnametės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant šį turtą valdyti vaiko motinai – ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 80,36 (aštuoniasdešimt eurų 36 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas - 5660).

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 127,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 38 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.