- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- TS-26-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33032-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Nuteistasis
- V. J.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. J. (V. J.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundo esmė.
N. V. J. teismui skundžia Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisijos) 2019 m. kovo 8 d. nutarimą Nr.LK-64 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, prašo nutarimą panaikinti bei jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba įpareigoti komisiją iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo prašymą.
Nuteistasis savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad jam komisija netaikydama lygtinio paleidimo, nenurodė aiškių bei tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, nei įrodymų, kad jis galimai tokių kriterijų neatitinkantis. Taip pat nurodė, kad skundžiamame nutarime nėra motyvuojamosios dalies. Taip pat nurodė, kad beveik visą skundžiamą nutarimą užimantys pasisakymai yra tuščiažodžiavimas. Nuteistojo teigimu, komisijos nutarime yra diskriminuojančių nuostatų, prieštaringumo suformuotai teismų praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems nacionalinės bei tarptautinės teisės aktams. Taip pat, kad nenurodytas kitas komisijos posėdis.
II. Skundžiamo nutarimo esmė.
Skundžiamu 2019 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. LK-64 komisija netenkino nuteistojo V. J. prašymo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį nutarimą komisija priėmė remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Kybartų pataisos namuose 2019 m. kovo 8 d. protokolu Nr. LK-59 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką.
Komisija nustatė, kad Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 1 (pirmą) kartą. N. V. J. (V. J.) anksčiau buvo teistas 5 kartus:1) 2013-04-12 Vilniaus m. apylinkės teismas pagal BK 138 str. 1 d., nesunkus sveikatos sutrikdymas, BK 140 str. 1 d. 2 epiz. fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. 2014-07-08 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų arešto, 2) 2014-12-22 Vilniaus r. apylinkės teismas BK 140 str. 2 d., fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas artimam šeimos nariui, BK 145 str. 1 d. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Laisvės apribojimas 2 m., 3) 2015-08-24 Vilniaus m. apylinkės teismas BK 140 str. 2 d., fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas artimam šeimos nariui. Laisvės atėmimas 9 mėn., 4) 2016-06-16 Vilniaus m. apylinkės teismas BK 140 str. 2 d. fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas artimam šeimos nariui. Laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., 5) 2016-09-02 Vilniaus m. apylinkės teismas BK 140 str. 2 d., fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas artimam šeimos nariui, BK 145 str. 1 d. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. Pirmąjį nusikaltimą (nesunkų sveikatos sutrikdymą) įvykdė 2013-04-12 būdamas 27-erių. Vėliau nusikaltimai buvo vykdomi periodiškai. Nusikaltimų pobūdis - fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas artimoje aplinkoje, grasinimai nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą, laisvės apribojimo metu yra įvykdęs naują nusikaltimą. Iš viso teistas 6-is kartus. Šiuo metu bausmę atlieka už fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą artimam šeimos nariui. Visą laiką gyveno Vilniuje. Gyvenamosios vietos nekaitaliojo. Grįš gyventi pas tėvus. Anksčiau laisvėje dirbo oro uoste (2006 m. 1,5 metų), UAB „Sanitex“ (1,5 m.), UAB ,,Aparei centras“ (1 m.), UAB „Danesa“ (0,5 metų). Šiuo metu darbo vietos nėra numatęs. Teigia, jog darbo ieškos išėjęs į laisvę. Po paskutinio išėjimo į laisvę niekur nedirbo, teigė, jog nerado darbo už „tinkamą atlyginimą“, turėjo sveikatos problemų. Mano, jog dabar išėjus į laisvę, darbo paieškos problemų nesukels, nes turi automechaniko specialybę, įgytą Bukiškių žemės ūkio mokykloje. Baigė 12-a klasių. Laisvėje pragyveno iš tėvų pajamų. Turi įsiskolinimų už maždaug 3000 Eur (paimtas ir neišmokėtas telefonas, greitieji kreditai ir pan.) Neturi pinigų valdymo įgūdžių, negeba planuoti savo išlaidų, derinti jų su savo poreikiais. Visi teistumai susiję su smurtiniu elgesiu prieš šeimos narius. Teigia, jog šiuo metu santykiai su tėvais geri. Tėvai lanko pasimatymuose, paremia finansiškai. Draugės neturi, šiuo metu yra vienišas, tačiau dėl to neišgyvena. Asmens nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio bei visi nukreipti prieš artimuosius - močiutę, mamą, anksčiau -prieš sugyventinę. Nuo nusikaltimo padarymo (2018-07 mėn.) nėra praėję metai. Laisvėje asmuo nuolat neatsakingai, dideliais kiekiais vartodavo alkoholį. Apsvaigęs elgdavosi agresyviai, smurtaudavo artimoje aplinkoje. Supranta, kad alkoholio vartoja per daug, tačiau yra nepajėgus bei stokoja motyvacijos savo elgesio keitimui. Nuteistasis teigia, jog būdamas nepilnametis 2004 m. pavartodavo kanapes, amfetaminą. Apie 10 metų nevartoja, gydėsi dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Motyvacija jų nevartoti ateityje yra aukšta. Įstaigoje narkotinių medžiagų vartojimo fiksuota nėra. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai): 83 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, iš jų 20 balų rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (63 balai) sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatuoja, kad nors nuteistasis deklaruoja, kad atpažįsta priežastis lėmusias jo nusikalstamumą, tačiau neturi aiškių konkrečių planų dėl priklausomybės, paviršutiniškai vertina savo elgesio pasekmes, vyrauja konkretus, nelankstus mąstymas, todėl nėra aplinkybių leidžiančių konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Lygtinio paleidimo komisijos balsai už V. J. lygtinį paleidimą pasiskirstė taip: už - 0, prieš - 5, 0 - susilaikė.
III. Lygtinio paleidimo komisijos atsiliepimo į nuteistojo skundą esmė.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimo apskundimo patenkinimo atveju siūlė nuteistajam V. J. nustatyti šias galimas auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: taikyti BK 67 str. 2 d. 9 p. - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje viso lygtinio paleidimo metu; taikyti BK 75 str. 2 d. 3 p. - viso lygtinio paleidimo metu gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; taikyti BK 75 str. 2 d. 10 p. - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų viso lygtinio paleidimo metu. Naujų aplinkybių apie nuteistąjį komisija atsiliepime nenurodė.
IV. Prokuroro atsiliepimo esmė.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti nuteistojo skundą. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nuteistojo skundas atmestinas šiais motyvais: BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. V. J. iš viso teistas 6 kartus. Visi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio - fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas artimoje aplinkoje, grasinimai nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą. Nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio bei visi nukreipti prieš artimuosius - močiutę, mamą, sugyventinę. Akivaizdu, kad pakartotinis ir intensyvus tokio paties pobūdžio nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Iš to seka, jog V. J. taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo prevencinės paskirties. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuolat užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Laisvėje asmuo neatsakingai, dideliais kiekiais vartodavo alkoholį, o apsvaigęs elgdavosi agresyviai, smurtaudavo. Šiuo metu nuteistasis nors ir supranta, kad alkoholio vartoja per daug, tačiau yra nepajėgus ir stokoja motyvacijos savo elgesio keitimui. V. J. dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, problemų sprendimui naudoja fizinę bei psichologinę agresiją. Būdingas impulsyvus elgesys, nusikalsta „pagautas momento“. Nuteistasis tam tikra prasme yra linkęs pateisinti nusikalstamumą. Visa tai rodo, jog nors ir nuteistasis V. J. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo mąstymas ir nuostatos iki šiol yra neigiamos ir nesuteikiančios pagrindo manyti, jog laisvėje V. J. gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Spręstina, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys koreguotinas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra įvertinta 83 balais, didelę dalį - 63 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pats mažinti savo pastangomis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis šiai dienai nemato prasmės suvaržyti savo elgesį dėl naudos kitiems, asmens motyvacija savęs keitimuisi šiuo metu yra žema. Šios aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, spręstina, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir būtų pažeistas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
N. V. J. skundas atmestinas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą (BVK 164 str.5 d.). Šis komisijos nutarimas per septynias darbo dienas nuo priėmimo gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, teisę paduoti skundą turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. (BVK 164 str.6 d.). Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos); 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 str.4 d.).
Kadangi įstatymas teismui, nagrinėjant skundą dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinį paleidimą, numato dvi alternatyvas - atmesti skundą ar patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas nagrinėdamas skundą turi išsiaiškinti: ar pagrįstai komisija netaikė lygtinio paleidimo, ir ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir esant pagrindui pats turi taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimo nemotyvuotumas, klaidingų išvadų padarymas, ar galimai padarytos klaidos nutarime, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesudaro pagrindo naikinti komisijos nutarimo ir gražinti medžiagą naujam svarstymui ir naujo nutarimo priėmimui, kadangi galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam esant tiek komisijos nutarimui taikyti lygtinį paleidimą, tiek nuteistojo skundui dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, priima teismas. Tačiau teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes, vertindamas, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 str.. BVK 157 str.1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, bei ar ši padaryta konkreti pažanga leidžia manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo klausimą, turi nustatyti, ar yra sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti paleidžiamas lygtinai iš pataisos įstaigos.
BVK 158 str. išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurį nuteistasis neįeina.
V. J.
atlieka 1 m. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 d. Bausmės pradžia 2018-07-11, bausmės pabaiga 2019-07-11. Nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirto bausmės laiko 2018-11-11, neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2019-03-08) yra 4 mėnesiai 3 dienos. Teismas daro išvadą, kad nutarimo priėmimo dieną nuteistasis buvo atlikęs privalomą 1/3 bausmės dalį, numatytą BVK 157 str. 2 d.1 p., todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
BVK 157 str.1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš 2019 m. vasario 27 d. socialinio tyrimo išvados Nr.5/50-256 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.2 p. matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. nuteistajam, atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose, individualus socialinės reabilitacijos planas (programa) buvo sudarytas 2018-12-03. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą programą, kuriame buvo numatytos sekančios priemonės: pokalbio su SRS specialistu metu apsvarstyti nusikaltimų pasekmes, siekiant nuteistąjį motyvuoti keisti savo elgesį ir daugiau nenusikalsti, baigti programą „Sugrįžimas“. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: individualias psichologo konsultacijas; socialinių įgūdžių lavinimo programą. Nuteistasis kalbėjosi su SRS specialistu apie nusikaltimo priežastis, motyvus, pasekmes. Pokalbio metu buvo taikyta motyvacinio interviu technika. Pokalbis įvyko 2019-01-04. Baigė programą „Sugrįžimas“ įgijo žinių apie alkoholio vartojimo žalą organizmui, alkoholio vartojimo pasekmes sau ir visuomenei. Individualios psichologo konsultacijos numatytos 2019 m. I ketvirtyje. Socialinių įgūdžių lavinimo programos lankymas numatytas 2019 m. II ketvirtyje.
Asmens paleidimui iš pataisos namų turi būti taikomos ir kitos sąlygos: turi būti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (BVK 157 str.1 d.). Iš Socialinio tyrimo išvados 7.1 p. matyti, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo vidutinę 83 (nuo 41 iki 99) balų pakartotino nusikalstamumo riziką, iš kurios 20 balų sudaro statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus), kurie nesikeis, o 63 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali kisti. Ankstesnio vertinimo rezultatų nėra, todėl teismas daro išvadą, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų padaręs pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Tačiau aukščiau paminėtų sąlygų nustatymo neužtenka lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat turi būti nustatytas pagrindas (sąlyga), numatytas BVK 157 str.1 d.,- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Jeigu prieš tai buvo atsisakyta taikyti ar tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo laikotarpiu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės realiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisija nutarimu nuteistajam lygtinio paleidimo netaikė, nesant pagrindo manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. nesant lygtinio paleidimo sąlygos, numatytos BVK 157 str.1 d. Savo išvadą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis deklaruoja, kad atpažįsta priežastis lėmusias jo nusikalstamumą, tačiau neturi aiškių konkrečių planų dėl priklausomybės, paviršutiniškai vertina savo elgesio pasekmes, vyrauja konkretus, nelankstus mąstymas. Taigi skundo argumentas, kad nutarime nenurodyti aiškūs ir tikslūs kriterijai, kodėl nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, yra nepagrįstas.
Teismas pritaria komisijos nutarimo išvadai, kad nėra būtinos lygtinio paleidimo sąlygos –pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis menkina savo elgesio pasekmes, turi problemų su alkoholio vartojimu, savikontrolės problemos, turi galiojančią drausminę nuobaudą, konkrečių ateities planų turėjimo stoką, nesugebėjimą visiškai atpažinti savo elgesio priežasčių. Pagal OASys sistemą, kuria nustatomas pakartotino nusikalstamumo rizikos balas, didelę dalį jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminio vertinimo – 10 balų sudaro būtent jo vertinimas srityje ,,Gyvenimo stilius ir draugai“. Socialinio tyrimo išvados, vienas iš kriterijų yra ankstesni susikalstami veiksmai, kuris šiuo atveju yra įvertintas 20 balų. Taip pat socialinio tyrimo išvados 4.9. p. nurodyta, kad nuteistasis turi tam tikrų tarpasmeninių įgūdžių problemų - nekantrus, gynybiškas, būdingas impulsyvus elgesys, nusikalsta „pagautas momento“, mano, kad jo elgesys yra tik atsakas į kitų žmonių netinkamą elgesį. Savitvardą praranda dažnai, ypač pavartojęs alkoholio. Yra taikęs agresyvaus elgesio strategijas -grasinęs, siekiant priversti kitus žmones - artimuosius, paklusti jo valiai. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir tame, kaip jis mato savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, problemų sprendimui naudoja fizinę bei psichologinę agresiją. Asmuo neapgalvoja bei menkina savo elgesio pasekmes - teigia, „tai tik „mėlynė“ ant kojos.“ Linkęs gyventi šiandiena. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, labiau kai jo prašoma tai padaryti. Vyrauja konkretus, nelankstus mąstymasis. Šis veiksnys pagal OASys sistemą yra įvertintas 12 balų. Taip pat didelę dalį jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminio vertinimo – 12 balų sudaro jo vertinimas srityje ,,Nuostatos“. Socialinio tyrimo išvados 4.10. p. nurodoma, kad nuleistasis tam tikra prasme yra linkęs pateisinti nusikalstamumą. Diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuostata į priežiūrą šiuo metu labiau praktinė, anksčiau buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė jam keliamų reikalavimų (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė). Nemato prasmės suvaržyti savo elgesį dėl naudos kitiems. Asmens motyvacija savęs keitimuisi šiuo metu yra žema. Socialinio tyrimo išvados 4.6. p. nurodoma, kad nuteistasis nuolat užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu (vartoja alkoholį konfliktinių situacijų metu naudoja fizinį smurtą). Nusikaltimai padaryti jo vieno. Šis veiksnys pagal OASys sistemą yra įvertintas10 balų. Socialinio tyrimo išvados 4.4. p. nurodoma, kad nuteistasis laisvėje pragyveno iš tėvų pajamų. Turi įsiskolinimų už maždaug 3000 Eur (Paimtas ir neišmokėtas telefonas, greitieji kreditai ir pan.) Neturi pinigų valdymo įgūdžių, negeba planuoti savo išlaidų, derinti jų su savo poreikiais. Socialinio tyrimo išvados 4.7. p. nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio bei visi nukreipti prieš artimuosius - močiutę, mamą, anksčiau -prieš sugyventinę. Nuo nusikaltimo padarymo(2018-07 mėn.) nėra praėję metai. Laisvėje asmuo nuolat neatsakingai, dideliais kiekiais vartodavo alkoholį. Apsvaigęs elgdavosi agresyviai, smurtaudavo artimoje aplinkoje. Supranta, kad alkoholio vartoja per daug, tačiau yra nepajėgus bei stokoja motyvacijos savo elgesio keitimui. Nuteistasis teigia, jog būdamas nepilnametis 2004 m. pavartodavo kanapes, amfetaminą. Apie 10 metų nevartoja, gydėsi dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Motyvacija jų nevartoti ateityje yra aukšta, įstaigoje narkotinių medžiagų vartojimo fiksuota nėra. Socialinio tyrimo išvados 4.8. p. nurodoma, kad nuteistasis bendrauja su artimaisiais, su kitais asmenimis santykiai yra paviršutiniški. Savivertė žema, kompensuojama asocialiu elgesiu. Asmuo supranta, jog turi problemų, bet stokoja motyvacijos savęs keitimuisi. Suicidinių tendencijų nestebima, fiksuota nėra. Iš socialinio tyrimo išvados 7.2 matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai; neatsakingas alkoholio vartojimas laisvėje; mąstymo lankstumo stoka; savikontrolės problemos; socialinių, prognostinių įgūdžių stoka; negebėjimas išsikelti tam tikrų tikslų ir jų planingai siekti; negebėjimas atpažinti ir įvardinti problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu; negebėjimas suvokti savo netinkamo elgesio pasekmių; asocialios nuostatos, didelė pakartotinio smurtinio elgesio rizika; žema motyvacija nebenusikalsti ateityje bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų; pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai - narkotinių medžiagų nevartojimas.
Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika išreikšta balais yra vidutinė, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis buvo nuteistas 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d.1 m. 6 mėn., BK 64/1 str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3 - galutinė bausmė 1 m. 1. atėmimo, nuo 2013 iki 2016 nuteistas 5 kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus - fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas artimoje aplinkoje, grasinimai nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą. Nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio bei visi nukreipti prieš artimuosius - močiutę, mamą, sugyventinę. Akivaizdu, kad pakartotinis ir intensyvus tokio paties pobūdžio nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Šiuo metu atsižvelgiant į aukščiau paminėtus pakartotino nusikalstamumo rizikos rodiklius, taip pat bendrą 83 balų dinaminių rodiklių vertinimą, 20 balų vertinimą už statinius veiksnius - anksčiau padarytus nusikaltimus ir net 63 balų vertinimą už dinaminius veiksnius, kurie gali kisti, teismas daro išvadą, kad nuteistasis turi mažinti pakartotino nusikalstamumo balą, dėdamas konkrečias savo pastangas keisti savo nuostatas į ankstesnius nusikalstamus veiksmus, gyvenimo būdą, impulsyvumą, mąstymą, finansinį nestabilumą, polinkį nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus bei tamprių socialinių ryšių nebuvimą. Teismo išvada, nuteistasis turi galimybę ir privalo keisti savo pakartotino nusikalstamumo rizikos balą, jį mažinti, daryti pažangą mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką, kuri realiai leistų padaryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė už gerą elgesį pataisos namuose, o paleidimas į laisvę, padarius pagrįstą išvadą, kad asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pasitaisė, bausmė pasiekė savo prevencinius tikslus, dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir tolesnis nuteistojo laikymas laisvės atėmimo įstaigoje yra betikslis, nepasiekia bausmės tikslų - paveikti nuteistąjį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o tai būtų akivaizdžiai pažeistas bausmės taikymo teisingumo principas, kad kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti adekvačią jo padarytoms sunkioms nusikalstamoms veikoms bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2019 m. kovo 8 d. Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.LK – 64 išvada netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir nutarimą naikinti, nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos skunde nurodytais motyvais nėra.
Komisija netaikydama nuteistajam lygtinio paleidimo, nutarime nenumatė sekančio posėdžio datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo (BVK 164 str.5 d.). Tačiau BVK 158 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas asmenis, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Darytina išvada, kad komisija nenumatydama skirti pakartotiną svarstymą anksčiau nei po 1 mėnesio, vadovavosi BVK 164 straipsnio 5 dalimi ir 158 straipsnio 5 dalimi ir teismas laiko tokį komisijos sprendimą pagrįstu ir teisėtu, kadangi iš nuteistojo vertinimo nėra pagrindo teigti, kad jis galės per 1 mėnesį pakeisti iš esmės savo pakartotinos nusikalstamos rizikos vertinimo balą tiek, kad būtų galima padaryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str.4 d.1 p., 7 d., 364 str.,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. J. (V. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimo Nr.LK-64 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Teismo nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. nustatyta tvarka per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.