Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos kuras“ atstovams direktoriui A. J. ir advokatui Audriui Saulėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos kuras“ ieškinį atsakovei K. G. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, netesybų ir išeitinės išmokos netaikymo ir pagal atsakovės K. G. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos kuras“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bei 2000,00 Eur išeitinę kompensaciją, paskaičiuotą vadovaujantis DK 56 straipsnio 2 dalimi. Darbo ginčų komisija 2020 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2096, darbuotojos prašymą atmetė nurodydama, kad tarp darbuotojos ir darbdavio pasirašytame įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo buvo įforminta ne tik darbo santykių pabaiga, tačiau ir šalių susitarimas, kad darbdavys priklausančias sumas išmokės per dviejų mėnesių laikotarpį, tai yra iki 2020 m. balandžio 19 d. Pasibaigus galutiniam atsiskaitymo terminui, buvęs darbdavys neįvykdė savo pareigos atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja, todėl 2020 m. balandžio 24 d. prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų priteisimo atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama jos naudai priteisti 4147,55 Eur po mokesčių arba 6939,66 Eur prieš mokesčius su darbo santykiais susijusią sumą bei DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio netesybas. 2020 m. birželio 23 d. Darbo ginčų komisija sprendimu patenkino atsakovės prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų priteisimo bei iš buvusio darbdavio priteisė 4147,55 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos atskaičius mokesčius sumą ir 1403,51 Eur netesybų neatskaičius mokesčių. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja neginčytinas neatsiskaitymo su atsakove faktas ir nenustatyta atsakovės kaltė dėl neatsiskaitymo, todėl iš ieškovės turi būti priteistos atsakovės reikalaujamos sumos. Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo suteikta prieiga prie bendrovės banko sąskaitos ir ji, nors de jure buvo bendrovės vadovė, tačiau negalėjo užtikrinti savalaikio su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo sau, kadangi atsakovė visą 2019 m. liepos mėnesį atostogavo, o nuo rugpjūčio mėnesio vidurio turėjo nedarbingumą, kuris tęsėsi iki pat 2020 m. vasario 3 d. Be to, nesant nuolatinių ir stabilių pinigų srautų, atsakovė visada pirmiausia, rūpindavosi, kad darbo užmokestis pasiektų kitus įmonės darbuotojus, būtų atsiskaityta su bendrovės kreditoriais. Apie suėjusius atsiskaitymo terminus atsakovė informuodavo bendrovės akcininką ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kadangi prisijungimų prie bendrovės elektroninės bankininkystės neturėjo, todėl ieškovės argumentai, kad pati atsakovė privalėjo išsimokėti darbo užmokestį ir taip įgyvendinti kaip vadovei pavestas pareigas, negalėjo būti realiai įvykdyti. Aplinkybę, kad bendrovė negalėjo atsiskaityti su atsakove liudija ir tas faktas, kad vienintelis akcininkas priimtame įsakyme dėl darbuotojos atleidimo numatė ilgą – dviejų mėnesių terminą, atsiskaityti su atsakove. Be to, nors ieškovė pripažįsta dalį reikalavimo, jo nėra įvykdžiusi iki šiol. Esant tokiai situacijai ir buvusiam darbdaviui vilkinant atsiskaitymą, atsakovė pagrįstai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo, todėl atsakovės reikalavimai tiek dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų, tiek dėl netesybų priteisimo yra sąžiningi ir nepažeidžia teisingumo bei protingumo principų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Audrius Saulėnas papildomai nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė duomenis, jog teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo A. C.. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas patyrė ne pati atsakovė, o kitas asmuo, jas priteisti nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu atsakovė K. G. ir jos atstovė advokato padėjėja Sima Ubė su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Atsakovė K. G. papildomai paaiškino, kad nuo 2015 m. iki 2020 m. de jure dirbo UAB „Kretingos kuras“ direktorės pareigose. Iš pradžių buvo įdarbinta pardavimų vadybininke. Ji faktiškai užsakinėdavo prekes ir prekiaudavo bei užkurdavo krosnį. Bendrovei realiai vadovavo akcininkas A. J.. Sutartį su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone UAB „Vivita“ derino taip pat akcininkas. Visą buhalteriją tvarkė UAB „Vivita“. Dokumentus pasiimdavo arba pati buhalterė, arba juos buhalterei nuveždavo A. J.. Įmonėje buhalteriniai dokumentai nebuvo laikomi. Prieigą prie banko turėjo tik buhalterė ir akcininkas. Atlyginimą jai pravesdavo buhalterė, o jei nepravesdavo, akcininkas liepdavo susitaupyti iš kasos. Su tiekėjais atsiskaitydavo ji grynaisiais pinigais, buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Dalį pinigų, jei likdavo, ji pasiimdavo atlyginimui. Mėnesio gale buhalterė išrašydavo orderius. Pinigų išėmimai kiekvieną dieną buvo žymimi kasos knygoje. Kur būdavo panaudoti iš kasos išimti pinigai, ji sau papildomai pasižymėdavo kompiuteryje. Įmonėje be jos, nepilnu etatu dirbo ir akcininko sūnus M. J.. Jam atlyginimą arba pravesdavo buhalterė, arba reikėjo išmokėti iš kasos. Sumas apskaičiuodavo buhalterė. Kai ji įsidarbino, įmonėje dar dirbo R. L., tačiau 2019 m. ar 2020 m. jis su ja nedirbo. Parduotuvė per mėnesį grynaisiais pinigais suprekiaudavo iki 2000,00 Eur. Iš tų pačių pinigų reikėjo atsiskaityti ir su tiekėjais, ir išsimokėti atlyginimus. 2019 m. liepos mėn. buvo išrašytas orderis apie 2000,00 Eur sumai, jis apima 2019 m. kovo – gegužės mėn. atlyginimą. Darbo sutartį nutraukė, kadangi jai nebuvo tinkamai mokamas atlyginimas. Išeiti iš darbo bandė kelis kartus, tačiau įmonės akcininkas nesutiko jos atleisti, prašė pasilikti. 2020 m. vasario 18 d. pasirašytą prašymą išeiti iš darbo su akcininko viza ji pati nuvežė UAB „Vivita“. Kas buhalterei perdavė įsakymą, nežino. Nutraukus darbo sutartį jai liko neišmokėtas 2 mėn. atlyginimas, išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Sprendimą jai priklausančias sumas išmokėti per 2 mėn. priėmė A. J., kadangi įmonėje buvo sunki padėtis. Išeidama iš darbo turėtus dokumentus ji perdavė R. L..

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja Sima Ubė papildomai nurodė, kad atsakovė K. G. daugiau nei metus laiko neatgaudama pinigų, netgi tos dalies, kurią pripažįsta pats ieškovas, neturėjo finansinių galimybių susimokėti už teisines paslaugas, todėl jas apmokėjo atsakovės dukros vyras. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad jeigu teisinės paslaugos buvo suteiktos ir už jas buvo sumokėta, nepriklausomai nuo ar už jas buvo sumokėta per tarpininką, tokios išlaidos turi būti priteisiamos.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. paaiškino, kad apie metus laiko tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „Kretingos kuras“. Kiek jai žinoma, K. G. dirbo UAB „Kretingos kuras“ kaip pardavėja ar vedėja, užsakinėjo prekes ir jas pardavinėjo. K. G. dirbo tik su kasos aparatu. Prie banko ji neprieidavo, kadangi generatorius būdavo pas A. J.. Visi reikalai buvo derinami tik su A. J.. K. G. iš esmės buvo tik statytinė direktorė parašams padėti. Dėl buhalterinės apskaitos sutarties sudarymo derėjosi taip pat su A. J., K. G. tik uždėjo parašą. Be K. G. įmonėje dirbo A. J. sūnus M. J. bei kurį laiką – R. L.. Kad jiems reikia išmokėti atlyginimą nurodydavo A. J., atlyginimo dydį apskaičiuodavo ji. Darbo užmokestį K. G. pasiimdavo iš kasos. Taip pat iš kasos ji atsiskaitydavo su tiekėjais, kadangi pavedimų nebuvo galima atlikti dėl įmonės sąskaitai pritaikytų areštų. Kasos išlaidų orderius pasirašydavo ji, kaip buhalterė. Įmonė turėjo finansinių sunkumų. Pastoviai buvo įsiskolinimai Sodrai, mokesčiams, darbuotojams. Dėl tos pačios priežasties ir nutraukta buhalterinės apskaitos sutartis, t. y. kadangi ilgą laiką buvo neatsiskaitoma. K. G. iš esmės būtų galėjusi sau išsimokėti atlyginimą, jei būtų nemokėjusi tiekėjams. Tas matyti iš buhalterinių dokumentų. Pinigų savavališkai K. G. pasiimti negalėjo, tą būtų galima labai paprastai patikrinti. Jokių neatitikimų tarp įplaukų ir išlaidų nebuvo. K. G. iš kasos, kaip atskaitingam asmeniui, buvo išduodami pinigai ir ji iš tų sumų atsiskaitydavo su tiekėjais. K. G. buvo gana ilgam susirgusi. Kai grįžo, nusprendė savo noru išeiti iš darbo ir parašė pareiškimą. A. J. telefonu nurodė, kad K. G. išeina iš darbo ir liepė suskaičiuoti jai išmokėtinas sumas. Neturėdama dokumentų ji apskaičiavo mokėtinas sumas ir pranešė Sodrai. Po dienos ar kelių, nuvažiavus pas A. J. tarp jų įvyko konfliktas, kad ji be dokumentų atleido K. G. iš darbo. A. J. paliepimu, ji atleidimą atšaukė. Neilgai trukus K. G. pas ją atvažiavo su akcininko patvirtintu prašymu atleisti iš darbo. Remiantis tuo dokumentu ji atleido K. G. iš darbo ir suskaičiavo jai mokėtinas sumas bei pateikė Sodrai.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. L. paaiškino, kad su K. G. kurį laiką kartu dirbo UAB „Kretingos kuras“ parduotuvėje. Šiuo metu jis dirba A. J. įmonėje UAB „Stakreta“. Prieš K. G. ateinant dirbti į UAB „Kretingos kuras“, minėtos įmonės direktoriumi buvo jis, vėliau buvo paskirta K. G.. Ji iš kasos pinigų atsiskaitydavo su tiekėjais. Kad K. G. būtų netinkamai pildžiusi kasos dokumentus, nepastebėjo. Atlyginimą jam išmokėdavo buhalterė, dažniausiai pavedimu. Būdavo, kad atlyginimai vėluodavo. Kai K. G. buvo atleista iš darbo, ji jam perdavė įmonės antspaudą, įstatus, kasos knygą ir raktus. Tuos dokumentus paliko darbo vietoje. Kai K. G. nebeliko, su tiekėjais atsiskaitydavo jis iš kasos pinigų. Atsiskaitymą įformindavo pinigų priėmimo kvitu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovė K. G. dirbo ieškovės įmonėje nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2020 m. vasario 18 d. Ieškovės direktore atsakovė buvo paskirta 2015 m. vasario 9 d. vienintelio bendrovės akcininko A. J. sprendimu ir šias pareigas ėjo bendrovėje nuo 2015 m. vasario 10 d. iki darbo santykių pabaigos. Atsakovė K. G. 2020 m. vasario 10 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2020 m. vasario 15 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kurio gavimą tą pačią dieną savo parašu patvirtino vienintelis ieškovės akcininkas A. J.. 2020 m. vasario 18 d. A. J. įsakymu Nr. KR19- atsakovė buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. vasario 18 d., nurodant atleidimo pagrindą – K. G. prašymas, taip pat nurodant išmokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas per du mėnesius. Tą pačią dieną atsakovė jos žinioje buvusius bendrovės dokumentus ir kitą turtą perdavė kitam bendrovės darbuotojui R. L.. Apie atsakovės atleidimą iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu VSDFV 2020 m. vasario 20 d. pranešė ieškovės įgaliota bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės atstovė L. G.. Ieškovė, atleisdama iš darbo atsakovę, atleidimo dieną su ja visiškai neatsiskaitė, todėl atsakovė 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbu susijusias išmokas, tačiau 2020 m. kovo 30 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-2096 K. G. prašymas buvo atmestas, nes nebuvo suėjęs įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytas dviejų mėnesių atsiskaitymo su atsakove terminas. Kadangi ieškovė neatsiskaitė su atsakove ir suėjus dviejų mėnesių terminui nuo atleidimo iš darbo, atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. vėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti iš ieškovės 4147,55 Eur po mokesčių su darbo santykiais susijusią sumą ir DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio netesybas. 2020 m. birželio 23 d. DGK sprendimu Nr. DGKS-4074 priteisė atsakovei K. G. 4147,55 Eur darbo užmokesčio (už 2019 m. birželio, rugpjūčio mėn. bei 2020 m. vasario mėn.), kompensacijos už nepanaudotas atostogas (už 35,5 d.) ir išeitinės išmokos (už 2 mėn.) atskaičius mokesčius bei 1403,51 Eur netesybų neatskaičius mokesčių. Ieškovė, nesutikdama su priimtu DGK sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei priteisti 1817,85 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, o visus kitus reikalavimus atmesti. Atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka ir pateiktu priešieškiniu prašo priteisti 4147,55 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką atskaičius mokesčius bei 4331,75 Eur netesybų neatskaičius mokesčių.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Kretingos kuras“, atstovaujama akcininko A. J., ir atsakovė K. G. nutraukdami darbo teisinius santykius susitarė, kad darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas atsakovei bus išmokėta per du mėnesius po atleidimo iš darbo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė su atsakove šalių nustatytu terminu neatsiskaitė. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio sumų dydžio, priskaičiuotos išeitinės kompensacijos bei netesybų.

Pagal DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą sudaryti ir turėti atsiskaitymą su darbuotoju patvirtinančius dokumentus. Dėl to, kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Pagal tarp ieškovės UAB „Kretingos kuras“ ir atsakovės K. G. 2014 m. liepos 15 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą atlyginimas atsakovei turėjo būti mokamas 1 kartą per mėnesį. Konkreti mokėjimo diena nustatyta nebuvo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką, atsakovė atlyginimą turėdavo išsimokėti iš kasos grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos pasirašydavo ir sutikrindavo UAB „Kretingos kuras“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Vivita“. Pavedimai nebuvo daromi, nes, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja, UAB „Vivita“ darbuotoja L. G., ieškovės sąskaitai buvo pritaikyti areštai. Iš tos pačios kasos atsakovei, kaip atsakingam asmeniui, būdavo išduodami grynieji pinigai atsiskaityti su tiekėjais. Kaip nurodė pati atsakovė, pirmiausia ji stengdavosi atsiskaityti su tiekėjais, kadangi kitaip jie nebūtų pristatę prekių veiklai vykdyti, o jos atlyginimui ne visada likdavo pinigų. Tą iš esmės patvirtina ir UAB „Vivita“ rengtas atlyginimo lapelis už 2020 m. vasario mėn., iš kurio matyti, kad priskaičiuota skola už ankstesnius laikotarpius – 1636,04 Eur. Iš į bylą pateiktų kasos išlaidų orderių matyti, kad atlyginimą atsakovė už 2019 m. kovo – gegužės mėn. išsimokėjo 2019 m. birželio mėn. Duomenų, kad atsakovei vėliau dar būtų išmokėtos kokios nors sumos, byloje nėra. Darytina išvada, kad minėtas 1636,04 Eur įsiskolinimas susidarė už 2019 m. birželio, liepos ir dalį rugpjūčio mėn., kadangi atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. vasario 2 d. buvo nedarbingume. Iš byloje esančios 2020 m. vasario 20 d. priskaitymų – atskaitymų suvestinės pagal darbuotojus Nr. 4200/S419 matyti, kad atsakovei už 2019 m. birželio mėn. buvo priskaičiuotas 1000,00 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių arba 621,65 Eur atskaičius mokesčius. 2019 m. liepos mėn. atsakovė atostogavo, jai buvo priskaičiuoti 1112,97 Eur atostoginiai neatskaičius mokesčių arba 683,22 Eur atskaičius mokesčius. Už 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovei priskaičiuotas 458,84 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių arba 331,17 Eur atskaičius mokesčius. Iš viso atsakovei per 2019 m. birželio – rugpjūčio mėn. buvo priskaičiuota 2571,81 Eur neatskaičius mokesčių arba 1636,04 Eur atskaičius mokesčius, t. y. minėta suma sutampa su UAB „Vivita“ priskaičiuota skolos suma. Kad atsakovė neišsimokėdavo sau priklausančio atlyginimo taip pat patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateikta, ieškovės naujai priimtos buhalterės D. J. parengta pažyma apie atsakovei K. G. per 2019 m. priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą. Iš minėtos pažymos matyti, kad atsakovei per 2019 m. buvo priskaičiuota 4744,29 Eur, o išmokėta – 3108,25 Eur. Nepriemoka už 2019 m. sudaro 1636,04 Eur. Minėta suma visiškai sutampa su UAB „Vivita“ priskaičiuoto įsiskolinimo suma už 2019 m. Duomenų, kad minėta suma atsakovei būtų sumokėta, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovės atstovo A. J. teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad neva ne visos atsakovės išlaidos buvo pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais vertintini kritiškai. Liudytoja L. G., kuri vedė UAB „Kretingos kuras“ buhalterinę apskaitą nurodė, kad jokių neatitikimų tarp įplaukų ir išlaidų nėra buvę.

Iš į bylą pateiktų UAB „Kretingos kuras“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 2020 m. vasario 20 d. priskaitymų – atskaitymų suvestinės pagal darbuotojus Nr. 4200/S419, 2020 m. vasario 20 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atlyginimo lapelio už 2020 m. vasario mėn. matyti, kad atsakovei K. G. už 2020 m. vasario mėn. dirbtas 104 val., kas sudaro 13 darbo dienų, buvo priskaičiuotas 650,00 Eur atlyginimas neatskaičius mokesčių, taip pat priskaičiuota 1717,85 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (35,5 d.) neatskaičius mokesčių bei 2000,00 Eur išeitinė kompensacija neatskaičius mokesčių. Ieškovės atstovas nurodė, kad sutinka su priskaičiuota 1717,85 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas bei priskaičiuotu atlyginimu už 2 darbo dienas, su kitomis sumomis nesutinka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė jokių objektyvių duomenų (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, pažymų apie pravaikštas ar pan.) patvirtinančių, kad atsakovė būtų dirbusi mažiau valandų, negu priskaičiavo buhalterinę apskaitą vedusi įmonė, į bylą nepateikė. Duomenų, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkyta aplaidžiai, kad joje būtų deklaruojami neteisingi duomenys, taip pat nėra. Į bylą pateiktas UAB „Kretingos kuras“ darbuotojo R. L. pranešimas apie atsakovės nebuvimą darbe ar buvimą nepilną darbo dieną 2020 m. vasario mėn., vertintinas kritiškai. Minėtas darbuotojas, be kita ko, nurodė, jog atsakovė darbe nebuvo 2020 m. vasario mėn. 19 – 20 dienomis. Atsakovė minėtomis dienomis objektyviai dirbti nebegalėjo, kadangi iš darbo buvo atleista 2020 m. vasario 18 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, kaip tuometinė juridinio asmens vadovė, darbo laiką iš esmės galėjo skirstyti savo nuožiūra (DK 103 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad buhalterės deklaruoti duomenys apie atsakovės 2020 m. vasario mėn. dirbtą laiką ir priskaičiuotą darbo užmokestį yra teisingi, netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Kaip minėta, ieškovės atstovas taip pat nesutiko su atsakovės atleidimo iš darbo pagrindu pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei pagal jį priskaičiuota 2000,00 Eur išeitine išmoka neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nors ir nesutiko su atleidimo iš darbo pagrindu, tačiau savarankiško reikalavimo jį nuginčyti nereiškė. Laikytina, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kol nėra nuginčytas, yra galiojantis ir teismas priimdamas sprendimą privalo juo vadovautis. DK 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė K. G. ieškovės įmonėje dirbo nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2020 m. vasario 18 d., t. y. daugiau kaip 5 metus. Pagal tarp šalių sudarytos darbo sutarties pakeitimą Nr. 33 atsakovei nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 1000,00 Eur per mėn. neatskaičius mokesčių atlyginimas. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovei pagrįstai buvo priskaičiuota 2000,00 Eur išeitinė išmoka. Ieškovė reikalavimo dėl 1717,85 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo neginčijo, dėl to teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus konstatuoja, kad atleidus atsakovę K. G. iš darbo, ieškovei kilo pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. UAB „Kretingos kuras“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė UAB „Vivita“ atsakovės atleidimo iš darbo dieną priskaičiavo atsakovei mokėtinas sumas. Duomenų, kad jos būtų priskaičiuotos nepagrįstai ar neteisėtai, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas dėl 4147,55 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos atskaičius mokesčius priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimo dalis dėl vieno vidutinio atsakovės darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl netesybų priteisimo

Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakove sutartu terminu (per du mėnesius po atleidimo iš darbo dienos) t. y. iki 2020 m. balandžio 19 d., neatsiskaitė. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė iš esmės galėjo išsimokėti atlyginimą, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių to nepadarė. Su tokia ieškovės atstovo pozicija sutikti nėra pagrindo. Tiek iš atsakovės, tiek iš liudytojo R. L. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog atlyginimai vėluodavo. Kad įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga patvirtino ir liudytoja L. G., nurodydama, kad įmonė pastoviai vėluodavo įvykdyti mokestines prievoles, įmonės sąskaitai buvo pritaikyti areštai. Darytina išvada, kad atsakovė už einamuosius mėnesius neišsimokėdavo atlyginimo dėl objektyvių priežasčių – dėl to, kad nepakakdavo lėšų. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, kad šalys nutraukdamos darbo santykius susitarė dėl pakankamai ilgo atsiskaitymo termino, o praėjus 2 mėnesiams po darbo santykių pasibaigimo atsakovė sau priklausančių sumų išsimokėti objektyviai nebegalėjo, nes paprasčiausiai nebebuvo įmonės darbuotoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovė, tiek liudytoja L. G. patvirtino, jog realiai bendrovei vadovavo ir esminius sprendimus priimdavo įmonės akcininkas, šiuo metu direktorius A. J., darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovės kaltės dėl nesavalaikio atsiskaitymo nėra.

Kaip minėta, ieškovė su atsakove turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 19 d. Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė su atsakove delsia atsiskaityti ilgiau kaip 6 mėnesius, todėl vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovei priklausytų 6000,00 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti mažinama, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Teismas, atsižvelgęs į atsakovei neišmokėtų sumų apimtį, į delsimo atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį ir darbdavio poziciją dėl reikalavimų pagrįstumo, taip pat darbdavio nepalankią finansinę situaciją, pripažįsta, kad yra pagrindas sumažinti priteistinų netesybų sumą per pusę ir priteisti atsakovei iš ieškovės 3000,00 Eur netesybų neatskaičius mokesčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 84,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2000,00 Eur (2020 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 1300,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 910595 sumokėta 700,00 Eur) teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 20 proc., t. y. 417,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1460,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2020 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 930,00 Eur, mokėtojas A. C., 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 150,00 Eur, mokėtojas A. C., 2021 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 380,00 Eur, mokėtojas A. C.). Ieškovės atstovas advokatas Audrius Saulėnas šių išlaidų prašė nepriteisti, kadangi jas patyrė ne pati atsakovė, o kitas asmuo.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tais atvejais, kai iš kliento ir advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo sutarties atsiranda kliento pareiga atsiskaityti su advokatu, advokatas gali nurodyti šią prievolę įvykdyti tarpininkui. Tačiau tokiu atveju tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei K. G. už teisines paslaugas advokato padėjėja Sima Ubė apmokėjimui pateikė šias sąskaitas faktūras: 2020 m. spalio 8 d. Nr. 08/1 930,00 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 24 d. Nr. 24/1 150,00 Eur sumai, 2021 m. kovo 16 d. Nr. 16/1 380,00 Eur sumai, kuriose ne tik detalizuotos suteiktos paslaugos, bet ir nurodytas civilinės bylos numeris, kokioje byloje tos paslaugos buvo suteiktos. Minėtas sąskaitas faktūras už atsakovę apmokėjo A. C., mokėjimo nurodymuose nurodydamas arba šios civilinės bylos numerį, arba advokato padėjėjos pateiktos sąskaitos faktūros išrašymo datą ir numerį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos neabejotinai buvo suteiktos ir už jas, kad ir per tarpininką, buvo atsiskaityta, nepriteisti jų iš ieškovės nėra teisinio pagrindo. Todėl proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 80 proc., t. y. 1168,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principais šalių priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovei iš ieškovės priteistina 751,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 25,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės priteistina 20,45 Eur, o iš atsakovės 5,11 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 ir 282 straipsniais teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Kretingos kuras“, j. a. k. 161733146:

621,65 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 65 ct) darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, už 2019 m. birželio mėnesį;

683,22 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 22 ct) atostoginių, atskaičius mokesčius, už 2019 m. liepos mėnesį;

331,17 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 17 ct) darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, už 2019 m. rugpjūčio mėnesį;

2511,51 Eur (du tūkstančius penkis šimtus vienuolika eurų ir 51 ct) darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, už 2020 m. vasario mėnesį, į šią sumą įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitinę išmoką;

3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų ir 00 ct) netesybų, neatskaičius mokesčių;

751,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 621,65 Eur (šešių šimtų dvidešimt vieno euro ir 65 ct), atskaičius mokesčius, priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kretingos kuras“, j. a. k. 161733146, 20,45 Eur (dvidešimt eurų ir 45 ct), o iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis eurus ir 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.