Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

valstybės įmonės „Registrų centras“, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove (direktore) ir atsakingu asmeniu už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalį (2014 m. liepos 17 d. įstatymas Nr. XII-1064), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktus (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1292), kurių pagrindu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Taip neveikimu L. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869).

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius VĮ „Registrų centras“ teikė ne ji, o finansininkė. Finansininkė sudarė 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau nepaspaudė mygtuko „išsiųsti“. Per metus nesulaukė VĮ „Registrų centras“ įspėjimo, kad šio rinkinio negavo. Tuo tarpu kitos valstybės įstaigos įspėja, jeigu negauna duomenų. Visada pateikinėjo bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, tik 2017 m. jų nepateikė. Ir anksčiau pateikiant šiuos rinkinius reikėjo spausti mygtuką „išsiųsti“, tik tą kartą finansininkė pamiršo jį paspausti. Finansininkės nekaltina, ji suklydo. Neturėjo tyčios nepateikti 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, nebuvo taip, kad jį slėpė ir dėl to nepateikė. Po to, kai VĮ „Registrų centras“ kreipėsi, kad ataskaitos nepateiktos, finansininkė susisiekė su atsakingu asmeniu ir telefonu buvo atsakyta, kad viskas tvarkoje, dar po pusmečio ar metų jie gavo įspėjimą. Po kiek laiko 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas. Prašė pirmą kartą skirti įspėjimą.

Vvalstybės įmonės „Registrų centras“ atstovė A. R. teismo posėdžio metu palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, prašė L. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir administracinę nuobaudą skirti teismo nuožiūra.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo Juridinio skyriaus vyresniosios juriskonsultės A. R. 2019 m. vasario 19 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-30-2019 matyti, kad jame nurodyta L. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, pažymėta, kad 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2018 m. birželio 15 d. (b. l. 2).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove (direktore) nuo 1995 m. rugpjūčio 21 d. yra L. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2018 m. birželio 15 d. (b. l. 3-7).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. M. 2018 m. gruodžio 13 d. paaiškinimo dėl ne laiku pateiktų bendrovės metinių ataskaitų matyti, kad 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį bendrovė jau pateikė. Rinkinys buvo išsiųstas iš karto, kai buvo gautas pranešimas. Rinkinių pateikimas užtruko dvi savaites, nes sistema neveikė. Prašė neskirti baudos, nes nėra bausta administracine tvarka. Bendrovė kitoms valstybės institucijoms reikiamus dokumentus teikia laiku, taip pat laiku moka mokesčius, neturi įsiskolinimų, nors bendrovė yra labai maža. Dėl vėlavimo pateikti 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį savo kaltę pripažįsta, gailisi. Rinkinį pateikė iš karto gavusi pranešimą apie administracinį nusižengimą, kai pradėjo veikti sistema, taip pat pateikė 2017 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šiuo metu ruošia atitinkamą 2018 m. rinkinį, kad jį pateikti kuo anksčiau. Administracinis nusižengimas buvo padarytas nepiktybiškai, o dėl žmogiškosios klaidos – 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo įkeltas į sistemą, tačiau nepaspaustas mygtukas „išsiųsti“. Kitos valstybės institucijos paprastai pirma siunčia priminimą, o ne iš karto skiria baudą. Bendrovės mėnesio, metų bėgyje privalo pateikti daugybę ataskaitų, deklaracijų ir dirbti su daugybe skirtingų sistemų, skirtų joms teikti. Duomenų teikimo ir administravimo sistemos yra tarpusavyje nesujungtos. Visi duomenys renkami atskirai ir pakartotinai. Už visus laikotarpius bendrovė laiku deklaravo ir sumokėjo pelno mokestį, todėl jokių priežasčių pavėluotai teikti ataskaitų rinkinius neturėjo. Bendrovė yra labai maža, todėl ji neturi galimybės samdyti teisininką ar finansininką pilnu etatu, dėl to veikloje pasitaikė klaidų, už kurias iš karto baudžiama. Mano, kad 2016 m. bendrovė buvo tikrinama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jokių nusižengimų nebuvo rasta, apie nepateiktą 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį nebuvo priminta (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869).

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi (2014 m. liepos 17 d. įstatymas Nr. XII-1064), ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 120, 123 ir 127 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1292) punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-611) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) (b. l. 3-7) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Tačiau šie dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti tik 2018 m. birželio 15 d. (b. l. 3-7).

Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktą (2011 m. gruodžio 15 d. įstatymas Nr. XI-1798) ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove (direktore) nuo 1995 m. rugpjūčio 21 d. yra administracinėn atsakomybėn traukiama L. M.. Vadinasi, ji yra atsakinga už tai, kad šios bendrovės 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys tinkamai ir laiku, t. y. iki 2017 m. birželio 1 d., būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apklausiama teisme L. M. pripažino, kad nustatytu laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir nurodė, kad tai lėmė žmogiškoji klaida: finansininkė sistemoje pamiršo paspausti mygtuką „išsiųsti“. Iš esmės tai atsispindi ir jos rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 16-17). Teismas pažymi, kad ši aplinkybė yra susijusi su netinkamu bendrovės veiklos organizavimu, už kurį taip pat atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas) ir šiuo atveju tai nešalina L. M. atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kadangi, kaip minėta, būtent ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (direktorė), yra atsakinga už tai, kad šios bendrovės 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys tinkamai ir laiku būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Todėl L. M. nurodyta aplinkybė nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove (direktore) ir atsakingu asmeniu už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., neužtikrino, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtų pateiktas 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Taip neveikimu L. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869).

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo esmė išdėstyta nurodant labai daug aplinkybių, todėl teismas, iš esmės nepakeisdamas jų prasmės, sukonkretino administracinio nusižengimo esmę.

Teismas, L. M. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrų tvarkytojui nustatytu laiku nepateiktas dėl žmogiškosios klaidos, vėliau šis pažeidimas pašalintas, tiesiogine tyčia, taip pat į pažeidėjo asmenybę – vyresnio amžiaus, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove (direktore), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, administracine tvarka nebausta. L. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai L. M. charakterizuoja išimtinai teigiamai, neleidžia spręsti apie jos polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms bei sudaro pagrindą nagrinėjamą administracinį nusižengimą vertinti atsitiktiniu, nulemtu nepakankamo dėmesingumo įgyvendinant įstatyme numatytą pareigą, svarbu ir tai, kad ši pareiga galiausiai buvo įvykdyta, o visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys administracinių nusižengimų. Įvertintina ir tai, kad nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo (2017 m. birželio 2 d.) iki administracinės nuobaudos skyrimo praėjo beveik dveji metai, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, turint omenyje, kad trunkamojo administracinio nusižengimo atveju administracinė nuobauda apskritai gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis). Todėl ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda prarado dalį prevencinės reikšmės. Prie to neabejotinai prisidėjo nesavalaikė Juridinių asmenų registro tvarkytojo reakcija į paaiškėjusį administracinį nusižengimą inicijuojant administracinio nusižengimo teiseną. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, L. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), padarymą skiriant administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, negu šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

L. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jai skirti penkiasdešimties eurų (50 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškintina, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19097792345.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.