Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. R. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d, nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, 1961 m.) 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimus, kuri vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su 1998 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.

3. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose adaptavosi gerai, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas. Bendraudamas su administracijos atstovais yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiškai nusiteikęs teisėsaugos sistemos atžvilgiu, savo tikslų siekia rašydamas skundus, nuolat ieško galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų. Nuteistųjų subkultūros tradicijų nesilaiko, požiūris į darbą teigiamas, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staklininko pareigose, pataisos namuose kreipėsi dėl mokymosi, tačiau priimtas nebuvo. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 24 kartus skatintas. Per visą bausmės atlikimo laiką 17 kartų pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, iš jų 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus.

3.2. Taip pat teikime nurodoma, kad pataisos įstaigoje gauti devynis vykdomieji raštai dėl priteisto civilinio ieškinio, kuris yra dengiamas išskaičiuojant iš gaunamo darbo užmokesčio. Penki iš jų visiškai įvykdyti. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – vidutinė (51 balai), nuo pirminio vertinimo sumažėjo 14 balų. Rizikos balai sumažėjo gyvenimo stiliaus ir draugų srityje, nes nuteistasis ir toliau nepalaiko jokių ryšių su nusikaltimo bendrininkais bei emocinės gerovės srityje, kadangi per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nėra savęs žalojęs, o suicidinis elgesys buvo tik jauname amžiuje dėl nelaimingos meilės. Be to, teikime nurodoma, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, nusikalstamo elgesio istorija, mąstymas ir elgesys.

4. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, kadangi tam yra sąlygos ir pagrindai, atlikęs didelę dalį bausmės, pasikeitęs, nustatytas neįgalumas, tačiau vis tiek dirba. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi asmuo nėra charakterizuojamas ypatingai gerai.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau nei 24 metus). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 5 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2020 m. spalio 5 d. socialinio tyrimo išvada. Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam G. R. nustatoma vidutinė – 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 4 balais. Analizuojant šią išvadą matyti, kad G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (26 balai). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir G. R. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

7. Nuteistojo G. R. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis socialinius ryšius palaiko su žmona, naują šeimą sukūrė jau bausmės atlikimo metu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – nuo 2014 m. gruodžio 18 d dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (viktorinose, psichologų vedamuose užsiėmimuose, koncertuose ir kt.), dengia priteistus civilinius ieškinius, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 24 kartus. Už jo gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo taikytos paskatinimo priemonės: ne kartą panaikintos prieš terminą nuobaudos, pareikštos padėkos, suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Šiuo metu jam yra nustatytas 45 procentų darbingumas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme.

8. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami trys G. R. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstama veika), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek G. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus G. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

9. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, G. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK (1961 m redakcija) 105 straipsnio 8, 12 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu G. R. savo kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo pripažino iš dalies, tvirtino nežudęs nukentėjusiojo, paduotame apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat tvirtino, jog įvykdė plėšimą, tačiau jam inkriminuoto nužudymo nepadarė. Iki šio nuosprendžio priėmimo G. R. Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo, įvykdyto dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo metu G. R. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą. Jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininkais, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas bei ankstesnis G. R. teistumas už analogiško pobūdžio nusikaltimą neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikos pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą G. R. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia G. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

10. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

11. Teisėjų kolegija iš nuteistojo G. R. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. R. net septyniolika kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką devynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į G. R. siekiamą švelnesnę bausmę. Be to, asmens bylos esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pataisos namuose G. R. vardu gauti vykdomieji dokumentai dėl 33 772,01 Eur išieškojimo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką išieškota tik nedidelė dalis (2019 m. gegužės 13 d. išieškota 1 558,65 Eur). Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. gana ilgą laiką po nusikaltimo įvykdymo ir atliekant bausmę jokių pastangų žalai atlyginti nedėjo. Be to, asmens bylos duomenimis, nuteistasis G. R. 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 25 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją prašydamas sustabdyti, jo nuomone, neteisėtai atliekamus ieškojimus iš darbo užmokesčio (3 t., b. l. 133, 134), tačiau tokie nuteistojo prašymai nebuvo patenkinti.

12. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.