Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei R. M., nukentėjusiajam V. P., civilinių ieškovų atstovėms S. R., R. B. R., gynėjui adv. T. Kaminskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Kauno statybininkų rengimo centro moksleivis, 2009 01 29 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., padarymą; 2009 12 04 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., padarymą, teistumo neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2010 09 04 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie PC ,,IKI“, esančio Jotvingių g. 15, Kaune, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam V. P. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ir atsitrenkė galva į asfalto dangą, šiais veiksmais padarydamas V. P. dešinio kaktikaulio ir momenkaulio lūžį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, kairės smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ties padangte, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

A. L. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio vakarą sėdėjo prie Taubučių ,,IKI“ ant dvylikaaukščio pakylos su nepažįstamu žmogumi ir gėrė alų, išgėrė daug, buvo apsvaigęs. Pamatė praeinančius tris vaikinus ir dvi paneles. Jo sugėrovas pasakė, kad ,,asilai kažkokie eina“, tada jis pasivijo tuos žmones ir trenkė vienam jų kumščiu į galvą vieną smūgį. Nukentėjęs nukrito, iš kažkur atsirado pareigūnai ir jį sulaikė. Praeidami žmonės jo neužkabino ir nieko nepasakė, supranta, kokios nukentėjusiajam kilo pasekmės. Teritorinės ligonių kasos ieškinį 1445,56 Lt sumai pripažįsta, dalinai atlygino, susitarė su ligonių kasa, kad kas mėnesį mokės jiems po 83 Lt. Sodros pareikštą ieškinį 754,17 Lt sumai pripažįsta, šios sumos neatlygino. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį 10 178 Lt sumai pripažįsta dalinai, mano, kad jis yra per didelis, nes nukentėjusiajam buvo nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad kaltinamojo iki šio įvykio nepažinojo. 2010 09 04 su D. Ž. ir D. L. ėjo prie „Taubučių“ PC „IKI“ iki perėjos. Eidami girdėjo, kad kažkas sėdi prie pastato šalia ,,IKI“ parduotuvės, tačiau jokių replikų ir kalbų su tais žmonėmis nebuvo. Išgirdo, kad kažkas atbėga, sukosi pasižiūrėti ir gavo smūgį į galvą. Po smūgio nukrito ant asfalto ir prarado sąmonę. Spėjo pamatyti, kad jam sudavęs smūgį asmuo buvo su balta striuke. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi dvi savaites ligoninėje ir dar tris savaites turėjo biuletenį. Reiškia 10 178 Lt civilinį ieškinį: 178 Lt turtinę žalą sudaro vartotų vaistų kaina ir kelionių pas gydytojus išlaidos, 10 000 sudaro neturtinė žala. Tokia suma įvertino neturtinę žalą, nes jautė skausmą, negalėjo užmigti dėl galvos skausmo, dar dabar galva svaigsta ir su kaire akimi nelabai mato, negali dirbti sunkaus fizinio darbo, susilpnėjusi atmintis, be to, nėra tikras dėl savo ateities, nes išrašydami iš ligoninės daktarai sakė, kad ši trauma gali ateityje atsiliepti skausmais, galvos svaigimu, epilepsija. Dalį civilinio ieškinio 2000 Lt A. L. atlygino, todėl šia suma civilinį ieškinį mažina.

Civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė S. M. paaiškino, kad prašo tenkinti civilinį ieškinį 754,17 Lt sumai. VSDFV Kauno skyriui dėl ligos pašalpos išmokėjimo V. P. buvo padaryta 954,17 Lt žala, A. L. dalį žalos – 200 Lt atlygino, likusi suma - 754,17 Lt, kurią prašo priteisti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė R. B. R. paaiškino, kad atsisako civilinio ieškinio, nes su A. L. sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo, civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos.

Liudytojas D. L. parodė, kad iki įvykio A. L. nepažinojo. Tą dieną pas jį atėjo V. P. su D. Ž., apie 23 val. jie susiruošė namo, jis ėjo palydėti. Ėjo pro PC ,,IKI“, esantį prie Taubučių, beeinant girdėjo, kad prie parduotuvės kažkas šūkavo. Jis ėjo pirmas, o už jo ėjo V. P. ir D. Ž.. Prie pėsčiųjų perėjos pamatė, kad V. P. krinta ant žemės. Paties smūgio nematė, smūgio metu prie V. P. buvo D. Ž.. Kai pamatė, kaip V. P. krinta ant žemės, prie jo tuo metu buvo A. L.. V. P. bandė patraukti nuo pėsčiųjų perėjos ir tada atvažiavo policija, dar iš kažkur pribėgo dvi merginos. V. P. išvežė greitoji, o policija išsivežė A. L.. Eidami su niekuo nekonfliktavo ir su niekuo nešnekėjo.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Tą dieną su V. P. buvo pas D. L. ir vakare ėjo namo. D. L. ėjo palei gatvę, o jis su V. P. ėjo kartu. Eidami link perėjos išgirdo, kad kažkas pribėga. Pribėgo A. L. ir V. P. paklausė: ,,jūs čia ką, kieti?“ Nieko nesuprato, tada A. L. kumščiu trenkė V. P. smūgį į veidą, po kurio jis iškart nukrito ir prarado sąmonę. Bandė nukelti V. P. nuo gatvės važiuojamosios dalies, ir tada prisistatė policijos pareigūnai.

Liudytojas E. K. parodė, kad tuo metu dirbo patruliu. Patruliavo su porininku A. Ž. ir Jotvingių g. – Rasytės g. sankryžoje prie kiosko pastebėjo, kad kažkas guli, ir po kelių sekundžių gavo pranešimą iš VPK, kad sumušti žmonės. Rado sumuštą gulintį žmogų, liudytojai parodė labai girtą vaikiną, kuris sudavė smūgį gulinčiam vaikinui, tą vaikiną pristatė į Santakos PK.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK PR vyr. patruliu. Pravažiuodami pastebėjo jaunuolius, vienas jų gulėjo ant žemės. Iškvietė medikus, jie gulintį jaunuolį išvežė, o kitą labai girtą jaunuolį jie išsivežė į Santakos PK, nes liudininkai parodė, kad būtent tas vaikinas sudavė smūgį gulinčiam jaunuoliui.

Liudytoja L. L. parodė, kad ji yra A. L. mama ir yra pasiruošusi prisiimti visą atsakomybę už sūnų, todėl prašo jį perduoti jai pagal laidavimą. Sūnus nuo 1993 m., kai mirė jos vyras, visą laiką augo tik su ja, mano, kad jam daro įtaką. Mano, kad tokiam sūnaus elgesiui daro įtaką jo draugai.

Protokolu - pareiškimu (b.l. 4) nustatyta, kad 2010 10 16 V. P. pranešė policijai apie tai, kad 2010 09 04 apie 22.30 val. Kaune, Jotvingių g. 15, prie prekybos centro ,,IKI“ iš nugaros pribėgęs jaunuolis jam sudavė vieną smūgį į skruostą, po kurio jis nukrito ir prarado sąmonę.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5-9) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Kaune, Jotvingių g. esančioje teritorijoje prie prekybos centro ,,IKI“, apžiūros metu nusikaltimo pėdsakų nerasta.

Teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 26-27) nustatyta, kad V. P. konstatuota dešinių kaktikaulio ir momenkaulio lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, kairės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ties padangte, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (b.l. 64) nustatyta, kad A. L. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam 2010 09 05 d. 00.16 val. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (5,52 promilės).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. L. viešoje vietoje – gatvėje prie Jotvingių g. 15 esančio prekybos centro ,,IKI“, Kaune, be jokios priežasties ir aiškių motyvų, tyčia suduodamas smūgį kumščiu į galvos sritį iki įvykio nepažinotam nukentėjusiajam V. P., dėl ko pastarasis pargriuvo ir atsitrenkė galva į asfalto dangą, šiais veiksmais padarydamas V. P. dešinio kaktikaulio ir momenkaulio lūžį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, kairės smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ties padangte, t. y. padarydamas kūno sužalojimus, kurie nesunkiai sutrikdė V. P. sveikatą, šį sveikatos sutrikdymą A. L. padarė dėl aiškaus visuomenės negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

A. L. veiksmais taip pat buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje – gatvėje, kurioje įprasta lankytis žmonėms, be jokios aiškios priežasties ir motyvų buvo pavartotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, šiais veiksmais buvo nutrauktas normalus nukentėjusiojo gyvenimo ir darbo ritmas: dėl A. L. pavartoto smurto nukentėjęs patyrė fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą, savo įžūliais veiksmais A. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl teismas sprendžia, kad A. L. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. L. ši nusikalstama veika nebuvo inkriminuota, teisminio nagrinėjimo metu prokurorė taip pat neprašė, vadovaujantis BPK 256 str., pakeisti kaltinimą į sunkesnį, todėl teismas bylą išnagrinėjo tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lukoševičiaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad A. L. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamojo gynėjas prašo atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str., perduodant jį pagal laidavimą A. L. motinai L. L.. Prokurorė siūlo netaikyti A. L. atžvilgiu BK 40 str. nuostatų, nes nėra visų įstatyme numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Nukentėjęs sutinka su prokurorės nuomone. Teismas sprendžia, kad A. L. atžvilgiu BK 40 str. numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės netaikytinas, nes nėra visų įstatyme numatytų sąlygų. Nors A. L. teistumo neturi, tačiau BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima tuomet, jei jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad ši A. L. padaryta nusikalstama veika nėra pirma, jis jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, tame tarpe ir apysunkės nusikalstamos veikos padarymą (b.l. 88-92), tačiau teismo pasitikėjimo nepateisino, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Ši aplinkybė, kad A. L., būdamas du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą, neduoda pagrindo teismui manyti, kad ši nusikalstama veika A. L. buvo atsitiktinė, spontaniška, ir jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, laiduotoja -A. L. mama L. L. nekelia teismui pasitikėjimo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ji, nors ir yra charakterizuojama teigiamai (b.l. 173, 174), tačiau neturi teigiamos įtakos sūnaus auklėjimui ir jo gyvenimo būdui, nes A. L., gyvendamas su mama, pažeidinėja įstatymus ir daro nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

A. L. padarė tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą, jis teistumo neturi, tačiau praeityje du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų padarymą (b.l. 82, 88-91, 92), baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 67, 59, 93), šios aplinkybė rodo, kad A. L. nedaro išvadų ir nesitaiso, jis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnės bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus A. L. laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, mokosi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. L., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas.

Nukentėjęs V. P. buvo pareiškęs 10 178 Lt civilinį ieškinį, 178 Lt sudaro nusikaltimu padaryta turtinė žala ir 10 000 Lt neturtinė žala (b.l. 20). A. L. atlyginus 2000 Lt nusikaltimu padarytos žalos (b.l. 196), V. P. prašo priteisti likusią neatlygintą žalą. BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

V. P. civilinis ieškinys dėl 178 Lt turtinės žalos tenkintinas pilnai ir priteistinas iš A. L..

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 str. 1 d. bei LR CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. V. P. tyčiniu smurtiniu apysunkiu nusikaltimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jo reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam V. P. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu apysunkiu smurtiniu nusikaltimu, jam dėl dešinių kaktikaulio ir momenkaulio lūžių, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžio, kairės smilkininės skilties sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje skiltyje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, galvos traumos pasekmes nukentėjęs jaučia iki šiol bei tokia patirta galvos trauma gali atsiliepti nukentėjusiajam ateityje, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys 754,17 Lt sumai yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais dokumentais (b.l. 29, 31-35, 149-151, 186-187), todėl tenkintinas ir priteistinas iš A. L..

Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi A. L. 1445,56 civilinį ieškinį (b.l. 41, 44-45), bylos nagrinėjimo eigoje, A. L. atlyginus 340,12 Lt žalos ir sudarius su Kauno teritorine ligonių kasa Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-606, kuria įsipareigojo padarytą žalą atlyginti per 17 mėnesių, kas mėnesį pervedant po 85,03 Lt, Kauno teritorinė ligonių kasa nuo ieškinio atsisakė (b.l. 198-200) ir nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir procesas civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas (BPK 107 str., CPK 293 str. 4 p., 140 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str. str., 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą A. L. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant A. L. iki 2013 08 31 atlyginti nukentėjusiajam V. P. nusikaltimu padarytą 8178 (aštuonių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių) litų žalą bei įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. L. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš A. L. V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Raseinių raj. sav., Viduklės mstl., Dariaus ir Girėno g. 22) 178 (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) litus turtinei ir 8000 (aštuonis tūkstančius) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. L. VSDFV Kauno skyriui (įm. kodas 188677437, adr. A. M. g. 42, Kaunas) 754,17 (septynis šimtus penkiasdešimt keturis Lt 17 ct) litus nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti (BPK 107 str.).

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė