Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, gruzinas, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas 2013-12-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 291 str. 1 d. 20 parų areštu (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2015 m. lapkričio 14 d. apie 5 val., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pasislėpęs krovininio automobilio miegamajame skyriuje, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

- kaltinamojo G. K. parodymais (b. l. 22-24), kuriuose savo kaltę jis pripažino. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 7 d. teisėtai iš Gruzijos atskrido į Minską, tikslu pasiekti Lenkiją ir ten paprašyti politinio prieglobsčio. Būdamas Baltarusijoje susistabdė krovininį automobilį, kurio vairuotojo paprašė nuvežti jį į Lietuvą. Nežino, nei per kokį pasienio kontrolės postą, nei tiksliai kokiu laiku kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą. Krovininio automobilio vairuotojui neaiškino, kad neturi Šengeno valstybių vizos, nors žino, kad teisėtai atvykti į Lietuvą reikia turėti pasą ir Šengeno valstybių vizą. Savo pasą jis paliko Baltarusijoje. 2015 m. lapkričio 14 d. apie 7-8 val. krovininiu automobiliu atvažiavo į Vilnių ir taksi vairuotojo paprašė nuvežti į Lenkiją. 2013 m. Lietuvoje jau buvo teisiamas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir 2013 m. gruodžio 31 d. išsiųstas iš Lietuvos į Baltarusiją, o po to iš Baltarusijos į Gruziją;

- liudytojo A. P. parodymais (b. l. 6-8), kad jis dirba taksi vairuotoju. 2015 m. lapkričio 14 d. apie 7-8 val. Vilniuje, Seinų g., prie kazino „Olympic“ prie jo priėjo tamsaus gymio asmuo ir paprašė nuvežti jį į Vokietiją. Jis pasakė, kad už kelionę turėtų sumokėti apie 1500 eurų, tuomet vyriškis pasakė, kad tokios pinigų sumos neturi ir prašė nuvežti iki Lenkijos už 300 eurų. Jis sutiko. Kelionės metu klausė, iš kur vyriškis atvyko, jis nieko konkretaus nesakė, sakė, kad yra turkas. Taip pat pas šį asmenį kelionės metu klausė, ar jis turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, jis jam pasakė, kad tokių dokumentų neturi, todėl įtarė, kad šis asmuo gali būti neteisėtai Lietuvoje. 2015 m. lapkričio 14 d. apie 11.35 val., važiuojant link Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos, jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo dokumentus. Keleivis asmens tapatybės dokumentų nepateikė, pasakė, kad jų neturi;

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno L. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), kuriame užfiksuota, kad jam dirbant Kalvarijos užkardoje budėtoju 2015 m. lapkričio 14 d. apie 12.05 val. Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK patrulis N. V. pristatė į užkardą taksi automobilį vairavusį A. P. bei kartu vykusį keleivį tamsaus gymio asmenį, prisistačiusį Gruzijos Respublikos piliečiu G. K., kuris neturėjo asmens dokumentų. Policijos pareigūnai nurodė, kad automobilį sustabdė Kalvarijos sav., Trakėnų k., vykstantį link Lenkijos Respublikos. Gruzijos Respublikos pilietis paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos Respublikos, pasislėpęs krovininio automobilio miegamajame skyriuje;

- pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 47), iš kurios matyti, kad G. K. iš Lietuvos Respublikos per Kenos geležinkelio PKP išvyko 2013-12-31 16.33 val. Duomenų apie teisėtą jo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. K. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kal­ti­na­masis kirto valstybės sieną išvengdamas pa­sie­nio patikrinimo bei netu­rė­da­mas jokių tei­sėtą sienos perėjimą patvirtinančių dokumentų, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 291 str. 1 d.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltina­ma­jam skir­ti arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džiamuo­ju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, paršo mažinti bausmę (b. l. 48-50).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jo at­sakomybę leng­vinanti aplinkybė, kad prisi­pažino padaręs nu­sikalstamą veiką ir nuo­šir­džiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau G. K. pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str.), ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, teismas spren­džia, kad prokurorės siūloma bausmė – areš­tas, ku­rio trukmė nu­statytina didesnė negu bausmės vidurkis, yra tinkama bausmė kaltina­ma­jam (BK 61 str.).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 14 d. įskai­ty­tinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamasis sulaikytas ir suimtas dėl nusikaltimo, susijusio su neteisėtu vykimu per valstybės sieną, toliau vyko į kitą valstybę, Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdamas laisvas gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir ven­gti bausmės at­likimo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis tei­sėjas nemato galimybės už­tik­rinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Baudžiamojo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 119 str.), kardomoji priemonė – suė­mi­mas jam paliktina, o suė­mi­mo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­­gos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėjas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d., ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mo­jo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, G. K. išbūtą laiki­name su­­­lai­­­ky­me ir suėmime nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki baudžiamojo įsakymo įsi­tei­sė­jimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pri­ly­gi­nant vie­nai arešto parai.

Išaiškinti G. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.