Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.A.Č. prašymą atnaujinti procesą A.A.Č. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N(15)-2057/2006.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas A.A.Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2006 m. kovo 20 d., 8¹⁵ val., turėdamas Jurbarko rajono policijos komisariato leidimą Nr. 194 laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, pro savo namo Smalininkų miestelyje, Nemuno gt. (duomenys neskelbtini), langą neteisėtai šaudydamas iš nenustatyto šaunamojo ginklo nušovė R.Ž. priklausantį šunį, taip pat šovė į dar du šunis, kurie nei jam, nei aplinkiniams žmonėms pavojaus nekėlė. Ši A.A.Č. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 176 straipsnį.

Institucijos 2006 m. balandžio 20 d. nutarime konstatuota, kad A.A.Č. 2006 m. kovo 20 d., 8¹⁵ val., turėdamas leidimą Nr. 194 laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, pro namo Nemuno gt. (duomenys neskelbtini), Smalininkų miestelyje, langą šaudė į šunis, iššovė 3 kartus ir taip padarė ATPK 176 straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 200 Lt bauda be ginklo konfiskavimo.

II.

A.A.Č. 2006 m. balandžio 20 d. nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad į šunis nešaudė, 2006 m. kovo 20 d. 6³⁰ val. išvyko į Vilnių ir tai patvirtina V.B. bei kiti. Skundo iniciatorius yra D.S., kuris jam kerštauja. 2006 m. kovo 20 d. buvo patikrinti jo turimi ginklai ir nustatyta, kad iš jų nebuvo šauta. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Rašant paaiškinimą jam nebuvo leista susipažinti su byla ir turėti advokatą. Liudytojų paaiškinimai buvo surašinėjame vienoje patalpoje dalyvaujant visiems liudytojams. Nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros aktas. Pagal liudininko D.S. parodymus nubraižyta šunų kritimo schema objektyviai neatitiko jo ankstesnių parodymų. Liudininkės J.B. parodymai neatitinka liudytojų E.S. ir R.B. parodymų, nors jie važiavo viena mašina. Institucijos pareigūnai į tai neatsižvelgė.

Institucija bei nukentėjusioji R.Ž. prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas įvertino liudytojų D.S., R.Ž., E.S., R.B., A.P., V.G., E.Š., A.N. parodymus, įvykio vietos schemą, fotonuotraukas ir nurodė, kad minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems bei aplinkybėms, nurodytoms paaiškinimuose bei tarnybiniuose pranešimuose. Liudytojo D.S. parodymus patvirtina ir įvykio vietos schema bei fotonuotraukos, todėl vertinti šiuos įrodymus nepatikimais bei juos atmesti nėra pagrindo. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas padarė minėtą nusižengimą. A.N. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apžiūrėjus pareiškėjo ginklus nebuvo nustatyta, kad iš jų šauta, nes šautuvų vamzdžiai išvalyti ir sutepti. Tai jis patvirtino ir duodamas parodymus teisme. Tačiau tai nepaneigia minėtų įrodymų, nes ginklai buvo apžiūrimi praėjus kelioms valandoms po įvykio. A. A.Č. paaiškinimas, kad jis įvykio dieną buvo Vilniuje, prieštarauja nukentėjusios bei liudytojų D.S., E.S. ir R.B. parodymams, kurie patvirtino, kad įvykio dieną matė A.A.Č. Smalininkuose. Pareiškėjas paaiškino, kad įvykio dieną Vilniuje jis buvo susitikęs su V.B. Tačiau pastarojo parodymai prieštarauja A.A.Č. paaiškinimui. Taip pat A.A.Č. ir V.B. parodymai dėl susitikimo Vilniuje prieštarauja jų telefonų išklotinėse esantiems duomenims. Todėl V.B. parodymai nepripažintini patikimais. Teisme apklaustų liudytojais pareiškėjo sūnaus I.Č. ir pareiškėjo žmonos I.Č. parodymai, kad A.A.Č. įvykio dieną buvo išvykęs į Vilnių, nėra konkretūs, prieštarauja nukentėjusios bei liudytojų D.S., E.S. ir R.B. parodymams, todėl irgi nepripažintini patikimais. A.A.Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę. Nagrinėjant bylą, esminių teisenos pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti minėtą nutarimą, nebuvo padaryta.

III.

A.A.Č. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Skundą grindė argumentais, pateiktais pirmos instancijos teismui. Taip pat teigė, kad nebuvo įrodyta, jog šunys tikrai buvo nušauti. Skunde nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai neįvertino nukentėjusios paaiškinimų apie tai, jog K.Č. bei J.Č. teigė, kad šunį patrenkė automobilis. Teismas vadovavosi įmonės telefono, kuriuo naudojasi ne tik jis, išklotine. Tačiau teismo proceso metu minėtos išklotinės nebuvo nagrinėtos.

Nukentėjusioji R.Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Nurodė, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas ir jo šeimos nariai bei liudytojas V.B. teigia faktus, neatitinkančius tikrovės, ir taip siekia suklaidinti teismą. Jurbarko rajono policijos komisariato tyrėjas A.N. yra pareiškėjo giminaitis, todėl yra suinteresuotas ir jo parodymai nėra patikimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi A.A.Č. apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog apeliacinio skundo motyvai yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, o apeliantas savo skunde nurodo jam palankią įvykio versiją. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliantą kaltinantys liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie iš esmės neprieštarauja vieni kitiems bei atitinka paaiškinimuose ir tarnybiniuose pranešimuose nustatytoms aplinkybės. Liudytojo D.S., betarpiškai mačiusio administracinio teisės pažeidimo padarymą, parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai, tai yra įvykio vietos schema ir fotonuotraukos. Visi minėti įrodymai sudaro patikimą įrodymų grandinę, kuria paneigiama ir apelianto iškelta alibi versija apie jo administracinės teisės pažeidimo metu būvimą kitoje vietoje. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

IV.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.A.Č. 2007 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N(15)-2057/2006, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais argumentais bei motyvais:

1. 2007 m. liepos 14 d. Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa" Nr. 53 (7182) straipsnio publikacijoje „Medžiotojas prarado ginklus" teigiami nauji faktai, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės specialistas, įvertinęs teismo įrodytą dokumentinę medžiagą, privalėjo panaikinti ir panaikino A.Č. išduotą laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Jurbarko rajono policijos komisariatas pritaikė antrą nuobauda už tą patį pažeidimą, už kurį jam skirta bauda 200 Lt (bauda be ginklo konfiskavimo).

2. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pabrėžiama, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina ir tai, jog iš administracinės bylos dingo liudytojo E.M. parodymai, kurie prieštarauja bylos esmei.

3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pabrėžiama, kad administracinę nuobaudą paskyrusi institucija teismui nepateikė pažymos apie R.Ž. priklausantį šunį. Ši institucija 2006 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime teigia, kad radusi prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai sužalotą šunį, kuris neprisileido apžiūrėti, tačiau į pranešimo vietą nebuvo iškviesta Veterinarijos tarnyba nei Gyvūnų globos apsauga šuns globos nustatymui bei ekspertizės atlikimui.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, jog administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos pareigūnai neišsiaiškinę faktinių aplinkybių, ir nesant nusikaltimo daiktinio įrodymo bei ekspertizės išvadų surašė iš D.S. pasakojimo įvykio aplinkybes ir A.A.Č. inkriminavo administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 176 straipsnyje. Tačiau liudytojų paaiškinimai buvo surašinėjami vienoje patalpoje, dalyvaujant visiems liudytojams, nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros aktas. Pagal liudininko D.S. parodymus nubraižyta šunų kritimo schema objektyviai neatitiko jo ankstesnių parodymų. Liudininkės J.B. parodymai neatitinka liudytojų E.S. ir R.B. parodymų, nors jie važiavo viena mašina. Į visas šias aplinkybes administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos pareigūnai neatsižvelgė.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos pareigūnų surinkti duomenys, panaudoti neteisėtai, taip pat pažeidžiant žmogaus teises, yra neleistini administracinių bylų teisenoje, procesinės reikšmės neturi ir jais teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Pirmosios instancijos teismas paliko galioti A.A.Č. 2006 m. kovo 30 d. surašytą ATPK protokolą Nr.P 275077 už ATPK 176 straipsnio pažeidimą pagal kurį buvo skirta 200 Lt bauda be ginklo konfiskavimo. Tačiau faktas tai, kad praėjus pusmečiui Jurbarko rajono policijos pareigūnas A.P. 2007 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą panaikinti A.A.Č. leidimą laikyti šaunamąjį ginklą. Taip Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi iškreipė įstatymu siekiamą tikslą ir išreiškė piktnaudžiavimą administraciniais įgaliojimais kerštaudami A.A.Č. už pil. Š. pranešimą, kad Jurbarko rajono policijos pareigūnas A.P. būdamas girtas viešoje vietoje, Smalininkų miestelio bare, įrėmė Š. į krūtinę tarnybinį pistoletą ir nuspaudė gaiduką (Jurbarko rajono policijos komisariato 2006 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr.98-S-8684).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.A.Č. prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog jis, prašydamas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N(15)-2057/2006, iš esmės remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tam pagrįsti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos įvairios faktinės aplinkybės, kurios, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, nebuvo tinkamai įvertintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.

Tačiau, kaip matyti iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujintas tik esant kelioms esminėms sąlygoms. Visų pirma, naujai, t. y. jau po administracinės bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo turi paaiškėti esminės - svarbiausios bei turėjusios didžiausią reikšmę priimant teismo procesinį sprendimą – aplinkybės. Antra, įstatymas numato, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Taigi pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos.

Tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodo jokių priežasčių dėl kurių jo minimos faktinės aplinkybės, susijusios su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N(15)-2057/2006 nagrinėjimo dalyku, šios bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinomos bei įvertintos. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktoje Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa" (2007 m. liepos 14 d. Nr. 53 (7182)), straipsnio publikacijoje „Medžiotojas prarado ginklus" nėra nurodoma jokių naujai paaiškėjusių administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N(15)-2057/2006 aplinkybių, tik komentuojama šios bylos nagrinėjimo eiga. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, jog iš administracinės bylos dingo liudytojo E.M. parodymai neatitinka tikrovės, kadangi šie Kauno apygardos administraciniam teismui raštu pateikti parodymai yra prijungti prie administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N(15)-2057/2006 medžiagos (b.l. 38).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo A.A.Č. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujai paaiškėjusių administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N(15)-2057/2006 aplinkybių, todėl jo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.A.Č. prašymą atnaujinti procesą A.A.Č. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N(15)-2057/2006.

Nutartis neskundžiama.