- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- eI2-7448-780/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02034-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. patikslintą prašymą (skundą) atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti valstybinę pensiją.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. G. 2020 m. rugpjūčio 12 d. patikslintu prašymu prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);
2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti pensiją, įtraukiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą mokėjimą „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“ į vidutinį darbo užmokestį, reikalingą pensijai apskaičiuoti, už pareiškėjui palankiausią 12 mėnesių paeiliui einantį laikotarpį;
Šalies argumentai
3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. patikslintame prašyme nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – 357,58 Eur (toliau – ir pensija, pareigūnų pensija). Mano, kad pensija apskaičiuota neteisingai, ir pažymi, jog 2020 m. birželio 24 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodydamas, kodėl, jo manymu, pensija apskaičiuota neteisingai. „Sodra“ 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo jį, kad skundą išnagrinėjo ir padarė išvadą, jog pensija apskaičiuota teisingai. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka [...]“, diskriminuoja jį ir yra neteisinga, kad ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nediskriminavimo ir teisinės valstybės teisingumo principams, nes jam įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuojant darbo užmokestį buvo mokama sudaranti darbo užmokesčio turinį dalis ir „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“ (toliau – mokėjimas už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą), tačiau apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, reikalingą pensijai apskaičiuoti, į tai nebuvo atsižvelgta. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyti punktai, apibrėžiantys darbo užmokesčio sudėtį. Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas mokėjimas už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą. Jam buvo mokama Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta darbo užmokestį sudaranti dalis – mokėjimas už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą, tačiau apskaičiuotas pensijos dydis jį diskriminuoja ir yra neteisingas, nes pareigūnai, kurie neturi teisės gauti darbo užmokesčio pagal Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punktą (toliau – dienomis dirbantys pareigūnai), yra geresnėje teisinėje padėtyje dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pensijai gauti, nei pareigūnai, kurie gauna darbo užmokesčio dalį pagal Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punktą (toliau – paromis dirbantys pareigūnai). Dienomis dirbantiems pareigūnams pagal Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pensijai gauti vidutinį darbo užmokestį sudarančios dalys yra tokios pačios kaip ir pareigūnams, dirbantiems paromis, nors pastarieji gauna darbo užmokesčio dalį ir pagal Statuto 52 straipsnio l dalies 5 punktą. Todėl pareiškėjas mano, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pensijai gauti nėra numatyta įskaityti mokėjimo už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatai, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo <...> socialinės padėties“. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnis nustato vidutinio darbo užmokesčio mokėjimą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kuo remiantis apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.2 punktu nurodoma, kad į vidutinį darbo užmokestį yra įskaitomas ir mokėjimas už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą. Darbo kodekso 144 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti mokėjimo už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą darbo užmokesčio dydžiai. Pareiškėjas atliko valstybės tarnybą poilsio ir šventinėmis dienomis, naktį ir viršydamas darbo laiko normas viršvalandžiais ir Darbo kodekso 144 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais darbo užmokesčio dydžiais jam buvo mokamas mokėjimas už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą, tačiau skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, reikalingą pensijai gauti, buvo neįskaitytas mokėjimas už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą. Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio l dalies nuostata, tiek, kiek nenumato įskaityti į vidutinį darbo užmokestį mokėjimą už naktinį darbą, šventines dienas ir viršvalandžius, pažeidžia pareiškėjo teises į teisingą pensijos apskaičiavimą ir jo nediskriminavimą, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)neteisingai apskaičiavo jam pensiją, o „Sodra“ 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atmetė jo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius nesutinka su pareiškėjo prašyme pateiktais reikalavimais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atsakovas nurodo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų pensiją skiria ir moka iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų Fondo valdybos įgaliota administravimo įstaiga – Utenos skyrius (Fondo valdybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) 1.1 papunktis). Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamos ir mokėdamos pareigūnų pensijas ir šio Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio nurodytą priedą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos vadovaujasi Valstybinių pensijų įstatymu ir Nuostatais. Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pareigūnų pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Iš Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reglamentavimo matyti, jog į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama pareigūnų pensija, įskaitomi tik trijų rūšių priedai – už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą) ir kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Šis sąrašas yra baigtinis, jame nenumatytas priedas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Apskaičiuojant darbo užmokestį pareigūnų pensijai skirti galima ir privaloma į darbo užmokesčio dydį įtraukti tik tas sudėtines darbo užmokesčio dalis, kurios imperatyviai nurodytos Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų pensijos skyrimo, privalo pateikti visus Nuostatų 5 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus: prašymą skirti pensiją ir priedą; atitinkamos institucijos personalo tarnybos, o jeigu tarnyboje, įstaigoje ar kariniame dalinyje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas, parengtą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą; darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) bei žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvadą, jeigu pareigūnas atleidžiamas dėl sveikatos būklės (šis dokumentas pateikiamas tik tuo atveju, jeigu pareigūnas buvo atleistas dėl sveikatos būklės). Vienas iš Nuostatų 6 punkte nurodytų dokumentų – darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas). Alytaus pataisos namai 2020 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. G. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo dokumentų“ persiuntė pareiškėjo dokumentus pareigūnų pensijai skirti. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašyme dėl pareigūnų pensijos skyrimo buvo nurodyta pareigūnų pensiją skaičiuoti iš laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Su 2020 m. gegužės 11 d. prašymu, be kitų dokumentų, buvo pateiktas Alytaus pataisos namų parengtas 2020 m. gegužės 12 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas 23 metų 11 mėnesių 28 dienų tarnybos laikas pensijai skirti, ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 metų gegužės iki 2020 metų balandžio pareiškėjo nustatytas darbo užmokesčio vidurkis yra 1490,11 Eur. Šis darbo užmokesčio vidurkis yra nustatytas teisingai, pagrįstai neįskaitant pareiškėjo prašomos darbo užmokesčio dalies „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“, kuri, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nėra įskaitoma į nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus, vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 15 straipsnio 1 dalimi, paskyrė pareiškėjui pareigūnų pensiją už tarnybą – 357,58 Eur per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 5 d. neterminuotai. Utenos skyrius, remdamasis Alytaus pataisos namų pateiktais duomenimis apie pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatytą darbo užmokesčio vidurkį bei vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo G. G.“ teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui 357,58 Eur dydžio pareigūnų pensiją. Naikinti teisėtą ir pagrįstą Utenos skyriaus sprendimą ir įpareigoti Utenos skyrių perskaičiuoti pareigūnų pensiją įtraukiant Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą mokėjimą „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“ į vidutinį darbo užmokestį, reikalingą pensijai apskaičiuoti, už pareiškėjui palankiausią 12 mėnesių paeiliui einantį laikotarpį, kaip prašoma prašyme, nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo 2020 m. rugpjūčio 25 d. rašte (atsiliepime), kuris pateiktas atsakant į 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutartyje nurodytą pasiūlymą pateikti atsiliepimą, su pareiškėjo G. G. teismui pateiktu 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, detalesnių savo pozicijos argumentų nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas G. G. 2020 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kuriame nurodė, jog prašo pareigūnų pensiją skaičiuoti iš laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Alytaus pataisos namai 2020 m. gegužės 13 d. raštu persiuntė pareiškėjo dokumentus, reikalingus pareigūnų pensijai skirti, atsakovui ir kartu su pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymu, be kitų dokumentų, pateikė Alytaus pataisos namų parengtą 2020 m. gegužės 12 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas 23 metų 11 mėnesių 28 dienų tarnybos laikas pensijai skirti, ir 2020 m. gegužės 12 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo užmokesčio atestatas), kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 metų gegužės iki 2020 metų balandžio pareiškėjo nustatytas darbo užmokesčio vidurkis yra 1490,11 Eur. Iš Darbo užmokesčio atestato turinio matyti, kad apskaičiuojant vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 1 d. laikotarpiu atsižvelgta tik į pareiginį atlyginimą, kuris apskaičiuotas pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, ir priedus už laipsnį (tarnybinį rangą) bei stažą. Teismui pateikta Alytaus pataisos namų 2019 m. rugsėjo 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 1 d. laikotarpiu dirbo tiek naktimis, tiek švenčių dienomis ir už tai, kaip darbo užmokesčio priedas, jam buvo mokamas atlygis už darbą naktį, švenčių metu, viršvalandžius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo G. G.“ paskyrė pareiškėjui 357,58 Eur dydžio pareigūnų pensiją, kurios dydžiui nustatyti vadovavosi 1490,11 Eur dydžio darbo užmokesčio vidurkiu. Nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas 2020 m. birželio 24 d. su skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad jo pensija apskaičiuota teisingai, pagrįstai neįskaitant darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, kuri, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nėra įskaitoma į nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų matyti, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pareigūno pensijos dydžio teisingumą ir ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumą jie grindžia tuo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nenumato, jog į darbo užmokesčio vidurkį, pagal kurį apskaičiuojama pareigūnų valstybinė pensija, būtų įskaitomas priedas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, nes įstatyme nurodytas baigtinis sąrašas įskaitomų sumų, į kurį patenka tik pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį galima ir privaloma įtraukti tik tas sudėtines darbo užmokesčio dalis, kurios imperatyviai nurodytos Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o pastaroji nenumato priedo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą.
Pareiškėjas dėl jo priimtų individualaus taikymo administracinių aktų dėl valstybinės pareigūnų pensijos skyrimo teisėtumą ginčija tuo pagrindu, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pensijai gauti nėra numatyta įskaityti mokėjimo už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatai, įtvirtinančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, ir ši įstatymo norma pažeidžia pareiškėjo teises į teisingą pensijos apskaičiavimą.
Kaip matyti iš šalių argumentų, šioje byloje ginčas kilo dėl skirtingo Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo.
Sprendžiant šį ginčą visų pirma pažymėtina, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pasirinktas Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo būdas ir šios normos taikymas, kuris nulėmė pareiškėjui mažiau palankų jo valstybinės pareigūno pensijos dydžio apskaičiavimą, savaime nereiškia, kad ši įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kaip teigia pareiškėjas. Neteisingas įstatymo aiškinimas nėra įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, nes tai tik subjektyvus įstatymą taikančio subjekto įstatymo traktavimas. Teismas pažymi, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nurodyta, kad į vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį skiriama pareigūnų pensija, neįskaitomas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pareiškėjo keliama šios įstatymo normos atitiktis Konstitucijai kvestionuotina tuomet, jeigu pats įstatymas aiškiai ir tiesiogiai numatytų, kad mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą nereikia įtraukti į darbo užmokestį skaičiuojant valstybinės pensijos dydį. Tokiu atveju iš tiesų kiltų klausimas, kodėl vieniems pareigūnams valstybinės pensijos dydį lemia darbo užmokestis už visą dirbtą laiką (kai pareigūnai nedirba poilsio ir švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžių), o kitiems – tik darbo užmokestis už dalį dirbto laiko (neįskaičius mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą). Tik tokiu atveju iš paties įstatymo teksto nebūtų galimybės daryti jokios kitos išvados nei padarė atsakovas, tik tokiu atveju būtų akivaizdu, kad įstatymas valstybinės pensijos dydžio nesieja su darbo užmokesčio dalimi už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Tai, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo subjektyviai mano, jog Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog į darbo užmokesčio vidurkį, pagal kurį apskaičiuojama pareigūnų valstybinė pensija, yra įskaitomas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, nes toks įskaitymas tiesiogiai nenurodytas šioje normoje, dar nereiškia, kad ši įstatymo norma nenumato pareigos tokį apmokėjimą įskaityti į darbo užmokestį skaičiuojant pareigūnų pensijos dydį.
Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, o į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo valstybinės pareigūno pensijos dydžiui apskaičiuoti atsakovas taikė tik Valstybinių pensijų įstatymą ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai), ir teigia, kad šie aktai nenumato galimybės apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaičiuoti į jį ir mokėjimą už naktinį, šventinį ir viršvalandinį darbą. Tačiau teismas konstatuoja, kad toks įstatymo aiškinimas yra neteisingas ir neatitinka Valstybinių pensijų įstatymo prasmės ir tikslo, tai siaurinamasis įstatymo aiškinimas, grindžiamas tik lingvistiniu įstatymo teksto aiškinimu, neatsižvelgiant į sisteminį ir teleologinį teisės normų aiškinimą.
Skiriant ir mokant pareigūnų valstybines pensijas Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis iš tiesų atsakovą įpareigoja vadovautis Valstybinių pensijų įstatymu ir Nuostatais, tačiau tai nereiškia, kad sprendžiant klausimus, kurių tiesiogiai nereguliuoja šie du teisės aktai, neturi būti vadovaujamasi kitais įstatymais ir lydimaisiais poįstatyminiais aktais. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) ir tiesiogiai nurodyti priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, 2) laipsnį (tarnybinį rangą), 3) kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Tačiau pareiškėjo prašomas įskaityti į jo darbo užmokestį mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra apibrėžiamas kaip pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) priedas, kaip tą traktuoja atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), reiškia, kad ši darbo užmokesčio dalis be jokių išimčių turi būti įskaitoma skaičiuojant valstybinės pareigūnų pensijos dydį, jeigu ji buvo faktiškai mokama pareigūnui vykdant tarnybą. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nekelia klausimo, kad kokia nors pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dalis turėtų būti neįskaičiuojama į darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti. Todėl šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi išaiškinimas, kas yra mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme – ar pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), ar pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) priedas.
Kas sudaro statutinių pareigūnų darbo užmokestį, numato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538. Statuto 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pažymėtina, kad vien tik lingvistiniu požiūriu akivaizdu, jog įstatymų leidėjas Statuto 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą nelaiko priedu, nes vartoja skirtingą šios darbo užmokesčio dalies apibūdinimo terminą – mokėjimas. Priedus įstatymo leidėjas aiškiai apibrėžia Statuto 52 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir priedo terminą vartoja tik tai darbo užmokesčio daliai, kuri mokama už laipsnį ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą, bet ne už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą. Pastarajai darbo užmokesčio daliai apibrėžti įstatymo leidėjas vartoja terminą mokėjimas. Toks šios darbo užmokesčio dalies išskyrimas Statuto 52 straipsnio 1 dalyje į atskirą, su kitais priedais nesusijusią, dalį, kuri vadinama ne priedu, o įvardijama mokėjimu, paaiškinamas tuo, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą apmokama skirtingu tarifu nei už darbą įprastiniu darbo laiku. Statuto 57 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą reglamentuoja ne tik Statutas, bet ir Darbo kodeksas (toliau – ir DK). DK 144 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys numato, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas atitinkamai ne mažesnis kaip dvigubas arba ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. DK 145 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3.2 punktą, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais. Tokie įstatyme numatyti skirtingo dydžio darbo apmokėjimo tarifai už tą patį darbą, tik atliktą specifiniu, darbuotojams mažiau palankiu, laiku, pagrindžia būtinybę Statuto 52 straipsnio 1 dalyje išskirti pareiginę algą ir mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą į skirtingus šios teisės normos punktus (1 ir 5 punktai), tačiau tai nereiškia, kad 5 punkte numatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra 1 punkte numatytos pareiginės algos priedas Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme. Tai patvirtina Statuto 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kuris apibrėžia apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą esmę. Statuto 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, apmokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Toks reglamentavimas akivaizdžiai patvirtina, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą yra ne pareiginės algos priedas, kurio įstatymų leidėjas nenurodė expressis verbis Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o ta pati pareiginė alga su priedais už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurią numato Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, tik mokama padidintu tarifu už tą pačią tarnybą, pareigūnų atliekamą jiems mažiau palankiu darbo laiku nei dirbant įprastinėmis sąlygomis. Kitaip tariant, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą visada mokama ta pati pareiginė alga, tik padidintu tarifu, bet ne pareiginės algos priedas.
Pažymėtina, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato tik tai, kad skaičiuojant valstybinės pareigūnų pensijos dydį į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) ir nurodyti atitinkami priedai, tačiau šis įstatymas neapibrėžia, kas yra pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) ir kada bei už ką ji mokama. Tai reglamentuoja minėtos Statuto, DK ir Aprašo normos. Todėl norint teisingai apskaičiuoti 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių pareigūno nustatyto darbo užmokesčio vidurkį nepakanka vadovautis vien tik Valstybinių pensijų įstatymu ir Nuostatais, kaip pareiškėjo atžvilgiu padarė atsakovas, o būtina sistemiškai taikyti ir Statuto 52 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 ir 2 dalių, DK 144 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių, 145 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 3.2 punkto nuostatas, kurios pagrindžia, kad apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą laikytinas ne priedu, kurio nenumato Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, o pareiginė alga su priedais už laipsnį ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato įskaičiuoti į darbo užmokestį pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą) kaip sudėtinę darbo užmokesčio dalį, taigi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą privalo būti įskaičiuojamas, nes tai ir yra pareiginė alga, mokama didesniu tarifu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose ne kartą konstatuota, kad atsakovų argumentai, jog į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama valstybinė pensija, įskaitomi tik Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti trijų rūšių priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją) ne visais atvejais yra teisingi ir pagrįsti, nes net ir tiesiogiai Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nenumatyti priedai už tarnybą turi būti įskaitomi į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama valstybinė pensija, jeigu tokie priedai yra tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi, nors ir tiesiogiai nenumatyta Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, 2019 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-345-756/2019). Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje pasirinktas Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo būdas, neva į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama valstybinė pensija, įskaitomi tik Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti trijų rūšių priedai, todėl apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą negali būti įskaitomas kaip nenumatytas įstatyme priedas, neatitinka nurodytos plėtojamos teismų praktikos aiškinant Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymą, nes nagrinėjamu atveju apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taip pat laikytinas sudėtine pareiškėjo darbo užmokesčio dalimi – pareigine alga, kuri pareiškėjui buvo sumokėta už įprastą darbą, tik atliktą tam tikru specifiniu laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai dėl jam paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos yra grindžiami neteisingu ir teisiškai nepagrįstu Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies aiškinimu, jie naikintini kaip neteisėti, nes savo turiniu iš esmės prieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas įpareigotinas pašalinti padarytą pažeidimą skaičiuojant pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį ir įtraukti į Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą per G. G. nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti G. G. valstybinę pareigūnų pensiją, įtraukiant į Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą per G. G. nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.