- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4440-1079/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01768-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų minsitreijos, Turto bankas
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina, M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. V. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą – namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. V.. Namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), A. V. ir M. V. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po A. V. mirties nei jo sutuoktinė (M. V.), nei pareiškėjas, nei brolis V. V. (miręs (duomenys neskelbtini)), nei sesuo D. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)) dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. M. V. liko gyventi šiame name, toliau naudojosi visu turtu, mokėjo mokesčius, sodino daržus, prižiūrėjo namo aplinką, palaikė jį tinkamoje būklėje, tuo faktiškai pradėdama valdyti palikimą. Nuo 2009 m. pareiškėjas R. V. taip pat pradėjo gyventi minėtame name, kartu su motina, padėjo jai tvarkytis ūkyje, mokėjo jos vardu visus privalomus mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. V., o pareiškėjas liko gyventi tėvų nuosavybei priklausančiame name, toliau prižiūrėjo ir prižiūri jį, moka mokesčius, laiku kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad kai mirė tėvas A. V. name liko gyventi pareiškėjo mama M. V., kuri nuolat ten gyveno ir brolis V. V.. Po brolio mirties 2009 m. pareiškėjas persikėlė gyventi pas mamą. Namas buvo statytas pačių tėvų. Brolis vaikų neturėjo, o sesuo turėjo vieną sūnų. Po jo tėvo mirties niekas nepriėmė palikimo, nesikreipimo priežasčių nežino. Likusiu turtu rūpinosi mama, ji mokėjo mokesčius, tačiau išlikusių dokumentų, kurie patvirtintų komunalinių paslaugų apmokėjimą 1981 m. nebeturi. Šiuo metu jokių įsiskolinimų nėra, namą su priklausiniais prižiūri pareiškėjas, moka mokesčius už elektrą, žemės mokestį. Po mamos mirties pareiškėjas ir sesuo kreipėsi į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad galėtų įregistruoti nuosavybę savo vardu.
Pareiškėjo atstovas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėjas jau nuo 2009 m. gyvena tėvams priklausančiame name. Pareiškėjas po motinos mirties gavo paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau po tėvo mirties 1981 m. dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl Registrų centre yra likęs įrašas, kad turtas vis dar yra registruotas mirusio tėvo vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėjo mama elgėsi kaip turto savininkė, prižiūrėjo namą, tvarkėsi jame, vaikai atvažiuodavo padėti, ji mokėjo mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. (buvusi – Ž.) ir A. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)); iš mirties įrašo liudijančio išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo tėvas A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad A. V. mirė būdamas santuokoje su M. V. ir turėjo tris vaikus: D. R., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini), R. V., gimusį (duomenys neskelbtini) ir V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini); gyvendamas santuokoje su M. V., jos sutuoktinis A. V. pagal 1961 m. vasario 21 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 42, įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais pastatais: pastatas – sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjo tėvo A. V. vardu; iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas R. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), bet faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini); iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos rašto dėl pastatų (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastatai yra dalinai prižiūrimi, aplinka tvarkoma; iš atsiskaitymo už elektros energiją knygelės ir joje esančių mokėjimo kvitų, bei vandens knygelės ir joje esančių mokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėjas mokėjo sąskaitas už elektrą, vandenį; iš Mažeikių rajono 2 notaro biuro notarės Irinos Zavišnienės liudijimo matyti, kad pareiškėjas R. V. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą notarui (duomenys neskelbtini) mirusios M. V. palikimui priimti.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes A. V. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.
Byloje pateikti ir ištirti įrodymai, pareiškėjo parodymai patvirtina, jog pareiškėjo mama su sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai kartu su priklausiniais, gyvendami santuokoje, įgijo 1961 m. vasario 21 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 42. Šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjo tėvo A. V. vardu. Sutuoktiniui mirus, M. V. ir toliau liko gyventi tame pačiame name, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo namą ir jo priklausinius, mokėjo už jį mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu kartu užgyventu kilnojamuoju turtu. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad M. V. po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą iš karto po palikėjo mirties, priėmė mirusiojo A. V. palikimą, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. V., faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi mirusiojo savo sutuoktinio A. V. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Jokie kiti asmenys į A. V. palikimą nepretendavo ir per šešių mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo motina M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.