Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui R. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui O. S., dėl išlaidų (nuostolių) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo O. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Papildomai atsakovo atstovė K. O. paaiškino, kad už komunalines paslaugas atsakovas nemokėjo, nes neturėjo raktų, nuo 2010 metų liepos mėnesio negali patekti į butą, dėl kurio vyksta kova. Atsakovas, sužinojęs apie tėvo mirtį, atvyko į Lietuvą, bet D. G. geruoju raktų nuo buto jam neatidavė. Tų išlaidų, kurias nurodė ieškovė, atsakovas neatsisako. Pati J. S. laidotuvėse nedalyvavo, nes buvo nėščia. Metinėse nedalyvavo, nes jau nebendravo su D. G.. Kai prieš J. S. mirtį buvo jo bute, jame jau buvo įdėti plastikiniai langai, atskirta dušinė savo darbo, tualetas, skalbimo mašina, boileris. Jos butas yra šalia J. buto. Tame bute gyveno kiti žmonės, ne pati ieškovė, ir jie jai sakė, jog moka Danutei 100 Lt už nuomą ir apmoka komunalines paslaugas. J. S. jos pačios nemėgo, santykiai su juo buvo nekokie, o prieš mirtį jau sutarė, ji važinėjo pas jį į ligoninę. Kai Jurgis dirbo, klausė jos apie paskolą būsto remontui, nes žinojo, kad ji yra paėmusi tokią paskolą, bet jis turbūt paskolos nepaėmė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja B. M. parodė (b. l. 79 – 80), kad ieškovė ir K. O. yra jos kaimynės, su kuriomis jos santykiai geri, kaimyniški, atsakovo R. S. nepažįsta. Name adresu: Kirtimų g. 65, Vilniuje, gyvena nuo 1970 metų, o J. S. įsikėlė į jų namą prieš 10 metų iki savo mirties. Jis buvo geras, tylus, vienišas, uždaras, neturtingas žmogus, su niekuo nebendravo, iš pradžių net nesisveikindavo, tik vėliau pradėjo. Su artimiausia kaimyne K. O. jis sutarė blogai, policiją kviesdavo. Su ja J. S. sutarė gerai. Buvo momentas, kai J. S. neturėjo ko valgyti, ėjo pas kaimynus, prašė paskolinti, žadėjo atiduoti, kai įsidarbins. Visi jį gal mėnesį ar du mėnesius maitino, o paskui jis įsidarbino. Kažkiek padirbęs pateko į kalėjimą už vagystę, kurią įvykdė dėl tos priežasties, kad neturėjo ko valgyti. Kol J. S. buvo kalėjime, jo butą prižiūrėjo iš pradžių kaimynė L. K., t. y. K. O. mama. Tiksliai aplinkybių nežino, lyg tai ši nemokėjo už J. S. butą, tai sąskaitas perdavė kitai kaimynei N. I., kuri mokėjo mokesčius. J. S. kalėjime išbuvo gal 2 metus. Grįžęs iš kalėjimo jis labai susirgo, gulėjo ligoninėje, vieną kartą iš jos pabėgo. J. S. santykiai su D. G. buvo labai geri. Iš pradžių J. S. buvo uždaras, o paskui jis pradėjo bendrauti su ieškovės vyru, eidavo kartu parūkyti. Kai susirgo, J. S. visiems sakė, kad butas neatiteks nė K. O., nė sūnui. Apie jo sūnų sužinojo tik tada, kai J. S. buvo palaidotas. J. S. turėjo žmoną, bet su ja, matyt, buvo išsiskyręs, girdėjo, jog ji išvažiavo į Vokietiją. J. S. teigė, kad labai blogai padarė, jog atsisakė ir dukros. Iki to buvo atsisakęs sūnaus, kai tas mažas buvo. J. S. prašė jos dukrų padėti greičiau aprašyti jo butą D. G., teigdamas, kad jam liko labai mažai gyventi. Penktadienį vakare jis buvo atėjęs pas ją ir sutarė, kad jos dukra atvažiuos pirmadienį ir nuveš jį sutvarkyti buto dokumentus, bet J. S. mirė šeštadienį, nesulaukęs pirmadienio. Palaidojo J. S. gal po 3 dienų po jo mirties. Laidojo jį D. G., kuri turėjo J. S. buto raktus, kuriuos jis pats jai buvo davęs. Ieškovei palaidoti J. S. padėjo jos artimieji, ji rūpinosi laidotuvėmis, o kiek už viską mokėjo, ką pirko, nežino, nes kartu su ja nevažinėjo. Nežino, ar vaikai buvo informuoti apie tėvo laidotuves. Apie jo vaikus nieko nežinojo, nes J. S. sakydavo, kad jis sūnaus neturi ir prašė D. G. jį palaidoti. J. S. butas buvo apleistas, o pats Jurgis visą laiką buvo purvinas. Jau vėliau, kai susidraugavo, jis eidavo pas Danutę į dušą praustis. J. S. buvo pradėjęs remontuoti savo butą, bet nebaigė. Jurgis jokių santaupų neturėjo. J. S. buvo pašarvotas Grigiškėse bažnyčioje. Laidotuvėse dalyvavo visi kaimynai. Ieškovė organizavo ir gedulingus pietus, kurie buvo kavinėje prie gamyklos „Apranga“, bet kavinės pavadinimo nežino. Per gedulingus pietus buvo 25 žmonės. D. G. darė, berods, savo namuose mirusiojo paminėjimą po 30 dienų ir metines, ir dvejų metinių mišias ji užsakė bažnyčioje Vaidotuose. Laidotuvėse dalyvavo ir kunigas, kuris palydėjo į kapus. J. S. kapavietę visą laiką tvarko ieškovė, ji pastatė ir paminklą. J. S. palaidotas Daniliškių kapinėse, kur vieta kapui skiriama nemokamai. Už J. S. butą komunalinius mokesčius mokėjo D. G.. Ji, mokėdama už J. S. butą, nurodydavo, jog laikina mokėtoja D. G.. J. S. buvo palikęs ieškovei savo buto raktą, pasitikėjo tik ja, nes jis su jais draugavo. Buvo renkami mokesčiai ir bendrijai, ir tuos mokesčius už J. S. butą mokėjo ieškovė. Už elektros sutvarkymą už J. S. butą taip pat mokėjo D. G..

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. L. parodė (b. l. 80 - 81), kad ieškovė ir K. O. yra jos kaimynės, su kuriomis jos santykiai geri, kaimyniški. Ji gyvenu šalia esančiame name Kirtimų g. 63 - 4, Vilniuje. Balandžio 23 d. buvo Jurginės, kai pas ją atėjo J. S. ir paprašė paskolinti 50 Lt tikslu atžymėti savo vardo dieną. Kadangi ji turėjo tik vieną kupiūrą 200 Lt, todėl kartu nuėjo pas kaimynę Šleikienę į pirmą butą ir ji jai iškeitė smulkesniais pinigais. Jurgiui paskolino 50 Lt, jis atnešė joms konjako butelį ir tortą, o jos padarė jam pietus. Kai J. S. išgėrė pirmą stikliuką konjako, kreipėsi į D. G. su prašymu, kad jinai jį palaidotų kaip žmogų, o už tai jis jai paliks savo butą. Į tai ieškovė atsakė, kad jeigu jis jai paliks savo butą, tai jinai jam ir paminklą pastatys. Pati dalyvavo J. S. laidotuvėse, kuriomis rūpinosi D. G.. J. S. buvo pašarvotas Grigiškėse, o mišios buvo Vaidotuose. Viską organizavo ieškovė. Buvo ir gedulingi pietūs kavinėje, esančioje netoli jų. Ieškovė organizavo ir 30 dienų mirusiojo paminėjimą, ir 1 metų minėjimą, ir 2 metų mišios buvo užsakytos, o pietūs buvo pas ieškovę namuose. J. S. palaidotas Daniliškių kapinėse,jo kapas yra gražiausias visose kapinėse. Nežino, ar J. S. paliko D. G. pinigų jo laidotuvėms. Kai pradėjo gauti invalidumo pensiją, Jurgis pradėjo gyventi geriau, o iki tol visi kaimynai pagal išgales jį maitino. Kai gulėjo ligoninėje, galbūt jis pinigų ir pasitaupė, nes po to įstatė bute naujus plastikinius langus, nusipirko skalbimo mašiną ir įrengė boilerį. Televizorių turėjo mažiuką, lova buvo sulūžusi. Jis pats ją buvo nusivedęs į savo butą parodyti, kaip gražiai įsirengė dušinę. Kai įėjo į butą, tai ten nebuvo grindų, tik stovėjo lova, daugiau nieko nebuvo. Pati nematė kokias pinigų sumas mokėjo D. G. už laidotuves.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. O. parodė (b. l. 81 - 82), kad ieškovė ir K. O. yra kaimynės, su kuriomis jos santykiai yra geri. Tame name gyvena nuo 1961 metų, o J. S. pažinojo, kai jis atsikraustė į jų namą. Jis iš pradžių buvo labai keistas žmogus, vaikštinėjo po kiemą ir su niekuo nesisveikindavo, buvo liūdnas, nelaimingas. Ji dirbo „Denijos“ parduotuvėje. Nežinojo, kad J. S. neturėjo ko valgyti. Jis vieną naktį įlindo į parduotuvės sandėlį, pasiėmė brangiausią butelį degtinės, atsidarė ikrų dėžutę ir ten liko iki ryto, kol jį sulaikė. Jis norėjo patekti į kalėjimą, nes neturėjo ko valgyti. Iš pradžių J. S. turbūt neturėjo jokių pajamų. Vėliau jie nešė jam maistą ir maitino jį. Kai J. S. buvo kalėjime, jo butą iš pradžių prižiūrėjo K. įmotė, bet gavosi kažkoks konfliktas, tai butą vėliau žiūrėjo N. K., o vėliau M., kuri jau mirusi. Buvo toks atvejis, J. S. jau buvo po ligoninės, kai kieme užsikišo kanalizacija, kurios sutvarkymui reikėjo surinkti berods po 25 Lt. Tada ji Jurgiui pasakė, kad jis taip pat privalo sumokėti pinigus, kaip ir kiti gyventojai, į ką jis atsakė, kad aš nueičiau pas Lilę, K. mamą, kuri Jurgiui dar ne tiek skolinga. Tada ji su B. sumokėjo už jį po 12 ar 13 Lt. J. S. įstatė savo bute 2 plastikinius langus, o vaikščiojo visą laiką su tais pačiais drabužiais. Kai jis pradėjo gauti pinigus, pirko maistą parduotuvėje ir dažnai valgė kavinėje, kurioje ji dirbo indų plovėja, o parduotuvėje dirba iki šiol. Vieną kartą buvo įkišusi galvą į J. S. butą, prabangos nematė: jame stovėjo lova, drabužius skalbdavo kaimynai, gal ir pats kažkada išsiskalbdavo. J. S. laidotuves organizavo, užsakinėjo mišias 30 dienų, 1 metų ir pastatė paminklą D. G.. Pati buvo jo laidotuvėse ir metinėse mišiose, o 30 dienų mišiose nebuvo, nes dirbo. Palaidojo Jurgį kukliai, bet gražiai. Jis buvo gražiai aprengtas ir gėlių buvo. Kaimynai surinko pinigus, kuriuos norėjo duoti Danutei, bet ji pasakė, kad geriau nupirktų gėlių, nes nebus kam jų atvežti. J. S. sūnaus nėra mačiusi akyse, o pats Jurgis apie jį niekada nekalbėjo. Nepamena, ar J. laidotuvėse buvo giesmininkai, nes po to dalyvavo dar daugelyje laidotuvių. Pašarvotas jis buvo Grigiškėse, o palaidotas Daniliškių kapinėse. Buvo mišios bažnyčioje, su kunigu buvo palydėtas į kapines. Bazienės kavinėje buvo gedulingi pietūs, o kiek dalyvavo žmonių, nepamena, tikriausiai virš 20. Neseniai mirė jos brolis, tai kuklios jo laidotuvės kainavo 8 000 Lt, taigi, mano, kad panašiai galėjo kainuoti ir J. S. laidotuvės, nes už viską reikia mokėti, ir duobkasiams, ir kunigui ir kt. Kunigui mažiausiai 100 Lt duodama už mišias, o čekio neįprasta prašyti. Pati neklausė ieškovės, kiek ji išleido J. S. laidotuvėms, nes pati žinojo kiek jos kainuoja. Mano, kad tų pinigų, kuriuos skiria valstybė, tikrai yra mažai ir ieškovė tikrai pridėjo savo pinigų. J. butą suremontavo ieškovė. Ji pabalino lubas, nudažė sienas, sudėjo grindis, berods, laminatą, tualetą įrengė, boilerį. Jurgis gal ir buvo pradėjęs kažką tvarkyti, bet iki galo nesutvarkė. Iš pradžių tame bute niekas negyveno, o paskui gyveno vyras ir moteris, kurie, kiek žino, mokėjo tik už komunalines paslaugas. Juos į butą gyventi įleido ieškovė. Jie išsikraustė jau pavasarį. Tikslaus laiko nežino, nuo kada iki kada jie gyveno, bet metų tikriausiai negyveno. Tai buvo vieninteliai to buto gyventojai po J. mirties. Per gedulingus pietus giminių iš J. S. pusės nebuvo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Č. V. parodė (b. l. 109 - 110), kad ieškovė ir K. O. yra jos kaimynės, su kuriomis jos santykiai kaimyniški, atsakovo R. S. nepažįsta. J. S. pažįsta nuo tada, kai jis atvažiavo gyventi į jų kiemą Kirtimų g. 65, Vilniuje. Neprisimena, kelinti tai buvo metai, gal prieš 10 metų, gal prieš 15 metų. J. S. su D. G. siejo labai draugiški santykiai. J. S. ja pasitikėjo, nes ji dirbo anksčiau teisėsaugos sistemoje, turi teisinį išsilavinimą. Jis buvo atėjęs pas ją tartis dėl buto, nes jo butui buvo uždėtas areštas, o jis nori butą palikti D. G.. Jis parodė dokumentus ir ji pasakė, ką jam daryti. J. S. norėjo butą palikti būtent D. G., nes ji rūpinosi juo, prižiūrėjo, kai jis sirgo, važinėjo į ligoninę, jie tiesiog draugavo. Nežino, kas ką rėmė materialiai, ar Danutė Jurgį, ar atvirkščiai. J. S. buvo ne pasiturintis, o vargšas, nes ne vieną kartą kaimynai buvo jam padėję. Jis ėjo vogti į netoli esančias bazes, nes neturėjo už ką pragyventi ir jie, sužinoję apie tai, pasakė jam, kad jų kieme to nebus ir jeigu jam trūksta maisto ar dar ko, tegul kreipiasi į juos ir jie padės. Kaimynai šelpė jį maistu. Žino, kad prieš pat mirtį J. S. ėjo skolintis pas kaimynę pinigų, žadėjo tikrai atiduoti, kai gaus pensiją ar išmoką. Prieš mirtį, penktadienį skolinosi pinigų, o šeštadienį ar sekmadienį mirė. Pati renka rinkliavas namui išlaikyti, nes pagal jungtinės veiklos sutartį atstovauja Kirtimų g. 63 ir 65 namų, esančių Vilniuje, gyventojams. Šie du namai nepriklauso jokiai bendrijai ar seniūnijai, todėl jeigu kas nors atsitinka, pvz. užsikemša kanalizacija, dingsta elektra, stogas varva, viską daro savo lėšomis. Bendro susirinkimo metu nutarė rinkti iš pradžių po 15 Lt, o paskui – po 20 Lt per mėnesį, iš kurių 10 Lt „eina“ į bendrą kasą, o 10 Lt – mokestis jai. Po J. S. mirties už jo butą rinkliavas mokėjo D. G.. Kai ji nustojo mokėti, daugiau niekas nemoka ir susidarė skola apie 300 Lt. Po J. S. mirties jo butu naudojosi ar tai ieškovės giminės, ar pažįstami iš darbo, ten gyveno vyras su žmona, o ar atlygintinai, ar neatlygintinai, nežino. Jie gyveno apie pusantrų metų. Pati K. O. jai sakė, kad ji žino ir jie visi žino, jog Jurgis davė Danutei 6 000 Lt jo laidotuvėms. J. S. laidojo ir rūpinosi jo laidotuvėmis D. G.. Ji rūpinosi absoliučiai viskuo, pradedant tuo, jog sumokėjo už tai, kad J. S. kūnas per išeigines dienas gulėjo morge ir baigiant mėnesinių, metinių mišių užsakymu, paminklo pastatymu. Dabar tame bute niekas negyvena. Butu niekas dabar nesinaudoja, bet vis tiek privaloma mokėti už šildymą, šiukšlių išvežimą ir pan. Šiai dienai to buto raktai yra pas D. G..

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. O. parodė (b. l. 110 - 111), kad ieškovę matė porą kartų, bet jos nepažįsta. J. S. pažinojo. Ji su vyru paskutinį kartą, balandžio mėnesį prieš jo mirtį, buvo pas jį, sėdėjo pavėsinėje, kalbėjosi ir Jurgis sakė, kad turi 6 000 Lt laidotuvėms ir juos atidavė kažkokiai kaimynei. Jis sakė, kad neturi sveikatos, bet nepergyvena, kad jo niekas nepalaidos. Jis dar sakė, kad giminaičių neturi. Nežino, ar J. S. gyveno nepasiturinčiai, nes mažai ten lankydavosi, bet jis nesakė, kad neturi ko valgyti. Jos vyras su Jurgiu kartu dirbo Statybų apdailos mašinų gamykloje ir kai atvažiuodavo pas vyro seserį, tai jie bendraudavo. Nepamena, kelintais metais jos vyras dirbo kartu su J. S.. 1981 metais gavo butą ir išvažiavo, o iki to jie kartu dirbo. Kur dirbo J. S. po to, nežino. Į J. S. butą buvo užėjusi, jame buvo švaru, daliniai patogumai – tualetas, savadarbė dušo kabina. Vasarą buvo pas jį, o kelintais metais, nepamena, gal prieš pusmetį iki J. mirties. Jurgis mirė gegužės mėnesį, o buvo pas jį gal tada prieš mėnesį – du.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. I. parodė (b. l. 111 - 112), kad ieškovė yra jos kaimynė, gyvena viename name, R. S. nepažįsta, tik matė, J. S. pažinojo labai gerai. J. S. buvo uždaro būdo. Jis porą kartų užeidavo pas ją. J. S. sirgo, buvo operuotas, lankė jį ligoninėje, paskutiniu metu labai blogai jautėsi. Jis daugiau bendravo su D. G. ir jos vyru. Kažkas kalbėjo apie kažkokius pinigus, kad Jurgis davė Danutei pinigų, bet tai buvo paskalų lygmenyje. Žino, kad po J. mirties jo bute gyveno nuomininkai iš D. G. darbo. Nežino, kiek mokėjo už butą ir ar mokėjo nuomą. Nežino, kas mokėjo už to buto paslaugas, gal ieškovei reikėjo pasirašyti, kur ji moka. Dabar tame bute niekas negyvena, jis tuščias. Girdėjo, kad to buto raktai yra pas D. G.. Nežino, ar J. sūnus nori atgauti tuos raktus, jis užsienyje. D. G. laidojo J. S., o ar kiti kaimynai pinigais prisidėjo, nežino. Pati J. S. laidotuvėse nebuvo, nes nevaikšto į laidotuves. Žino, kur yra jo kapas, matė, kad paminklas pastatytas. Jos nuomone, paminklo kaina yra mažiau nei 1 500 Lt. J. S. bute yra buvusi. Kai jis atlikinėjo bausmę kalėjime, prašė pasirūpinti jo butu ir ji buvo suradusi ir įleidusi į jo butą nuomininkus, kad nebūtų skolos ir Jurgis turėtų kur grįžęs gyventi. Jo bute buvo kriauklė, tualetas, pravestas vanduo. Dušo kabiną jis pastatė vėliau, kai grįžo iš kalėjimo. Žino, kad J. S. dirbo suvirintoju kažkur Kirtimuose ir gerai uždirbdavo. Jis savo rankomis įsirengė dušą, išklijavo plytelėmis, įsistatė du plastikinius langus, o visa tai brangokai kainavo. J. S. dirbo, atrodo, iki ligoninės. Buvo, kad kaimynai atnešdavo jam maisto, kai jis nedirbo, buvo tik grįžęs iš kalėjimo. Tai buvo vienkartiniai atvejai, nes po to jis, matyt, gerai uždirbdavo. Apie J. S. priešmirtinį laikotarpį nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio reikalavimas ir faktinis reikalavimo pagrindas. Iš ieškovės ieškinio, rašytinių ir žodžiu duotų paaiškinimų galima suprasti, kad ieškovė reiškia reikalavimą mirusiojo sūnui dėl išlaidų, tvarkant savanoriškai, be pavedimo mirusiojo J. S. ir vėliau atsakovo, kaip J. S. turto paveldėtojo (nes paveldėjimo teisės liudijimas išduotas praėjus dvejiems metams po J. S. mirties), reikalus, priteisimo. CK 6.229 straipsnyje numatyta, kad asmuo, savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Asmuo, pradėjęs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats galės rūpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas, globėjas, rūpintojas ar turto administratorius, o jeigu asmuo miršta – kol jo įpėdiniai perims reikalų tvarkymą. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek tai būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomomis asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi (CK 6.333 str. 1 d.). Visgi ieškinyje nurodomas teisinis ieškinio pagrindas nėra teismui privalomas, atsižvelgdamas į faktinį ieškinio pagrindą, nurodomas faktines aplinkybes ir pareikštą materialinį reikalavimą.

Byloje nustatyta, kad 2009-05-02 mirė J. S., kurio sūnus yra atsakovas R. S. (b. l. 6). J. S. nuosavybės teise, nuo 1998-09-24 iki mirties, priklausė vieno kambario butas, esantis Kirtimų g. 65, Vilniuje (b. l. 8). Mirus J. S., jį palaidojo ir jo kapą sutvarkė, jo paliktu butu rūpinosi ieškovė D. G.. 2011-03-14 mirusiojo J. S. palikimą, pagal įstatymą priėmė sūnus – atsakovas R. S. (b. l. 7, 45, 62 - 63).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad įrodytos CK 6.229 ir 6.233 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo sąlygos:

pirma, ieškovė savanoriškai, be pavedimo, nurodymo ėmėsi dar J. S. būnant gyvam tvarkyti jo reikalus, susijusius su jo buto išlaikymu, vėliau, po J. S. mirties, nesant turto įpėdinių, tęsė kitų asmenų ( J. S. galimų įpėdinių) reikalų tvarkymą, t. y. laidojo mirusįjį J. S., rūpinosi jo butu, mokėjo mokesčius, darė minėjimus, metines;

antra, J. S. buto išlaikymas, priežiūra, o vėliau – J. S. laidojimas, jo kapo priežiūra, minėjimų rengimas, turto išlaikymas, - nebuvo ieškovės pareiga. Priešingai, pagal šeimos knygos nuostatas pilnamečiai vaikai privalo rūpintis ir išlaikyti savo nusenusius ir paramos reikalingus tėvus (CK 3.205 str. 1 d.). Teismo nuomone, į pareigą rūpintis tėvais įeina ir pareiga tėvus palaidoti. Be to, pagal šalyje susiklosčiusias tradicijas ir papročius šią pareigą atlieka mirusiojo artimieji ar sutuoktinis (-ė). Nors įstatyme nėra tiesiogiai numatyta asmens, gavusio mirusiojo palikimą, pareiga atlyginti jo laidojimo išlaidas, tačiau tam tikrais atvejais, esant teisinio reglamentavimo spragai, civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami pagal papročius (CK 1.4 str., Civilinio kodekso komentaras, I knyga, 73 psl.);

trečia, J. S. neprieštaravo ir priėmė ieškovės veiksmus, atliktus jo vardu ir jo naudai (CK 6.232 str.). Tai patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, netgi atsakovo atstovė K. O., namo bendrijos pirmininkė Č. V.. Taip pat J. S. būdamas gyvas buvo prašęs ieškovės jį palaidoti. Tai taip pat patvirtino ne vienas luidytojas;

ketvirta, neįrodyta, kad ieškovė J. S., o po jo mirties jo įpėdinių (atsakovo) reikalus tvarkė nerūpestingai, neapdairiai ar kad jos veiksmai būtų neatitikę jų interesų. Atsakovas tokių atsikirtimų netgi neteikė. Kadangi atsakovas paveldėjimo teisės liudijimą gavo 2011 metais, jo prieštaravimas jo reikalų tvarkymui šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi ieškovė prašo priteisti nuostolius, atsiradusius iki paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ieškovė privalėjo pagal įstatymą tęsti pradėtą kito asmens reikalų tvarkymą (CK 6.229 str. 2 d.).

Sprendžiant išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. , R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , Nr. 3K-3-513/2004).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė UAB „Laidojimo rūmų“ laidojimo rūmams ir kapo sutvarkymui išleido 1 940,94 Lt, už paminklo tvorelės betonavimą ir mirusiojo palaikų saugojimą šaldytuve - 1 890 Lt (b. l. 10,11, 67, 68). Su šiomis sumomis atsakovas sutiko ir jų neginčijo, todėl jos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo. Taip pat ieškovė nurodo, jog paminklo pastatymas kainavo 1590 Lt. Šiai sumai patvirtinančio rašytinio dokumento nėra. Kapo sutvarkymui nurodo ieškovė išleidusi 76,94 Lt. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodomos kapavietės sutvarkymui ir mirusiojo palaidojimui turėtos išlaidos (b. l. 93-94).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, veikdamas per savo atstovus, pripažino, kad už mirusiojo paliktam butui teikiamas paslaugas mokėjo ieškovė, nors pateiktame atsiliepime tvirtino, kad už butą visus mokesčius moka pats per savo įgaliotą asmenį K. O.. Ieškovė už butui teiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2011 metų kovo mėnesio prašo priteisti 1 890,25 Lt. Iš byloje esančios atsiskaitymo knygelės matyti, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu už butui teiktas komunalines paslaugas buvo sumokėta 1 470,56 Lt, todėl būtent tokio dydžio išlaidos ir priteistinos ieškovei (b. l. 69).

Taip pat ieškovė prašo priteisti 150 Lt dydžio išlaidas už bažnyčios apeigas ir 500 Lt išlaidas, sumokėtas duobkasiams, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė. Atsakovas su šiomis prašomomis priteisti išlaidomis nesutiko. Nors rašytinių įrodymų byloje apie ieškovės turėtas šios rūšies išlaidas nėra, tačiau tai nereiškia, kad turėtų išlaidų negalima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad visi laidojimo reikmenys bei paslaugos (gedulingi pietūs, kapo ir duobės sutvarkymas, žvakės, gėlės ir pan.) yra naudojami bet kuriose pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse (CPK 182 str. 1 p.), atitinka minimalų laidotuvių atributikos kiekį, o jų kaina neviršija vidutinio tokių daiktų brangumo. Remiantis papročiais, mirusysis laidojamas trečią dieną po jo mirties. Laidotuvėse dalyvauja net tik giminaičiai, bet ir draugai, kaimynai ar mirusįjį pažinoję asmenys. Gedulingi pietūs pagal nusistovėjusius papročius organizuojami visiems dalyvaujantys laidojimo apeigose asmenims. Taip pat pagal papročius ir tracidijas po mėnesio ir metų rengiamas mirusiojo paminėjimas. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjama šiomis priemonėmis: šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, <...> nuotraukomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas neneigė, kad jo tėvas buvo palaidotas kapan, kad palaidotas pagal krikščioniškas tradicijas ir apeigas, kad buvo jo minėjimai mėnesio ir metinių proga, kad sutvarkyta ir prižiūrėta jo kapavietė (b. l. 104). Tai patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, ieškovė. Tad nors ieškovė ir neturi rašytinių įrodymų, tačiau nedraudžiama šias išlaidas įrodyti kitomis įstatyme leistinomis priemonėmis, taipogi ir šalies paaiškinimais, liudytojų parodymais. Atsakovui nepateikus ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 str.), pagrįstai tikėtina, kad ieškovė turėjo apie 150 Lt dydžio išlaidų mišių aukai ir apie 500 Lt išlaidų duobkasiams. Prašomos priteisti sumos iš esmės nėra pernelyg didelės, atitinka protingumo kriterijus, todėl, laikantis teisingumo, sąžiningumo principų, priteistinos iš atsakovo.

Iš byloje esančio IĮ M. B. patvirtinimo matyti, kad gedulingi pietūs buvo užsakyti 35 žmonėms bei kainavo 1 225 Lt (b. l. 95). Laidotuvėse dalyvavę asmenys patvirtino dalyvavę ir gedulinguose pietuose. Įrodymų, paneigiančių, jog šios išlaidos buvo patirtos arba jos yra pernelyg didelės ir neprotingos, nepateikta.

Byloje esantis Č. V., kurį atstovauja Kirtimų g. 63 ir 65 namų, esančių Vilniaus mieste, gyventojus, pranešimas bei jos paaiškinimai teisme patvirtina, kad iki 2011 metų mirusiojo butą prižiūrėjo ieškovė, mokėjo po 20 Lt kas mėnesį ir po 24 Lt į ketvirtį, 2010 metais sumokėjo vienkartinę 200 Lt įmoką už elektros laidų keitimą, taigi iš viso bendrijai ieškovė iki 2011 metų sumokėjo apie 700 Lt (b. l. 57 – 58).

Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas nurodė, kad jo pripažįstamas laidojimo išlaidas ir išlaidas už palikto buto priežiūrą ieškovė dengė ne savo asmeninėmis lėšomis, o gautomis pašalpomis, išmokėtomis mirus tėvui, bei jo paliktais 6 000 Lt, todėl nustatant patirtų laidojimo išlaidų dydį būtina nustatyti turėtų laidojimo išlaidų ir pašalpų skirtumą. Pateiktame ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme, ieškovė nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas ir sudaro laidojimo išlaidų ir pašalpos skirtumas, t. y. reikalaujami priteisti nuostoliai sudaro skirtumą tarp tų išlaidų, kurias ji realiai patyrė, ir gautų pašalpų, mirus J. S.. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 – ojo pensijų skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pranešimų matyti, kad mirus J. S. ieškovei buvo išmokėta 4 390,85 Lt laidojimo išmoka ir 1 040 Lt vienkartinė laidojimo pašalpa, iš viso 5 430,85 Lt (b. l. 60 – 61). Byloje apklausti liudytojai B. M., A. L., M. O. patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad ji darė ne vien gedulingus pietus, bet ir užsakinėjo mišias 30 dienų, 1 metų proga, kas patvirtina, jog ji turėjo papildomų išlaidų be nurodytų ieškinyje, kurie aprašyti jos rašytiniuose paaiškinimuose ir išsakyti paaiškinimuose žodžiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius papildomas ieškovės išlaidas, kurių ji neprašo priteisti, jos rašytinius ir žodžiu teismui duotus paaiškinimus apie papildomas išlaidas ir gautų pašalpų dėl J. S. mirties įskaitymą, panaudojimą, esant byloje liudytojos M. O. parodymams, kad vien kuklios laidotuvės jai kainavo apie 8000 Lt, o šioje byloje ieškovė prašo ne vien laidotuvių išlaidų, bet ir buto priežiūros, kapavietės sutvarkymo išlaidų, ir nesant byloje priešingų įrodymų, paneigiančių ieškovės ir liudytojų paaiškinimus apie patirtas išlaidas, jų dydį, apskritai nurodytos rūšies išlaidų buvimą, - konstatuojama, kad ieškovės prašoma priteisti suma iš esmės nėra pernelyg didelė, atitinka protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo antrą kartą taikyti gautų pašalpų dėl J. S. mirties įskaitymo. Konstatavus iš esmės prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, įvertinant, kad dauguma išlaidų nurodomos apytiksliai, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisinat ieškovei 5800 Lt išlaidų, kurias privalo atlyginti atsakovas, kaip asmuo, kurio naudai buvo tvarkomi reikalai (CK 6.229 str.) bei asmuo, priėmęs palikėjo palikimą (CK 5.52 str. 1 d.)(CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad atsakovo argumentai, kad prieš mirtį tėvas ieškovei davė 6 000 Lt, kuriuos ji ir išleido jo laidotuvėms ir buto priežiūrai yra deklaratyvaus pobūdžio, juolab, atsižvelgiant į tai, kad byloje apklausti liudytojai B. M., A. L., M. O. vieningai patvirtino, kad J. S. buvo vargšas, dažnai skolindavosi pinigų, neturėdamas valgyti ėjo vogti, už ką vieną kartą buvo nuteistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, bei į tai, kad iš byloje esančių mirusiojo banko sąskaitų išrašų matyti, kad jokių santaupų jis neturėjo (b. l. 87 – 91). Liudytojų J. O. ir N. I. parodymai, kad jos girdėjo kaip kažkas kalbėjo apie tai, kad J. S. turėjo 6 000 Lt atmestini, nes paremti vien prielaidomis.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ji patyrė 1 192 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 192 Lt žyminis mokestis (b. l. 5) ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 118 – 119). Įvertinus pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, bylos sudėtingumą, surengtų teismo posėdžių skaičių bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos per didelėmis ar neprotingomis, todėl, iš esmės ieškinį patenkinus, - priteistinos ieškovei iš atsakovo (CK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., 93, 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 21,94 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

iš dalies patenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5800 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus litų) išlaidų ir 1192 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 21,94 Lt (dvidešimt vieną litą 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.