- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-1144-348/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algerdo Urbšio ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 93-495(1) taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-26 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009-11-06 nuosprendis pakeistas – pagal BK 215 straipsnio 1 dalį veika dėl trijų nusikaltimų perkvalifikuota į BK 215 straipsnio 1 dalį kaip tęstinė veika, už kurią paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2010-04-12, bausmės pabaiga – 2020-04-10. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. liepos 21 d.).
Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 93-495(1) nutarta nuteistajam G. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl sprendė, kad šiuo metu nuteistajam G. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.Skunde nuteistasis G. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino nusikaltimo, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę sunkumą, nes tai nėra pagrindas netaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo autoriaus teigimu, jis nei karto nebaustas drausminėmis nuobaudomis, 18 kartų yra paskatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje
Taip pat skunde nurodo, kad nors teismas atsižvelgė į kriminogeninius veiksnius, tačiau jis dėl įsidarbinimo kreipėsi į Lietuvos Caritą, kuris ketina tarpininkauti dėl jo įdarbinimo. Skundo autoriaus nuomone, teismo teiginiai apie pažangos mažinimą yra abstraktūs. Teismas turėtų tik patvirtinti Komisijos nutarimą, o ne iš naujo svarstyti visas reikšmingas aplinkybes. Apelianto nuomone, teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą pažeidė Europos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. (2003)22 Dėl lygtinio paleidimo. Anot nuteistojo, jis sutinka su Komisijos siūlomomis priemonėmis, kurias numato BK 75 straipsnio 2 dalis.
Atsiliepimų į nuteistojo G. S. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Atsakydama į skundo argumentą, jog apylinkės teismas neturi vertinti iš naujo aplinkybių, kurias nustatė Komisija, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą G. S. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, mokėsi ir įgijo specialybę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, teigia, kad padengė civilinį ieškinį, 18 kartų skatintas, taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema, tačiau nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – galimos įsidarbinimo problemos, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų veiksmų pasekmių.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų. Tačiau pažymima, kad sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis G. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t. y. 17 balų. Šis balas sumažėjo nuo ankstesniojo vertinimo metu buvusio įvertinimo – 19 balų. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymima ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 17 balų 12 yra statiniai (t. y. nekintami), tačiau likę 5 – dinaminiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.