Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-3259-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
2A-3259-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03641-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
R. Z.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-3259-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03641-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant atsakovo atstovei N. J.,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2010-07-12 darbo sutarties Nr. 14, sudarytos su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nutraukimą neteisėtu ir grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 1997 m. iki 2010-07-12 jis dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriuje vedėjos pavaduotoju, o nuo 2010-07-12 dirbo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriuje vyriausiuoju specialistu. Per visą darbo laiką neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Atsakovas 2011-11-28 pateikė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo informavo, kad ieškovo užimama pareigybė 2012-04-02 bus panaikinta, įspėjimo laikotarpiu ieškovui bus siūlomos kitos laisvos pareigos, o ieškovui atsisakius arba tokių nesant, darbo sutartis bus nutraukta ir ieškovas bus atleistas 2012-03-30 pagal DK 129 str. 2012-02-08 darbo metu ieškovas blogai pasijuto ir apie 15 val. išėjo namo, kadangi sveikatos būklė nepagerėjo, iki 17 val. į darbą negrįžo, jautėsi labai blogai, todėl nespėjo informuoti skyriaus vedėjos. Pasinaudodamas savo teise įspėjimo metu ieškoti naujo darbo (DK 130 str. 3 d.), ieškovas 2012-02-09 visą dieną neatvyko į darbą, nes ieškojo naujo darbo. Tarnybos direktorius 2012-03-07 priėmė įsakymą, kuriuo skyrė drausminę nuobaudą ieškovui – atleidimą iš darbo. Nuo 2012-03-01 iki 2012-03-27 ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 2012-03-28 grįžo į darbą. Tą pačią dieną tarnybos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo ieškovas atleistas iš pareigų. Ieškovas mano, kad buvo atleistas neteisėtai, nes darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių. Teigia, kad nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl darbo tvarkos nepažeidė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, pažeidė vidaus tvarkos taisyklių 9, 10 ir 11 p., nes 2012-02-08 15 val. be svarbių priežasčių išvyko iš darbo vietos ir apie išvykimo priežastis neinformavo, taip pat jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes be svarbių priežasčių 2012-02-09 neatvyko į darbą visą darbo dieną ir apie neatvykimo priežastis neinformavo. Tarnybos direktorius 2012-03-07 įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-92 už ieškovo padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, atleidimo diena laikant pirmą po R. Z. laikinojo nedarbingumo laikotarpio pabaigos dieną. Ieškovas buvo atleistas pasibaigus jo nedarbingumui 2012-03-28 direktoriaus įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-105. Teigia, kad ieškovas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis pasirašytinai 2012-02-07. Pažymi, kad 2011-12-20 buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr. 1PI-671 „Dėl laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms suteikimo“, kuriame nurodyta, kad turi būti pateikiamas rašytinis darbuotojo prašymas suderinti laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms konkretų laikotarpį, ieškovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu ir pats jį nurodė savo pasiaiškinime. Tačiau ieškovas niekada nesikreipė į darbdavį su tokiu prašymu, todėl ieškovo neatvykimas į darbą 2012-02-09 negali būti vertinamas kaip jam suteiktas laisvas nuo darbo laikas. Nurodo, kad ieškovas negali būti grąžinamas į darbą, nes jo pareigybė yra panaikinta.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs, kad ieškovui nenurodžius priežasčių, dėl kurių jis nebuvo darbe 2012-02-08 nuo 15 val. iki 17 val. ir neatvyko į darbą visą 2012-02-09 darbo dieną, ir nepranešus savo tiesioginiam vadovui, kad iš viso neatvyks į darbą visą darbo dieną, atsakovas turėjo pagrindą laikyti, kad ieškovas į darbą visą darbo dieną neatvyko be svarbių priežasčių, tuo padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kadangi ieškovas tik teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-02-08 ir 2012-02-09 lankėsi pas gydytoją, anksčiau šių aplinkybių jis nėra nurodęs darbdaviui 2012-02-20 pasiaiškinime, taigi atsakovas neturėjo galimybės įvertinti šių aplinkybių, kurios, pranešus iš anksto, galėjo būti pagrindas neatleisti ieškovo iš darbo. Teismas kritiškai vertino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos būklės lankėsi pas savo gydytoją, nes šios aplinkybės ieškovas nenurodė savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose, gydytoja R. V., apklausta teisme liudytoja, neprisiminė ieškovo vizito datos ir aplinkybių, o ieškovo paaiškinimai apie atvykimą pas gydytoją minėtomis dienomis turi esminių prieštaravimų ir yra nenuoseklūs. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos 2012-02-08 ir 2012-02-09 negalėjo dirbti ir dėl to negalėjo informuoti skyriaus vedėjos. Gydytoja R. V. paneigė šią aplinkybę, be to, ieškovui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kita vertus, ieškovas pats teisme patvirtino, kad jis 2012-02-09, grįžęs iš gydytojos po pietų nevyko į darbą ne dėl to, kad blogai jautėsi, o dėl to, kad buvo likę mažai laiko iki darbo pabaigos. Be to pats ieškovas nurodė, kad sveikatos būklė tą pačią dieną jam netrukdė ieškotis kito darbo, vykti į pokalbį dėl galimo įsidarbinimo. Todėl šią ieškovo R. Z. nurodoma priežastį teismas nelaikė svarbia ir pateisinančia neatvykimą į darbą 2012-02-09 visą darbo dieną.

Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas, nepareiškęs atsakovui prašymo dėl laisvo nuo darbo laiko suteikimo kito darbo paieškai, savavališkai neatvykęs į darbą, taip pat neinformavęs tiesioginio vadovo, jog neatvyks į darbą, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo kaip darbuotojo teise ir pažeidė darbo teisės principus (DK 35 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesitarė su darbdaviu, teismas konstatavo, kad ieškovas negali savo nebuvimo darbe pateisinti tuo, kad jis naudojasi teise į laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškai. Taip pat teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus, kad jis 2012-02-09 ieškojo darbo ir buvo nuvykęs į UAB „ERDD“. Pirminiai paaiškinimai apie tai yra nekonkretūs, nors byloje nustatyta, kad ieškovui buvo suteikta pakankamai laiko pateikti išsamius paaiškinimus. Teismas kritiškai vertina ir liudytojo R. M. paaiškinimus, kad ieškovas 2012-02-09 kreipėsi į jį kaip į UAB „ERDD“ Švenčionėlių skyriaus vadovą dėl darbo. Teismas nenustatė, kad liudytojas turi asmeninių santykių su ieškovu, kurių turinio neatskleidė, tačiau pripažino, kad anksčiau yra tvarkęs reikalus žemėtvarkoje, užeidavo į žemėtvarką pas vadovus, žino, kad ieškovas dirbo skyriaus vedėjo pavaduotoju.

Teismas ieškovo argumentus atmetė dėl dvejų argumentų: dėl to, jog jo nurodytos aplinkybės neįrodytos, ir dėl to, kad jos nepateisintų ieškovo nebuvimo darbe net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodytos, ir sprendė, kad tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovas R. Z. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas jau įteikdamas ieškovui 2011-11-28 įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 130 str. 3 d. privalėjo nurodyti laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms suteikimo tvarką. Kadangi laisvo darbo laiko naujo darbo paieškoms suteikimo tvarka buvo nustatyta tik 2011-12-20 įsakymu, su kuriuo atsakovas nesupažindino ieškovo, pastarasis nepažeisdamas vėliau nustatytos tvarkos, turėjo tokį laiką pasirinkti savo nuožiūra.

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino ieškovo neatvykimą į darbą 2012-02-09 be svarbių priežasčių. Nurodo, kad įstatymas nenumato, kokias priežastis laikyti svarbiomis ir tai yra palikta spręsti teismui. Ieškovo lankymasis gydymo įstaigoje dėl pablogėjusios sveikatos jau yra svarbi priežastis dėl neatvykimo į darbą. Teismo motyvai, kad ieškovo ligos istorijoje neįrašyti visi jam atlikti tyrimai ir dėl to, kaip nurodė teismas, ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, neturi teisinio pagrindo. Apeliantas atliko visus tyrimus, kuriuos gydytojai jam nurodė atlikti, o tai, kad tam tikri tyrimai nebuvo įrašyti į ligos istoriją, nėra ieškovo kaltė. Pasak apelianto, darbuotojo lankymasis gydymo įstaigoje visada laikoma svarbia priežastimi teismų praktikoje.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, parašas buvo suklastotas atsakovo darbuotojų, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, to neįvertino. Teismas, apelianto nuomone, turėjo skirti ekspertizę ieškovo parašo tikrumui nustatyti. Vadovaujantis Darbo kodekso 99 str. 4 d. darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su darbo tvarkos taisyklėmis, o atsakovas nesilaikė įstatymų, veikė nesąžiningai, nesilakė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, piktnaudžiavo savo teise.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvu, kad ieškovas, neatvykęs į darbą visą darbo dieną ir nepranešęs neatvykimo priežasčių, bet nurodydamas naujas aplinkybes teismo posėdžio metu, piktnaudžiavo savo kaip darbuotojo teisėmis, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai, kadangi ieškovas neatvykimo į darbą svarbias priežastis nurodė 2012-02-20 paaiškinime, kai tik atsakovas paprašė paaiškinti neatvykimo į darbą 2012-02-09 priežastis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Nacionalinėje žemės tarnyboje atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto R. Z. darbo drausminės pažeidimo, t.y. vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo, savavališko pasišalinimo iš darbo vietos ir neatvykimo į darbą visą darbo dieną, buvo pripažinta, kad R. Z. išvykęs iš savo darbo vietos darbo metu ir apie tai neinformavęs tiesioginio vadovo padarė darbo drausmės pažeidimą. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl ieškovo atleidimo iš pareigų padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pilnai ir visapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai ginčo santykiams pritaikė teisės aktus, atsižvelgė į suformuotą teisės aktų taikymo praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų – šiuo atveju darbo bylų – nagrinėjimo ypatumai (CPK 414 straipsnis). Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl DK 130 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo; DK 235 str. 2 d. 9 p. esančios sąvokos „be svarbių priežasčių“ aiškinimo; netinkamo įrodymų dėl ieškovo supažindinimo su darbo tvarkos taisyklėmis vertinimo. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – pravaikšta – įstatyme priskirtas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotoją ( DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „ Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „ Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1997 m. iki 2010-07-12 dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriuje vedėjos pavaduotoju, o nuo 2010-07-12 dirbo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2012-02-08 nuo 15 val. iki 17 val. ieškovas nebuvo darbe, taip pat nebuvo darbe visą kitą dieną – 2012-02-09, šių aplinkybių apeliantas neginčija.

Byloje kilo ginčas dėl vertinimo ar ieškovo nurodytos išėjimo iš darbo nepasibaigus darbo laikui ir neatvykimo į darbą per visą kitą dieną priežastys gali būti laikomos svarbiomis.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas be pagrindo nelaikė pateisinama priežastimi, dėl kurios jis neatvyko į darbą 2012-02-09, jo teisės laisvu nuo darbo laiku ieškoti naujo darbo, ši jo teisė numatyta DK 130 str. 3 d. Kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pirmos instancijos teismas neneigė ieškovo teisės numatytos DK 130 str. 3 d., t.y. teisės ieškovui per įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpį gauti laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms. Teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad numatytas laisvas nuo darbo laikas ieškovui turėjo būti suteiktas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka, ką ir numato minėta teisinė norma. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik kad nesuderinęs su atsakovu, tačiau net ir jo neįspėjęs nusprendė suteikti pats sau laisvą laiką naujo darbo paieškoms. Byloje nenustatyta, kad ieškovui darbdavys būtų leidęs neatvykti į darbą visą darbo dieną. Pagal bylos įrodymus nustatyta, kad darbuotojas nesuderino su darbdaviu neatvykimo į darbą, nepasidomėjo dėl tokios galimybės ir nedėjo pastangų tam, kad ir tarnybos veikla dėl to nenukentėtų, tokie veiksmai prieštarauja sąžiningam, apdairiam darbuotojo elgesiui. Dėl to byloje teismas konstatavo ieškovo kaltę ir jo neatvykimą į darbą įvertino kaip pravaikštą be pateisinamos priežasties.

Taip pat kolegija nesutinka, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodytas lankymasis pas gydytoją yra pateisinama priežastis nebūti darbe 2012-02-08 nuo 15 val. iki darbo pabaigos ir visą kitą darbo dieną. Pažymėtina tai, kad ieškovas išeidamas pas gydytoją neinformavo darbdavio ir savo lankymosi pas gydytoją nepateisino jokiu medicinos įstaigos išduodamu dokumentu dėl lankymosi joje ar gydytojo išvados dėl susirgimo ir negalėjimo atlikti darbo funkcijų. Ieškovas pasirinkęs tokį lankymosi pas gydytoją būdą, kai išeina iš darbo apie tai nepranešęs darbdaviui ir visą dieną neina į darbą, nes blogai jaučiasi, pagal savo užimamas pareigas bei išsilavinimą turėjo numatyti galimas nebuvimo darbe pasekmes, todėl turėjo pasirūpinti, kad jam būti išduoti lankymąsi medicinos įstaigoje patvirtinantys dokumentai, kuriuos galėtų pateikti darbdaviui.

Be to, kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovo 2012-02-20 rašytame pasiaiškinime buvo nurodyta, kad jis pas gydytoją lankėsi tik 2012-02-08, o kitą dieną nebuvo darbe dėl naujo darbo paieškos. Tokias pačias neatvykimo į darbą vasario 9 d. aplinkybes ieškovas nurodė ir savo ieškinyje teismui, todėl vėliau ieškovui nurodžius, jog minėtą dieną jis nėjo į darbą dėl lankymosi pas gydytoją, teismas pagrįstai laikė, kad ieškovas darbdavio atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, nes darbdavys negalėjo vertinti jau vėliau jo nurodytos aplinkybės apie lankymąsi pas gydytoją. Be to, atsižvelgtina į tai, kad ieškovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad jis po lankymosi ar prieš lankymąsi pas gydytoją negalėjo ateiti į darbą ir informuoti darbdavį dėl nebuvimo darbe tam tikrą laiką. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kai vienu atveju jis nurodo, jog darbe nebuvo dėl darbo paieškos, kitu atveju - dėl lankymosi pas gydytoją, kaip ir konstatavo pirmos instancijos teismas, prieštarauja viena kitai, nes esant ieškovo blogai sveikatos būklei, dėl ko jis neatėjo į darbą, dėl tokios būklės jis negalėtų užsiimti ir naujo darbo paieškomis.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas išeidamas iš darbo nepasibaigus darbo laikui ir neateidamas visą kitą darbo dieną į darbą, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 9 ir 10 punktus. Jis nurodo, kad su šiomis taisyklėmis nebuvo supažindintas, o jo parašas apie susipažinimą su šiomis taisyklėmis yra suklastotas. Tokiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų. Net jeigu ir sutikti su ieškovo argumentu, kad jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su minėtu lokaliniu vidaus aktu, tai nėra pagrindo spręsti, kad teismo išvada dėl taisyklėse numatytų nuostatų pažeidimo yra neteisėta. Pats ieškovas teisme patvirtino, kad Tarnyboje nustatytas darbo laikas ir tvarka dėl išėjimo iš darbo, ar pranešimo apie susirgimą yra žinoma. Teismas pripažino pažeistomis būtent šias taisyklių nuostatas, todėl ieškovo nesusipažinimas su Taisyklėmis negalėjo būti priežastimi darbo drausmės pažeidimų padarymui, nes ieškovas žinojo, kad išeinant iš darbo ne darbo tikslais reikia gauti tiesioginio vadovo ar jį pavaduojančio asmens sutikimą, o negalint atvykti į darbą per visą darbo dieną, tame tarpe ir dėl laikino nedarbingumo, reikia informuoti tiesioginį vadovą arba jį pavaduojantį asmenį. Tokiu būdu dėl skunde nurodyto pastarojo argumento keisti ar naikinti sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtu pagrindu, todėl jo reikalavimai pripažinti atleidimą neteisėtu ir priteisti atitinkamas išmokas už priverstinę pravaikštą pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmesti. Skundo motyvai bei jame nurodyti argumentai kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro, todėl skundas atmestinas, o sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Duomenų, kad yra patirta bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius