Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-394-800/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e1-394-800/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08834-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
M. M.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-394-800/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08834-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesius viešųjų darbų, išdirbant kas mėnesį po 20 valandų, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2020 m. kovo 1 d. apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. P., tai yra paėmęs abiem rankomis jai už kaklo, pargriovė ją ant grindų ir spaudė kaklą bei, ją suėmęs už rankų, stumdė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino kairę plaštaką, po ko vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajai į kairį skruostą – taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą bei padarė kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose bei dešiniame žaste, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje ir dėl to nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis M. M. pripažino padaręs nusikaltimą. Paaiškino, kad A. P. yra jo sugyventinė, jie nesusituokę, kartu gyvena apie penkerius metus, veda bendrą ūkį, turi dukrą. 2020 m. vasario 29 d. jis su savo sugyventine A. P. visą dieną pykosi, nes ši jam pasakė, kad nenori kartu su juo gyventi. 2020 m. vasario 29 d. 21.30 val. sugyventinė užmigdė dukrą ir išėjo pas draugę. Jis namuose išgėrė keturis butelius alaus. 2020 m. kovo 1 d. apie 00.30 val. į namus sugrįžo sugyventinė A. P. Buto koridoriuje kilo konfliktas, todėl jis supyko, pagriebė A. už kaklo abiem rankomis ir ėmė smaugti, po 3 sekundžių paleido. Tada šiek tiek nurimo, kartu nuėjo į lauką parūkyti, berūkydami susipyko. Sugrįžus į butą, A. P. jam sudavė į veidą, todėl jis šią pastūmė. Nepamena, ar ji nukrito, ar kur nors atsitrenkė. Tada A. P. pasiėmė savo telefoną ir norėjo skambinti į policiją, o jis, norėdamas su ja pasikalbėti, sugriebė jai už abiejų rankų ir rankas laikė. Jis jai vis sakė, kad nori su ja pasikalbėti, bet ji jam liepė išeiti iš namų. Paleidęs sugyventinės rankas, jis išėjo į lauką. Lauke būdamas pamatė, kad atvažiuoja policijos patrulių ekipažas. Smurtavo prieš savo sugyventinę pirmą kartą ir mano, todėl, kad buvo neblaivus (b. l. 48-50, 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad su sugyventiniu M. M. kartu gyvena apie penkerius metus, veda bendrą ūkį, turi bendrą dukrą V. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu visą dieną pykosi dėl visokių buitinių smulkmenų. Konflikto metu ji jam pasakė, kad jo nekenčia, kad nenori jo matyti. Ji vakare apie 21.30 val. išėjo pas draugę. Paliko sugyventinį su miegančia dukra. Tuo metu šis buvo blaivus. Maždaug už poros valandų ji grįžo namo. Dukra miegojo. Sugyventinis buvo neblaivus. Jau įėjus į butą, koridoriuje ją suėmė už kaklo, sviedė ant grindų ir pradėjo smaugti. Jis pasakė: „tau sakiau, kad tu atsiimsi“. Po ko jis ją tampė po kambarius. Stumdė stipriai. Ji, atsitrenkdama į sienas, susimušė rankas. Ant abiejų plaštakų viršaus matosi nubrozdinimai. Skaudėjo šonus. Jis, kelis kartus ją suėmęs už kaklo, sviedė ant grindų virtuvėje. Kai keldavosi, vėl nusviesdavo. Jis, ją nugriovęs, kojomis keliais buvo prispaudęs rankas, smaugė. Ji, besigindama, jam vieną kartą dešine ranka sudavė į veidą ir apdraskė kaklą dešinėje pusėje. Kai sugyventinis ją smaugė, jai trūko oro. Visą laiką prašė ją paleisti. Šis neklausė. Jis bandė ją sodinti ant kėdės virtuvėje. Ji stojosi. Kai atsistojo, jis jai galva trenkė į kairįjį skruostą. Skruostas patino. Ji vyrui ne kartą sakė, kad pasitrauktų nuo jos, nes kitu atveju skambins policijai. Kai ji paimdavo telefoną, šis vis paimdavo iš jos telefoną. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Po to atvyko policijos pareigūnai. Pirmą kartą sugyventinis prieš ją smurtauja. Jai skauda rankas, veidą, šonus. Medikų pagalbos jai nereikia. Civilinį ieškinį reikšti atsisako (b. l. 8-9).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog A. P. pareiškė, kad 2020 m. kovo 1 d. apie 00.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, sugyventinis M. M., paėmė ją rankomis už kaklo, nusviedė ant grindų ir smaugė. Ji bandė stoti, tačiau šis pradėjo ją stumdyti, dėl ko ji kelis kartus atsitrenkė į buto sienas, susižalojo abi rankas. Kai ji bandė atsistoti, M. M. vis paimdavo už kaklo ir sviesdavo ant grindų. Tampė po kambarius. Jis, ją nugriovęs, keliais buvo prispaudęs rankas, smaugė. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Protokole užfiksuota įvykio vieta, butas tvarkingas, išmėtytų daiktų pastebėta tik koridoriuje (b.l. 7-10, 14-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose bei dešiniame žaste, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina (b. l. 23-24).

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog M. M. panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – sugyventinės, atžvilgiu, t. y. paėmęs abiem rankomis nukentėjusiajai A. P. už kaklo, pargriovė ją ant grindų ir spaudė kaklą bei, ją suėmęs už rankų, stumdė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino kairę plaštaką, po ko vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajai į kairį skruostą – taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Vertinant nukentėjusios ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiai fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės paskyrimui (b. l. 58-60, 62).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. M. praeityje vieną kartą teistas (b. l. 27-28), tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos galiojančios (b. l. 29-31), nedirbantis (b. l. 37), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 38), neįrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje (b. l. 34). M. M. nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas M. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 1 d. 01 val. 40 min. iki 2020 m. kovo 1 d. 09 val. 10 min., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (b. l. 43-44, 45) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 56-57).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 1 d. 01 val. 40 min. iki 2020 m. kovo 1 d. 09 val. 10 min. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9, 10 dalimis, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Živilė Janavičienė