Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-41403-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-02
Bylos Nr.
e2YT-41403-433/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34569-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Kreditorius
savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-41403-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34569-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) A. Z. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas – savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

teisme buvo gautas pareiškėjo 2017-09-04 skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašo atblokuoti asmeninę sąskaitą, esančią Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime bei grąžinti neteisėtai areštuotas lėšas. Skunde nurodo, kad antstolė areštavo 250,00 Eur, esančius jo asmeninėje sąskaitoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Šiuos pinigus skolininkas gauna iš savo artimųjų, jog galėtų įsigyti būtiniausių daiktų. Tokie antstolės V. M. veiksmai yra neteisėti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, galima areštuoti lėšas asmeninėje sąskaitoje tik tuo atveju, jei gaunamos lėšos viršija vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 380,00 Eur. Pagal teismų praktiką pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

Antstolę V. M. pavaduojantis antstolis I. G. 2017-09-13 patvarkymu Nr. S1-24638 atsisakė tenkinti A. Z. skundą. Nurodė, kad 2017-05-11 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-16317. 2017-05-25 antstolių kontoroje buvo gautas skolininko skundas. 2017-05-30 patvarkymu Nr. Sl-17862 skolininkui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo patvarkymo gavimo dienos skundo trūkumams pašalinti. 2017-06-28 patvarkymu Nr. S1-19687 atsižvelgiant į tai, kad skolininkas per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, skolininko skundas paliktas nenagrinėtu. 2017-08-14 antstolių kontoroje gautas skolininko skundas. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (pateiktame skunde nėra nurodytas antstolis, kurio veiksmai skundžiami; skunde įvardintos tik abstrakčios frazės, cituojami įvairūs teisės aktai, tačiau neįvardijama kokios datos, kokio pavadinimo, kokio eilės numerio antstolio patvarkymas skundžiamas; nepateikiami jokie įrodymai, kokias lėšas skolininkas gauna įkalinimo įstaigoje, ar jos susideda iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, ar iš kitokių lėšų; neaiškus skolininko skundo dalykas, pagrindas), 2017-08-21 patvarkymu Nr. S1-23251 skolininkui A. Z. buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo patvarkymo gavimo dienos skundo trūkumams pašalinti. 2017-08-21 patvarkymas skolininkui išsiųstas registruota pašto siunta bei įteiktas. 2017-09-06 antstolių kontoroje gautas skolininko raštas įvardintas kaip skundas. Skolininkas nurodo, jog yra skundžiami antstolės V. M. veiksmai. Skolininkas teigia, jog antstolė užblokavo asmeninę sąskaitą Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kuriame šiuo metu yra laikomas, bei areštavo 250,00 Eur. Šiuos pinigus skolininkas gauna iš savo artimųjų, jog galėtų įsigyti būtiniausių daiktų. Antstolės V. M. veiksmai buvo neteisėti, kadangi vadovaujantis CPK 688 straipsniu galima areštuoti lėšas iš asmeninės sąskaitos tik tuo atveju, jei gaunamos lėšos viršija 1 MMA. Pagal teismų praktiką pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Skolininkas kelia reikalavimą atblokuoti asmeninę sąskaitą Lukiškių TIK bei grąžinti neteisėtai areštuotas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nurodė antstolį, kurio veiksmai skundžiami, skundžiamą antstolio veiksmą identifikuojančius duomenis, suformulavo konkretų reikalavimą antstoliui, laikytina, kad skolininkas pašalino skundo trūkumus, todėl vadovaujantis CPK 510 straipsniu bei proceso protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, skolininko skundas nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėjamas per 5 darbo dienas.Antstolis taip pat nurodo, kad vykdymo proceso metu atliekamus veiksmus detaliai reglamentuoja CPK normos. CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtina antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais šiame punkte nurodytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos priede taip pat nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis CPK 688 straipsniu. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šiame straipsnyje įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, t. y. darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui nurodo pajamų, prilygintinų darbo užmokesčiui, sąrašą vykdymo procese. Šiame straipsnyje į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos nėra prilygintinos darbo užmokesčiui, ir tokio prilyginimo negali būti, kadangi apskritai dažnai būna neaiški skolininko galimai į sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmė. Tokios lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, tokios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skolininkas apskritai nepateikia jokių įrodymų, kad sąskaitoje yra piniginių lėšų, nepateikia tokių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą pagrindžiančių įrodymų, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą, o dėsto tik deklaratyvius teiginius. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas klysta skunde nurodydamas, jog išieškojimas iš skolininko lėšų gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA. Piniginės lėšos galimai kažkada gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į CPK 738 ir 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju jokio pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apribojimą išieškant iš lėšų, neviršijančių 1 MMA, nėra. Jokių objektyvių įrodymų apie realias į sąskaitą gaunamas pinigines lėšas, tokių piniginių lėšų kilmę, dydį skolininkas nepateikia. Pabrėžia, kad CPK 178 straipsnis aiškiai įtvirtina, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Taigi įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis skolininkas grindžia savo reikalavimą – gautų piniginių lėšų kilmę, jų dydį, periodiškumą, būtiniausias išlaidas, šiu išlaidų dydį – tenka skolininkui (CPK 178 straipsnis). Šios pareigos skolininkas nevykdo ir skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius, skolininkas be deklaratyvių teiginių, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos pagrįstumą. Įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš skolininko į sąskaitą gaunamų lėšų, o kilus ginčui dėl piniginių lėšų kilmės skolininkas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pateikti antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Ir tik turint duomenų apie sąskaitoje esančių ar nurašytų piniginių lėšų kilmę, jų dydį, objektyvius įrodymus apie būtinus skolininko poreikius, kurie nėra užtikrinami, galima spręsti apie išieškojimui iš tokių lėšų taikomus apribojimus. Skundo patenkinimas, kai skolininkas skunde dėsto tik deklaratyvius teiginius, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, paneigtų skolininko pareigų vykdymo procese institutą bei įtvirtintų privilegijuotą skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, padėtį kitų asmenų, iš kurių vykdomas išieškojimas atžvilgiu. Pažymi ir tai, kad jokių piniginių lėšų šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, antstolis nutarė, jog pagrindo tenkinti skolininko skundą nėra, todėl atsisakė patenkinti skolininko skundą; nestabdė vykdomųjų bylų; skundą kartu su patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis per EPP sistemą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui; patvarkymą išsiuntė šalims.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo išieškotojas savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skolininko skundu nesutinka. Atsiliepime pažymėjo, kad skolininkas nurodo, jog pagal antstolės siųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, kad išieškomų lėšų suma viršija minimalią mėnesinę algą, todėl skolininkui nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Taip pat skolininkas nurodo, kad tokiu būdu yra pažeidžiama CPK 668 straipsnio 1 dalis, pagal kurią išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Skolininkas prašo atšaukti jo asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos, įkalinimo įstaigoje areštą. Taip pat nurodo, kad piniginės lėšos galimai kažkada gautinos į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į CPK 738 ir 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ribojimą išieškant iš lėšų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos. Pabrėžia, kad skolininkas nevykdo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Šiuo atveju teigtina, kad antstolė Virginija Meškauskienė, areštuodama skolininko lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Teismo prašo atsisakyti tenkinti skolininko A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).

Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/13/12327, 0015/14/16677, 0015/14/22745, 0015/14/31299, 0015/15/01248. Iš šių vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ išduotus nutarimus dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. Z. 3 eilės išieškotojo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolė užvedė minėtas vykdomąsias bylas ir pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolės kontoroje 2017-09-06 buvo gautas skolininko A. Z. 2017-09-04 skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo, kaip jau minėta, skolininkas prašo atblokuoti asmeninę sąskaitą, esančią Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime bei grąžinti neteisėtai areštuotas lėšas. Antstolę V. M. pavaduojantis antstolis Irmantas gaidelis, 2017 m. rugsėjo 13 d. atsisakęs tenkinti skundą, persiuntė jį teismui.

Pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, bei CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, todėl asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka.

Antra, taip pat pažymėtina, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Šioje vietoje pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;

7) išeitinės išmokos.

CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas SVI 93 punkte.

Nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl antstolė pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Papildomai pasakytina, kad nors pareiškėjas teigia, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, tačiau nuteistiesiems pagal įstatymus užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; kiekvienam nuteistajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; tie, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; maistu nuteistieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl pareiškėjo argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini.

Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolė, priimdama patvarkymą dėl įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimą iš tokių lėšų elgėsi teisėtai pagal CPK ir SVI reikalavimus, antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą.

Dėl nurodytų priežasčių skolininko skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

Teismas nenustatė antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Z. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas