- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-583-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35074-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. G. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo (padidinimo). Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16995-558/2014 iš atsakovo panaikino ieškovės ir atsakovės bažnytinės santuokos apskaitos įrašą bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtino minėto įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų – dukros J. ir sūnaus T. V. išlaikymui mokėti kiekvienam vaikui po 500 Lt, kas šiai dienai sudaro po 145 Eur/mėn. bei papildomai atsakovas įsipareigojo skirti po 145 Lt/mėn. (t. y. 45 Eur) ugdymo įstaigai ar būrelių išlaidoms padengti. Paaiškina, jog dukra šiuo metu jau pilnametė, tačiau gyvena kartu su ieškovei ir pastaroji prisideda prie jos poreikių tenkinimo. O nepilnamečio sūnaus poreikiai per septynis metus pasikeitė, todėl priteistas išlaikymas didintinas. Ieškiniu prašo:
1.1. padidinti vaikui T. V. G. išlaikymo dydį, nustatant po 350 Eur, mokamų kas mėnesį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
1.2. atsižvelgiant į tai, kad be būtinųjų poreikių tenkinimo, vaikas turi ir specialiųjų vienkartinio pobūdžio poreikių, todėl tikslinga, kad atsakovas įsipareigotų pagal faktą lygiomis dalimis su ieškove padengti išlaidas, susijusias su sūnaus sveikatos priežiūra (kurios nekompensuojamos) ir papildomo ugdymo poreikių tenkinimui. Atsakovas įsipareigoja per 5 dienas nuo dokumento(-ų), patvirtinančio išlaidas, susijusias su sveikatos priežiūra ir/ar papildomu ugdymu (įskaitant tam tikrų ugdymui reikalingų priemonių įsigijimą, pvz.: kompiuteris) pateikimo/gavimo, padengti ½ nurodytos išlaidų sumos, pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 7 d. priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei 20 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, jog pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 178 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimų, t. y.:
3.1. pasisakydama dėl pirmojo ieškinio reikalavimo ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1 000 – 1 200 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė tam tikrus vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų. Prašo iš atsakovo priteistą vaiko išlaikymą padidinti iki 350 Eur kas mėnesį bei nustatyta, kad atsakovas ½ dalimi tenkina papildomus vaiko poreikius. Šiuo atveju ieškovė reikalauja priteisti vaiko išlaikymui sumą, kuri yra didesnė už ½ nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinio dydžio (iš abiejų tėvų bendrai) – vienos minimalios mėnesio algos (518 Eur atskaičius mokesčius), todėl ir privalo pagrįsti savo reikalavimus, viršijančius šią sumą (CPK 178 straipsnis).
3.2. Teismas ieškovei išaiškino, kad reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, šis reikalavimas turi būti pagrįstas sugrupuotais ar kitaip aiškiai pateiktais rašytiniais įrodymais, sutartimis, kvitais, kurie patvirtintų konkrečių poreikių išlaidas. Įrodymų apie vaiko poreikius nepateikimas ar pateikimas nepakankamai įrodymų, negali būti laikomi tinkamu ieškinio pagrindimu, jeigu ieškiniu reiškiami reikalavimai, susiję su nepilnamečiu vaiku ir jo išlaikymu (CPK 178 straipsnis). Įrodymai turi būti pateikiami tvarkingai (pvz.: sugrupuoti), iš jų turi būti aišku, kokios faktinės aplinkybės įrodinėjamos konkrečiu įrodymu ar jų grupe, kad teismas galėtų tiksliai nustatyti bylos aplinkybes ir ieškinio ribas (CPK 178 straipsnis).
Šalies argumentai
3.3. ieškovė ieškinio antruoju reikalavimu prašo nustatyti, kad atsakovas prisideda prie papildomų vaiko vienkartinių poreikių tenkinimo (ortodonto paslaugų, ugdymo paslaugų, kt.), kurie nekompensuojami valstybės. Teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas turėtų būti išsamus ir įpareigojo ieškovę pašalinti minėtą reikalavimą iš ieškinio arba jį sukonkretinti, nes priešingu atveju iškiltų sunkumų dėl teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
1. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas įpareigojo ieškovę: pateikti įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius (mobiliajam telefonui, mokyklai, kanceliarinėms prekėms, stomatologo ir odontologo paslaugoms, kirpimo paslaugoms, kosmetologo paslaugoms, komunaliniams mokesčiams, buities reikmenims, aprangai, laisvalaikiui, vasaros stovykloms, papildomoms išlaidoms), juos pateikiant aiškia ir nuoseklia tvarka, kad teismas galėtų nustatyti konkretiems vaiko poreikiams skiriamas pinigų sumas, t. y. papildyti ir pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad dalis ieškovės pateiktų įrodymų, pvz. tam tikri mokėjimo pervedimai, nėra išsamūs, be paaiškinimų, todėl teismas negali nustatyti, kokiems konkrečiai poreikiams patenkinti išleidžiami pinigai. Taigi įpareigojo ieškovę sukonkretinti ar papildyti šiuos įrodymus; taip pat patikslinti ieškinio reikalavimų antrą punktą ir konkrečiai nurodyti visus specialius vienkartinius vaiko poreikius, kuriuos turėtų ½ dalimi padengti atsakovas arba pašalinti minėtą punktą iš ieškinio.
2. Teismas nurodė, kad minėtus įrodymus ieškovė turi pateikti šioje proceso stadijoje, kadangi jie yra reikšmingi sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą (CPK 115 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį. Nurodo nesutikimo su nutartimi motyvus:
3.1. anot ieškovės, teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi, tokio pobūdžio trūkumų šalinimas galėjo būti išspręstas parengiamojo teismo posėdžio metu.
3.2. teigia, jog įrodymų nepakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas bylą išnagrinėjus iš esmės.
3.3. pažymi, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką ir išdėstė faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą) bei kartu pateikė jos turimus įrodymus, kurie kaip priedai prie ieškinio sugrupuoti pagal vaiko poreikių paskirtį, t. y. pateikti priedai prie ieškinio atskirais failais „Maistas, higiena“, „Apranga, avalynė“, „Laisvalaikio ir kitos išlaidos, „Vaistinė ir odontologas“, „Kinezitarapeutas“ ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis)
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumas ir teisėtumas.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutiktina su ieškovės argumentu, jog ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas/nepagrįstumas nesvarstomas, dėl to pasisakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
8. Pažymėtina, kad teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1dalis). Tačiau vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, šiuo atveju – ieškiniui priimti – įvertintini keli aspektai: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 dalis); 3) ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; 4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).
9. Nors, ieškovės teigimu, ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, tačiau skundžiamojoje nutartyje minėtu aspektu nurodomų argumentų iš esmės nekvestionuoja, o tik apsiriboja bendro pobūdžio teisminės praktikos teiginiais apie galimumą pašalinti ieškinio neaiškumus ir netikslumus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti dėl žemiau nurodomų priežasčių.
10. Įvertinęs ieškovės ieškinio turinį bei jo priedus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš dalies sutiktina su ieškovės nuomone, nes dalis teismo nurodytų trūkumų gali būti pašalinti parengiamojo posėdžio metu, kaip pavyzdžiui, duomenys dėl išlaikymo dydžio skirtingiems vaiko poreikiams tenkinti nustatymo. Juolab, kad priešingai nei nurodė pirmos instancijos, ieškovė priedus prie ieškinio pateikė atskirais failais „Maistas, higiena“, „Apranga, avalynė“, „Laisvalaikio ir kitos išlaidos, „Vaistinė ir odontologas“, „Kineziterapeutas“ ir t. t. Papildomai nurodė, kad dalį įrodymų teiks, kai tik juos gaus.
11. Tačiau teismas pažymi, jog asmens teisė kreiptis į teismą siejama su ieškovės pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Be to, ieškovės pareiga tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą tiesiogiai siejama su atsakovo teise atsiliepti į ieškinį. T. y. atsakovui teikiamame ieškinyje turi būti suformuluoti reikalavimai taip, kad atsakovas galėtų juos įvertinti ir pasirinkti savo gynybinę poziciją. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ji grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovės pareiga tiek ieškinyje nurodyti, tiek prie ieškinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, ir tokia įstatymo nuostata negali būti vertinama kaip reikalavimas jau pradinėje stadijoje įrodyti pareikštą reikalavimą (kaip interpretuoja atskirajame skunde teismo nurodytus trūkumus ieškovė).
12. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė reikalauja priteisti vaiko išlaikymui sumą, kuri yra didesnė už ½ nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinio dydžio (iš abiejų tėvų bendrai) – vienos minimalios mėnesio algos (518 Eur atskaičius mokesčius), todėl ir privalo pagrįsti savo reikalavimus, viršijančius šią sumą (CPK 178 straipsnis). Ne to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, antrasis ieškinio reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, t. y. formuluotė „tikslinga, kad atsakovas įsipareigotų“ labiau rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra aišku, kokių konkrečių teisinių pasekmių ir kokios konkrečios apimties pasekmių ieškovė siekia šiuo reikalavimu. Ieškovė faktinį šio reikalavimo teisinį bei faktinį pagrindą turi suformuluoti ir įrodymus turi pateikti būtent ieškinio teismui pateikimo proceso stadijoje, kadangi jie yra reikšmingi atsakovui teikiant atsiliepimą byloje ir nustatant bylos aplinkybes (CPK 7, 115 straipsniai).
13. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ieškinys turi būti surašytas tinkamai ir tvarkingai, kad atsakovas, turėdamas pakankamai informacijos ir konkrečius skaičius bei duomenis, galėtų pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį. Ieškinio aprašomojoje dalyje turi būti aiškiai nurodomos faktinės aplinkybės ir paaiškinama, kokie konkrečiai pateikti įrodymai pagrindžia nurodytas faktines aplinkybes (pvz.: ieškinyje daromos nuorodos į priedus). Įrodymai turi būti pateikiami tvarkingai (pvz.: sugrupuoti), iš jų turi būti aišku, kokios faktinės aplinkybės įrodinėjamos konkrečiu įrodymu ar jų grupe, kad teismas galėtų tiksliai nustatyti bylos aplinkybes ir ieškinio ribas (CPK 178 straipsnis).
14. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, teismas
nutarė:
ieškovės E. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei E. K. nustatyti naują 20 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminą trūkumams pašalinti.