- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- ATP-623-332/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02355-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. L. atstovo advokato R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutarties, kuria J. L. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-07-12 nutarimas, kuriuo J. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta 1500 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, paliktas nepakeistą nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis M. M. 2013-05-10 J. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad J. L. 2013-05-10, apie 14.39 val., (duomenys neskelbtini) kilometre vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkių šviesos signalo, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė kitiems eismo dalyviams, priversdama juos staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, pakartotinai chuliganiškai blokavo automobilį, sukeldama pavojingą situaciją. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 88 p., 106 p. reikalavimus.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas V. Č. 2013-07-12 priėmė nutarimą Nr. 40N-2759787-13, pagal kurį J. L. nubausta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jai paskirta 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartimi J. L. skundas atmestas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-07-12 nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. L. atstovas advokatas R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį ir Šiaulių apskrities VPK KP biuro 2013-07-12 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. L. atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis yra nepagrįsta, neteisėta. Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi, konstatavo, kad liudytojų (nukentėjusiųjų) M. J. ir D. A. parodymai dėl J. L. padaryto KET pažeidimo yra nuoseklūs ir jais nesivadovauti teismas neturi jokio pagrindo, todėl juos pripažino objektyviais parodymais. Teismas pažymėjo, jog J. L. nepateikė jokių jos kaltę paneigiančių objektyvių duomenų, o liudytoja D. B. yra suinteresuota J. L. draugė, kurios parodymai prieštarauja tiek M. J., tiek D. A. duotiems parodymams, kuriuos, kaip minėta aukščiau, teismas laikė objektyviais.
Skunde teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Šiaulių AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis M. M. savo 2013-05-10 tarnybiniame pranešime nurodo, kad pats jis įvykio nematė, o J. L. padarytus KET pažeidimus, kurie ir buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, jam nurodė privažiavę pažįstami piliečiai, kurie esą patys ir nukentėjo nuo J. L. chuliganiško vairavimo. Nurodo, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Tai suponuoja ta aplinkybė, jog įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą ir dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas. Teigia, kad esminis, lemiamą reikšmę J. L. kaltės nustatymui turintis dokumentas buvo surašytas remiantis vien tik subjektyviais liudytojų (pačių nukentėjusiųjų) parodymais.
Taip pat skunde nurodo, kad J. L. nuosekliai liudijo, kad ji nepadarė jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Parodė, kad ne ji chuliganiškai vairavo, o jos vairuojamo automobilio atžvilgiu buvo atlikti chuliganiški manevrai. Tokią jos poziciją patvirtina, ne tik apeliantės parodymai, tačiau ir jos adekvatus elgesys įvykio metu: bandymai skambinti policijai (dar prieš ją sustabdant kelių policijos pareigūnui), bei vietoje (kelyje) surašytas pareiškimas, kuris yra byloje. 2013-05-10 pareiškime J. L. nurodė, kad 2013-05-10, apie 14.30 val., būdama namie ji pastebėjo asmenis, kurie atvažiavo automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo filmuoti bei fotografuoti jos namą bei kiemą. Asmenys, pamatę, kad yra pastebėti bandė pasišalinti, o J. L., nepažeisdama kelių eismo taisyklių, kartu su savo pažįstama, automobiliu juos prisivijo ir rankos ženklu paprašė sustoti, kad paklausti kokiu tikslu buvo pažeidžiamas jos privatumas. Tuo metu šie asmenys (du vyrai) savo automobiliu užblokavo J. L. kelią, tuo šiurkščiai pažeisdami Kelių eismo taisykles. Šias aplinkybes apeliantė patvirtino ir teisme. Kitų eismo įvykio dalyvių (M. J. ir A. A.) paaiškinimai bei teikti rašytiniai duomenys (M. J. tarnybinis pranešimas) nepaneigė esminių apeliantės argumentų ir motyvų dėl tariamo J. L. padaryto KET pažeidimo esmės, bei jų pačių šališkumo. Pažymi, kad J. L., konflikte dalyvavę liudytojai (esantys policijos pareigūnais), gerai pažinojo (iš neigiamos pusės), tą nuosekliai patvirtino ir jie patys, tai matyti ir iš M. J. tarnybinio pranešimo. Nurodo, kad pats faktas, kad pareigūnai M. J. ir D. A. pažinojo J. L., nors ir iš neigiamos pusės, nėra ir negali savaime būti įrodymu, kad jie turi išankstinį nusistatymą J. L. atžvilgiu. Ir vien tuo remiantis negalima įrodinėti jų šališkumą bei J. L. kaltės nebuvimą šioje byloje. Tačiau visumoje su kitomis dviem esminėmis aplinkybėmis: faktu, kad kelios minutės prieš 2013-05-10, 14.39 val., liudytojai M. J. ir D. A. buvo prie J. L. namų ir jos pastebėti bandė pasišalinti, bei aplinkybe, kad M. J. savo pirminiame paaiškinime tai nutylėjo ir pripažino tik teisme (galimai dėl to, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Šiaulių VPK apeliantės atstovas atskleidė, kad L. L. turi namų apsaugos kamerų vaizdo įrašus, kuriame matyti jų automobilis bei laikas ir juos pateiks teismui), jau sudaro pagrindą kritiškai vertinti M. J. bei D. A. parodymų objektyvumą ir jų nešališkumą.
Skunde nurodo, kad kritiškai vertintini ir šių liudytojų aiškinimai, esą aplinkybė, kad jie prieš keletą minučių iki tariamo J. L. KET pažeidimo (nustatyto remiantis vien tik jų parodymais) buvo prie jos namų, o pastebėti bandė pasišalinti (t. y. aplinkybė dėl tam tikro negatyvaus kontakto, prieš pat tariamą KET pažeidimą) yra nesvarbi, nereikšminga ir susijusi tik su jų tarnyba, kadangi vertinant M. J. ir D. A. parodymų objektyvumą, nešališkumą, bei suvokiant, kad kitokių objektyvių duomenų dėl J. L. kaltės nėra, tokia aplinkybė yra reikšminga. Ji parodo tam tikrą M. J. nesąžiningumą šioje dalyje, bandymą nuslėpti, nutylėti, neatskleisti visų aplinkybių, kas ir yra šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi pakankamas įrodymas. Bent jau pakankamas, kad sukelti abejones. Teismas į tai skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė, neanalizavo, apsiribojo deklaratyvia nuostata, kad M. J. nėra suinteresuotas ir net pripažino šio liudytojo (kaip ir kito pareigūno) parodymus objektyviais, kuo iš esmės ir parėmė bei motyvavo priimtą sprendimą.
Nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas nesilaikė šių įstatymo nuostatų. Esant prieštaringiems įrodymams dėl pažeidimo įvykio, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, pripažintina, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad J. L. 2013-05-10 nutarime nurodytu laiku Šiaulių r. sav., kelyje Šiauliai-Palanga 20 km., padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinė byla jos atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. L. atstovo advokato R. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutarties panaikinimo. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo J. L. administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Jų nuomone, J. L. padarytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų
Apeliaciniame skunde J. L. atstovas teigia, kad jo atstovaujamoji nepadarė pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., nes ne ji chuliganiškai vairavo, o jos vairuojamo automobilio atžvilgiu buvo atlikti chuliganiški manevrai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl J. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Tai, kad J. L. 2013-05-10, apie 14.39 val., Šiaulių rajone, kelio (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkių šviesos signalo, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė kitiems eismo dalyviams, priversdama juos staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, pakartotinai chuliganiškai blokavo automobilį, sukeldama pavojingą situaciją, patvirtina teismui pateiktoje administracinėje byloje Nr. 07-13-7517801 esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (3 b. l.), policijos pareigūnų M. J., M. M. tarnybiniai pranešimai (15, 16 b. l.), policijos pareigūnų M. J., D. A., M. M. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (45–46 b. l.). Policijos pareigūnai M. J. ir D. A. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. gegužės 10 d., apie 15–16 val. tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus apie 5 kilometrus nuo (duomenys neskelbtini), juos pasivijo pažeidėjos automobilis, staigiu manevru lindo priešais ir staigiai stabdė, metėsi į kitą eismo juostą, blokuodama jiems kelią. Toks automobilio manevravimas kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Teismas pažymi, kad pagrindo nesiremti nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, nėra. Jokių esminių prieštaravimų pareigūnų paaiškinimuose nenustatyta. Pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jai pakenkti. Be to, pati J. L. nurodė, kad pareigūnų nepažinojo, ankščiau susidūrusi su jais nebuvo, jų nepažįsta. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti policijos pareigūnų, kurie patys matė daromą pažeidimą, nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teisme apklaustas liudytojas M. M. nurodė, jog protokolas buvo surašytas remiantis tarnybiniu pranešimu ir pareigūnų paaiškinimais, jog J. L. blokavo jų automobilį, privertė stabdyti, darė kelių eismo pažeidimus. Taip pat liudytojas nurodė, kad moteris buvo susijaudinusi, verkė, aiškino, kad ją užpuolė, tačiau jam abejonių dėl vairavimo nekilo. J. L. neigia visus protokole nurodytus pažeidimus, teigia, kad pareigūnai važiavo link (duomenys neskelbtini), o ji važiavo iš paskos ir pareigūnai jai užblokavo kelią, ji pareigūnų automobilio neaplenkė, tik prisigretino, po to atsiliko ir grįžo į savo vietą, buvo prisigretinus prie pareigūnų vairuojamo automobilio, kartu važiuojanti jos draugė jiems mojavo, kad jie sustotų. Ši J. L. pateikta versija paneigiama minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, vertinama kaip pasirinkta gynybos priemonė, siekiant, kad J. L. išvengtų administracinės atsakomybės.
Dėl liudytojos D. B. duotų parodymų, apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, jog J. L. ir D. B. sieja artimi draugystės ryšiai, todėl šios liudytojos parodymai, kurie prieštarauja liudytojų M. J., tiek D. A. duotiems parodymams, vertintini kaip siekis padėti J. L. išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.
Teismas daro išvadą, kad J. L. vairuodama automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkių šviesos signalo, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė kitiems eismo dalyviams, priversdama juos staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė KET 9 p., 88 p., 106 p. punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl J. L. pagrįstai buvo pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.. Padarytas pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį nepakeistą ir J. L. atstovo advokato R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.