Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui (ai) R. B., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, veikiančios per Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir VTPSI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vykdydama CPK 445 straipsnyje keliamą sąlygą, kreipiasi į teismą dėl to, jog neturi galimybės gauti jos nuosavybės teisę į šį daiktą patvirtinančių dokumentų jokia kita tvarka. Teismui gali pateikti tik esamus vaizdus fotonuotraukose ir rašytinius įrodymus iš kitų dokumentų. Šis jos reikalavimas atitinka šio straipsnio nuostatą, kadangi nėra kitos galimybės rasti ar atkurti kokius tai kitokius dokumentus, įrodančius šio turto teisinę priklausomybę ar jo valdymą.

Jos keliamas reikalavimas teismui nėra susijęs su turto paveldėjimu, todėl yra įsitikinusi, kad jos pareiškimas šiam teismui yra teismingas ir nagrinėtinas.

LR CK 4.25 straipsnio pagrindu išreiškia savo valią - šį daiktą turėti kaip savą ir jį valdyti, nes pati jį pasigamino.

Savo pareiškimo turinį grindžiu LR CK ketvirtosios knygos 4.47 straipsnio reikalavimų pagrindu ir, remdamasi CPK 447 straipsnyje nustatyta tvarka, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažinimo.

Juridinio fakto nustatymo tikslas - turėti jos nuosavybės teisėmis valdomą objektą (CK. 4.38 str.) kaip savo asmeninį turtą (monolitinį sandėlio pamatą), įregistruoti jį turto registre. Šį statinį yra išsiliejusi 2009 metais savo iniciatyva ir lėšomis - t. y. pagaminusi naują nekilnojamąjį daiktą (CK 4.47 str. 4 punktas). Minėtu adresu buvau suplanavusi pasistatyti 1 - os grupės nesudėtingą pastatą (sandėlį) iki 50 kv. m. leistino ploto, - kur šios grupės statiniams iki 2017 metų nereikėjo nei projekto, nei statybos leidimo.

Priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą yra šios.

Šis statinys nuo jo sukūrimo momento visiškai neturėjo jokios savo dokumentais įformintos istorijos; tai yra visai naujas, jos pastangomis, lėšomis ir darbu sukurtas statinys.

Jis iki šios dienos nėra buvęs jokioje juridinėje apskaitoje, išskyrus matininkų UAB „Altagis“ (2014-04-03) sudarytos kadastrinių matavimų bylos (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas pavadinimu „pamatai“. Sklypo plano (2015-07-22 patvirtinto Nacionalinės Žemės tarnybos Šiaulių skyriaus) koordinačių žiniaraščio lentelėje jo taip pat nėra. (Sklypo ploto 4500 kv. m. projekte „pamatai“ pažymėti be numerio, todėl jo atitinkamai nėra ir koordinačių žiniaraščio lentelėje.

Žemės sklypo (sodybos) plane - eskize statinio geodezinė pozicija matininkų yra pažymėta tiksliai ir parodytas 107 m aukštis virš jūros lygio (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane - tik pozicija).

Šios visos trys priežastys sudaro bendrą pagrindą, jog tiek turtines teises, tiek daikto valdymą gali nustatyti ir patvirtinti tiktai teismas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patvirtinimo pateikia teismui rašytinius įrodymus ir paaiškinimus

Statinys (monolitinis pamatas) buvo išlietas 2009 metais. Įrodymui pateikia 5 foto paveikslus: Nr. 1 ir Nr. 2 - 1010-05-20 data fiksuoti pamatai po žiemos pavasarį, Nr. 3 ir Nr. 4 - 2009-06-09 pamato statybai atvežti akmenys ir Nr. 5 - 2018-12-01 data fiksuota pamato būklė dabar. Pamato parametrai - 5 m. ilgio ir 3,5 m pločio, užstatymo plotas - 17,5 m². Numatomas statinio aukštis neturėjo viršyti STR leistino 5 m aukščio.

Statinys (monolitinis pamatas) nuo jo sukūrimo iki šio pareiškimo padavimo teismui momento nėra pakitęs, atitinka visus savo pirminius matmenis ir esamą geografiją.

UAB „Altagis“ kadastrinių matavimų bylos koordinačių žiniaraščio lentelėje matyti, kad tarp išvardinto 21 objekto sąraše jos nurodytų naujojo sandėlio pamatų nėra, tuo įrodoma, kad iki kadastrinių matavimų bylos sudarymo momento (2014 m. balandžio mėn.) šie pamatai neturėjo ir neturi jokio juridinio dokumento, kurį būtų galima iš naujo atkurti.

1999-05-21 turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtų pastatų sąraše, jos statinio pavadinimu „pamatai“ arba „sandėlis“ nėra, tai reiškia, kad ji tokio statinio iš viso nėra paveldėjusi, o 2009 metais pasistačiau jį pati. Tai įrodo ir 1999-06-03 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo duomenys, kuriuose jos minimas statinys „pamatas“ visiškai nėra paminėtas. Tuo yra įrodoma, kad anksčiau toks statinys iš viso neegzistavo ir jo paveldėti ji negalėjo.

Pažymėtina tai, kad pagal CK 4.56 str. 1 dalies reikalavimą jos statinys atitinka visus požymius dėl priskyrimo ir pripažinimo jos nuosavybės teisei susidaryti ir šiam faktui patvirtinti, todėl, kad pati jį pasigamino iš savo medžiagų (statybos lėšų/sąnaudų sąrašas ir suma). Viso panaudota 1 577 Eur.

Užstatytas sandėlio plotas (17,5 m²), kaip jau minėta, sklypo plane yra fiksuotas tikslia geodezine padėtimi, todėl, teismui, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog šis nekilnojamas daiktas (monolitinis sandėlio pamatas) yra sukurtas jos iniciatyva, pastangomis, lėšomis ir darbu, atsirastų jai tolesnė galimybė įgyti į jį turtines teises ir tinkamai bei tiksliai vėliau šį statinį fiksuoti kadastriniuose matavimuose.

Turėdama visus šiuos faktus patvirtinančius rašytinius ir vaizduojamuosius įrodymus, kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į šį sandėlio „pamatą“.

Pateikia sandėlio „pamato“ planą - pagrindines statinio technines charakteristikas (ilgį, plotį, aukštį, gylį, užstatytą plotą) ir trumpą panaudotų lėšų/sąnaudų sąrašą, kuriame medžiagų ir darbų kainos yra nurodytos vidutinėmis rinkos kainomis. Tai sudaro 1 577 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų) sumą (organizacinės ir kitos smulkios išlaidos į šią sumą neįskaičiuotos).

Apibendrindama šiame pareiškime ankščiau išdėstytus argumentus, atsakydama į pareiškimui keliamus reikalavimus ir prieduose pateikdama rašytinius įrodymus bei vadovaudamasi LR CK ir CPK teisinėmis nuostatomis, pareiškėja teismo prašė:

1. Pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, - monolitinį pamatą, (esantį adresu - (duomenys neskelbtini) įteisinti jos nuosavybės teisėmis ir patvirtinti šį faktą.

2. Atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 3 dalies pagrindu, dėl mažos senatvės pensijos (VSDFV 2018-12-03 pažyma).

3. Pareiškimą prašė nagrinėti rašytinio teismo posėdžio tvarka jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs pareiškėjos prašymą ir jo motyvus pripažino, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti šio prašymo ir jo protokoline nutartimi netenkino.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pakartojo pareiškime nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiškimą tenkinti visiškai. Atskirai nurodė, kad nenori viešinti kas yra žemės sklypo savininkas, kur įrengtas jos sumontuotas monolitinis pamatas. Teigė, kad po to kai išliejo monolitinį pamatą, tarp gretimų žemės sklypų savininkų prasidėjo ginčai, kurie po to persikėlė ir į teismus. Pripažino, kad nesikreipė į vietos savivaldos įstaigą ir į dabartinį žemės sklypo savininką dėl sutikimo toliau tęsti statybos darbus, nes įsitikinus, jog tokio sutikimo negaus. Nežino, kad dabartiniam žemės sklypo savininkui atsisakius duoti sutikimą, jo atsisakymą galimą skųsti teismui. Tuo pačiu pripažino, kad žemės sklypas, kuriame yra įrengtas monolitinis pamatas, pateko į paveldimo turto masę.

Suinteresuotas asmuo VTPSI pateikė teismui į bylą atsiliepimą su savo nuomone, nurodydamas šiuos motyvus.

Pažymime, kad pagrindiniai statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai architektūros reikalavimai, principai bei atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau - Statybos įstatymas).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateiktas nesudėtingo statinio apibrėžimas, pagal kurį tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 eilutėje detalizuota, kokių išmatavimų gali būti nesudėtingi I ir II grupės pastatai.

Atsižvelgiant į tai, kas pridėta prie pareiškimo, manytina, kad pagal pamatų išmatavimus, bent pagal užstatymo plotą, nevertinant būsimo pastato aukščio, statinys bus priskiriamas I nesudėtingų statinių grupei.

Kaip teisingai ir nurodo pareiškėja, I grupės nesudėtingam statiniui, adresu (duomenys neskelbtini) nėra privalomas nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisei įgyvendinti reikia, kad statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).

Ruošdami atsiliepimą Teismui patikrinome ar žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir nustatėme, kad registro duomenys yra pasikeitę ir pareiškėja nebėra minėto žemės sklypo savininkė, todėl statyti tokios kategorijos statinį galėtų toliau tik turėdama žemės sklypo savininkų sutikimus.

Pagal CPK 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2004-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Dėl to, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjos siekiamoms įgyti teisėms.

Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad pareiškėja nepagrįstai kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, nes vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, nėra kliūčių (gavus žemės sklypo savininkų sutikimus) minėtą statinį bei nuosavybės teises į jį įregistruoti Registrų centre įstatymų nustatyta tvarka.

Remdamiesi ankščiau išdėstytomis aplinkybėmis prašome civilinę bylą nagrinėti Teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą.

Informuojame, kad byla nebus vedama per advokatą. Civilinę bylą prašome nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Šis atsiliepimas teikiamas per Lietuvos teismų informacinę sistemą (e. teismas. lt.), todėl jo kopijos nėra pridedamos ir teikiamas tik vienas pridedamų dokumentų egzempliorius.

Teismas išklausęs bylos dalyvio nuomonę nusprendė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.

Dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.

Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009, nurodė, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti tai, kad asmuo turėjo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatą (žemės sklypą), tačiau pareiškėjas negali gauti ir teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti.

Pareiškėja šioje byloje, prašydama nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, nurodė, kad nuosavybės teisę į monolitinį pamatą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo jį pastatydama. Taigi pareiškėja, prašydama pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į monolitinį pamatą yra įgijusi vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Pirmoji kregždutė“ v. Vš. Į S. D. ir S. G. sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas.

Teismas, nustatydamas valdymo nuosavybės teise faktą, turėtų nustatyti, kad pareiškėjos atlikti statybos darbai nėra savavališki, nes pagal monolitinio pamato statymo metu galiojusius ir dabar galiojančius teisės aktus yra reikalingas savininko sutikimas. Pagal suinteresuoto asmens pateiktą atsiliepimą su nuomonę, matyti, jog pareiškėja jau nebėra žemės sklypo esančio anksčiau nurodytu adresu savininkė.

Teismas pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. statytojams nuosavybės teise priklausančiuose, nustatyta tvarka išnuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose kur be leidimo galėjo būti statomi tam tikri statiniai, yra būtinas savininko sutikimas. Nors statyba pareiškėja pradėjo būdama savininkė, tačiau dabartiniu metu žemės sklypas jai nebepriklauso. Pirmiausia, pareiškėja nėra pateikusi į bylą dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad toliau statydama, turi dabartinio žemės sklypo savininko sutikimą išduotą įstatymų nustatyta tvarka ir leidimą naudotis minėtu žemės sklypu statybos laikotarpiu. Antra, pareiškėja pateikė teismui į bylą rašytinius įrodymus, kuriuose nėra užfiksuoti ir pasikeitę teisiniai faktai.

Taigi, teismas įvertindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ir tolesnė pastato statyba ant monolitinių pamatų toliau negali būti vykdoma ne teisės aktų nustatyta tvarka (be įstatymo nustatyta tvarka gauto žemės sklypo savininko sutikimo), todėl negalima ir pripažinti, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į monolitinį pamatą.

Dėl nekilnojamojo daikto suformavimo ir registravimo tvarkos bei pasekmių

Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į monolitinį pamatą yra įgijusi vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Taigi pareiškėja teigia, kad ji yra įgijusi nuosavybės teise į suformuotą objektą, tačiau šiuo metu neturi tai patvirtinančių dokumentų.

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-318/2006, yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad naujai pastatyti statinių įteisinami Statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2008).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, jog, pradėjusi monolitinio pamato statybą ir jį pastačiusi, savo laiku kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl šio statinio priėmimo, kad įregistruotų nuosavybės teises savo vardu. Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, tai nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą.

Tuo pačiu teismas sutikdamas su suinteresuoto asmens atsiliepime pateikta nuomone dėl teisės taikymo laiko ją pagrįsta ir priimdamas byloje sprendimą, dėl kitų pareiškėjos nurodytų motyvų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja pateikdama teismui pareiškimą, tuo pačiu prašė atleisti ją ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikdama ir prašymą patvirtinantį rašytinį įrodymą.

Pagal CPK 83 str. 3 d. teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę jį atleisti tik iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėja įteikė teismui pareiškimą už kurį turėjo būti sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 9 p.). Todėl šis pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į pareiškėjos statusą ir gaunamas pajamas iš jos į valstybės biudžetą priteistinas 10,00 Eur žyminis mokestis, o likusioje dalyje jį nuo jo sumokėjimo atleistina (16-17 b. l.) (CPK 83 str. 3 d.). Atskirai pažymėtina, kad esant įstatyme numatytam asmens atleidimo pagrindui, teismas konstatuoja, jog ji atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tik iš dalies.

Tuo pačiu pareiškėjai išaiškintina, kad atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus, jos teisės turi būti ginamos neteismine tvarka ir tik jų jai neįgyvendinus, ji turi dėl to teisę kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 83 str. 3 d., 444 str. 2 d. 5 p., 448 str.

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimo netenkinti.

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos R. B. 10,00 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio už pareiškimą pagal ypatingąją teiseną, o likusioje dalyje atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.