Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2007-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-337-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-08-30
Bylos Nr.
1A-245-337-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
A. V.
Nukentėjusysis
S. T.

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-337/2007

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.6.3.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, Jūratei Trepekienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Vilimavičiui,gynėjui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam A. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-04-16 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose ir iki 2007-10-01 neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 259 str. 1 d. - 4 MGL (penkių šimtų litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 MGL (penkių šimtų litų) dydžio bauda ir laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose bei iki 2007-10-01 neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat A. V. išteisintas pagal BK 253 str. 1 d. nenustačius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2006-06-12 apie 21.40 val. viešoje vietoje – prie bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais ir vandališkais veiksmais, susijusiais su smūgių sudavimu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, nukentėjusiajai S. T. trenkė delnu į pakaušio kairės pusės užausinę dalį ir kumščiu į veidą, tuo nukentėjusiajai padarė minkštųjų audinių sumušimus kaktoje ir kairėje pakaušio pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad jis 2006 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, su tikslu platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 4 tabletėse su įspaustu „Pumos“ logotipu yra 0,215 gramo, bei ją nuo įgijimo momento parsigabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2006 m. rugsėjo 5 d. 18 val., kuomet neteisėtai įgytą, parsigabentą ir laikomą psichotropinę medžiagą, paėmęs iš laikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), namo pirmos laiptinės penktojo aukšto aikštelėje už 60 litų neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, tokiu būdu pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, su tikslu jas platinti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. V. 2006 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 4 tabletėse su „Pumos“ logotipu yra 0,214 gramo bei nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,001 gramo amfetamino, kurias parsigabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2006 m. rugsėjo 6 d., 21 val., kuomet neteisėtai įgytas, parsigabentas ir laikomas psichotropines medžiagas, paėmęs iš laikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gatvėje ties 157 namu, dviračių ir pėsčiųjų takelyje už 60 litų neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, tokiu būdu pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti.

A. V. nuteistas ir už tai, kad jis 2006 m., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 3 tabletėse su „Pumos“ logotipu yra 0,016 gramo, bei psichotropinę medžiagą – 0,810 gramų amfetamino milteliuose, kurias parsigabeno ir laikė savo namuose, esančiuose adresu Pušaloto g. 157, Panevėžyje, kambaryje kuriame gyvena, esančio žurnalinio staliuko kairiajame stalčiuje iki 2006-09-06, 21.55 val., kol neteisėtai įgytas, parsigabentas ir laikomas psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-04-16 nuosprendį – A. V. pripažinti kaltu, padarius vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 1 d. ir A. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Prokuroras taip pat prašo panaikinti BK 62 str. 2 d. ir 59 str. 1 d. 2 p. taikymą bei pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe savanaudiškas paskatas. Prokuroras mano, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai išsprendė nusikalstamos veikos stadijos klausimą, netinkamai pritaikė BK 62 str. bei 59 str. 1 d. 2 p. ir nepagrįstai netaikė BK 60 str. 1 d. 3 p., dėl ko paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Prokuroras nurodo, kad baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, jog A. V. prekiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl tai, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo parduotos taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM) ir realiai nebuvo išplatintos nesumažina A. V. nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo A. V. padarytą nusikalstamą veiką, išskirstydamas ją į du epizodus – BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. A. V. psichotropines medžiagas įsigijo iš vieno asmens, tuo pačiu metu. Iš šio įsigyto kiekio dalį psichotropinių medžiagų jis du kartus pardavė NVIM dalyviui, o likusią dalį jo namuose rado policijos pareigūnai. Tai rodo, kad A. V. psichotropines ar narkotines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti, o tai, kad A. V. pats vartoja psichotropines medžiagas, neįrodo, kad jo namuose rastos ir kratos metu paimtos medžiagos buvo skirtos jam pačiam, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip vieninga tyčia ir tik pagal BK 260 str. 1 d. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, nes jis nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu neprisipažino, o savo kaltę iš dalies pripažino tik tada, kai po visų surinktų įrodymų patikrinimo teisme pamatė, kad nebeišvengs atsakomybės. Atsižvelgęs į tai, kad nebėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kitų BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų, prokuroras teigia, jog nebėra pagrindo taikyti švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės pagal BK 62 str. 2 d. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. įsidarbino tik vykstant teismo procesui, todėl įvertinus tai, kad jis iki bylos tyrimo niekur nedirbo, jo telefone esančių žinučių turinį ir kitus įrodymus, aiškiai matyti, kad A. V. gyveno iš narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nepripažino A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – savanaudiškų paskatų darant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Prokuroras, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, A. V. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kitas aplinkybes, teigia, kad pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri neatliks savo paskirties, jo nesulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis nebus tinkamai nubaustas ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl A. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal

BK 259 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. V. veikas. Apelianto prašymas nuteistojo nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. iš esmės grindžiamas vien A. V. mobiliajame telefone esančių SMS žinučių turiniu. Skunde tvirtinama, kad iš SMS žinučių aiškiai matyti, kad A. V. prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau šie dar ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys neįrodė jokių kitų A. V. nusikalstamos veikos epizodų ir jais nebuvo įrodinėjama nuosprendžiu nustatyta nuteistojo nusikalstama veika. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis. Nuteistasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino psichotropinę medžiagą per du kartus pardavęs tik NVIM dalyviui, o pas jį namuose rastą ir paimtą psichotropinę medžiagą įsigijo bei laikė savo reikmėms, nes pats jau du metus ją vartojo. Šio teiginio baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepaneigia. Tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Priešingai, iš liudytojo T. M. parodymų, kuriuos patvirtina ir 2006-09-06 vaizdo įrašo duomenys, matyti, kad T. M. paklausus, ar A. V. gali gauti „amfutės“, šis atsakė, jog jos, tai yra psichotropinės medžiagos amfetamino, neturi. Tuo tarpu po šio pokalbio atliktos kratos A. V. namuose metu buvo rasta ir paimta 0,016 gramo psichotropinės medžiagos MDMA bei 0,810 gramo amfetamino. Ši aplinkybė bent iš dalies patvirtina A. V. teiginį, jog jo namuose rastą psichotropinę medžiagą jis buvo įsigijęs ne platinti, o sau vartoti. Tai, kad A. V. iki nusikalstamos veikos padarymo tikrai vartojo psichotropines medžiagas patvirtina ir 2007-09-07 atlikto narkotikų testo išvada – A. V. organizme rasta amfetaminų (t.2 b.l. 132), o taip pat teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvada, kuria A. V. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant amfetaminą, priklausomybės sindromas (t.2 b.l. 135).

Tokiu būdu A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., perkkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog teismas A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., nepagrįstai kvalifikavo ir pagal BK 22 str. 1 d. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad A. V. platintos psichotropinės medžiagos įgijimo laikas nebuvo nustatytas. Teikimą dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas sankcionavo 2006-09-05, dar prieš byloje surinktais įrodymais nustatytų A. V. nusikalstamų veiksmų atlikimą. Apeliaciniame skunde pagrįstai tvirtinama, kad BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais ir bent vieno iš jų atlikimas atitinka baigtą nusikaltimo sudėtį, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. V. pasikėsintų platinti psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo aplinkybės ir laikas nebuvo nustatyti. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų konstatuoti, kad bent dalį BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvinę pusę sudarančių alternatyvių veiksmų A. V. atliko dar prieš pradedant jo veiksmus kontroliuoti pareigūnams, nėra pagrindo. Tuo pačiu darytina išvada, kad A. V. veiksmai buvo sąlygoti NVIM vykdžiusių jo dalyvių veiksmų ir jų kontroliuojami. A. V. savo nusikalstamo sumanymo, tai yra realizuoti įgytą psichotropinę medžiagą, nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančios priežasties, nes ji buvo parduota NVIM dalyviui ir į tolesnę apyvartą nepateko, reali žala įstatymo saugomom vertybėm padaryta nebuvo. Tokie A. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.

Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. bei 60 str. 1 d. 3 p. taikymo

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu kaltininkas savo noru pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad prisipažinti padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis galima tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme iki galutinio sprendimo priėmimo. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. V., nors dėl jam pareikšto kaltinimo ir prisipažino iš dalies, iš tiesų pripažino esmines vėliau nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo veiksmų. Tai nuteistasis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tokiu būdu darytina išvada, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nuosprendžiu pripažinta pagrįstai.

Apeliaciniu skundu prašoma A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis disponavo dėl savanaudiškų paskatų. Prašymas nepagrįstas ir atmetamas.

BK 60 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jei nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodo nusikalstamą veiką darančio asmens tikslus bei siekius ir suprantama kaip nusikalstamą veiką darančio asmens siekis turėti iš to bet kokią turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad A. V. du kartus pardavė psichotropines medžiagas NVIM dalyviams. Jis nurodė, kad tai padarė manydamas, kad pirkėjas yra priklausomas nuo narkotikų ir psichotropines medžiagas pardavė už tą pačią kainą, kurią pats buvo sumokėjęs pardavėjui. A. V. tvirtino, kad dėl šio sandėrio jis jokios materialinės naudos neturėjo, o kitiems asmenims narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepardavinėjo ir tai, priešingai apelianto tvirtinimui, nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Šie nuteistojo teiginiai byloje surinktais įrodymais nepaneigti. Jų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – A. V. telefone buvusių SMS žinučių duomenys, nes, kaip jau konstatuota aukščiau, jie nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis ir nėra nustatyti kaip faktinė aplinkybė.

Dėl BK 62 str. nuostatų taikymo ir bausmės skyrimo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., taikė BK 62 str. 2 d. 4 p. nuostatas ir paskyrė jam bausmę, kuri yra švelnesnė už įstatymo numatytą bausmę.

BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, gali kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra nors viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 p. nustatytų aplinkybių. Taigi, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str. 2 d., turi būti dvi būtinosios sąlygos, t.y. turi būti daugiau, nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir turi būti bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nors viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 p. nustatytų alternatyvių sąlygų. Tačiau net ir nustačius, kad yra šiame straipsnyje numatytos sąlygos, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. V. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., tai yra pripažino esant BK 62 str. 2 d. 4 p. numatytai aplinkybei ir konstatavo, kad yra viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau nustačius tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 62 straipsnio 2 dalis jam negali būti taikoma. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas dėl BK 62 str. 2 d. taikymo ir švelnesnės, negu numato baudžiamasis įstatymas, bausmės skyrimo pasisakė tik nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tuo tarpu jo rezoliucinėje dalyje nuorodos į BK 62 str. 2 d. taikymą nėra.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad BK 62 str. 2 d. A. V. atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai. Nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Skirdama bausmę A. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, A. V. asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 str.) ir baudžiamasis įstatymas už jį numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nors A. V. nusikalstama veika buvo kontroliuojama pareigūnų ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau ir šiais veiksmais buvo padaryta žala visuomenės saugumui. Atsižvelgus į A. V. asmenybę, kuri buvo tinkamai įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ją sunkinančių nebuvimą, o taip pat tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., A. V. padarė jau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius už anksčiau padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artimesnė minimaliai BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytai ribai. Pagal BK 259 str. 1 d. A. V. paskirtoji bausmė apeliaciniu skundu nėra ginčijama, nėra aiškiai per švelni ir dėl to neteisinga, todėl dėl jos kolegija atskirai nepasisako.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. paskirta bausmė ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 259 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. A. V. paskirtos bausmės yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms bei labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

n usprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 62 str. 2 d. taikymo ir A. V. pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. ir A. V. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2006 m. spalio 6 d. įskaitytinai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Sigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis