Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2011-12-30 · Byla Nr. N-62-2527-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
N-62-2527-11
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-02381-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2527/2011Teisminio proceso Nr.4-35-3-02381-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino A. T. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog A. T. 2010 m. liepos 27 d., apie 19.00 val. atvykęs į Radviliškio rajono policijos komisariatą trukdė pareigūnams dirbti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, juos įžeidinėjo, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, įrodo rašytinė bylos medžiaga, kompiuterinės laikmenos išrašas. Teismas pažymėjo, jog liudytojų I. T., L. T. parodymais nesiremia, nes jie su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu susiję giminystės ryšiais, o byloje jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie pareigūnų suinteresuotumą teikti teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, nenustatyta. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 300 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo kriterijus.

II.

Nesutikdamas su Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu, A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jokio pažeidimo jis nepadarė. Teigia, jog įvykio dieną atvykęs į komisariatą tik prašė nestumdyti jo sužalotos mamos bei skambino į Policijos departamentą, nes iš jo mamos I. T. policijos pareigūnai nenorėjo priimti pareiškimo. Pažymi, jog dabartinė situacija rodo, jog pareigūnai privalėjo priimti pareiškimą, nes šiuo metu pagal jį vyksta ikiteisminis tyrimas, kur jo mama pripažinta nukentėjusiąja, o ją sužalojusi sutuoktinė – S. T., policijos darbuotoja, specialiąja liudytoja. Teigia, jog teisme apklausti liudytojai nenurodė nei vieno veiksmo, žodžio, kuris galėtų būti vertinamas kaip įžeidžiantis pareigūnus, be to, pareigūnai, duodami parodymus teisme, buvo nenuoseklūs. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog jis su S. T. skiriasi, tarp jų yra didelė nesantaika ir ginčas, o ji dirba Šiaulių rajono policijos komisariate, kuriam vadovauja buvęs Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas R. Š., tiesioginis sutuoktinės viršininkas.

Atsiliepimas

Radviliškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 187 straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

A. T. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pasakytina, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinis kaltinimas A. T. suformuluotas už tai, kad šis trukdė policijos pareigūnams dirbti, neklausė jų teisėtų reikalavimų, įžeidinėjo pareigūnus (b. l. 9). Iš čia matyti, kad protokole nenurodyta, kuo pasireiškė trukdymas dirbti ir kam, nenurodytas nei vienas A. T. duotas reikalavimas ir jį davęs pareigūnas, taip pat neatskleista, kuriuos pareigūnus A. T. įžeidė ir kokiais veiksmais, žodžiais ir pan. Taigi, administracinis kaltinimas nėra tinkamai detalizuotas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą, kurios pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, daro išvadą, jog atsakomybėn A. T. patrauktas už tai, jog: pirma, nevykdė A. J., D. R. ir T. M. reikalavimų nusiraminti ir apleisti budėtojų dalį; antra, įžeidė policijos pareigūnų A. J., D. R. ir T. M. garbę ir orumą, nes A. T. trukdė dirbti, šūkavo, nurodinėjo, ką daryti ir filmavo, įžeidžiamai elgdamasis grasino atleisti iš tarnybos (b. l. 3 – 5). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių, o šiuo atveju tokių abejonių yra. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl A. T. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę iš esmės grindė pareigūnų A. J., D. R. ir T. M. parodymais bei pastarųjų paruošta rašytine medžiaga, nors ji nėra išsami ir pakankama. Pažymėtina, jog paminėti pareigūnai, aprašydami apelianto veiksmus kaip neva įžeidusius jų garbę ir orumą, apibūdino tik A. T. elgesį, trukdžiusį jiems dirbti, jokių įžeidžiančių žodžių neminėjo, tačiau teisme A. J. jau nurodė ir išsakytus jiems įžeidžiamus žodžius (b. l. 27), taip papildymas naujais faktais savo tarnybiniame pranešime fiksuotas aplinkybes, kas vertintina kaip aiškiai nenuosekli pozicija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teismas Radviliškio rajono policijos komisariato prašė pateikti filmuotą medžiagą, susijusią su 2010 m. liepos 27 d. incidentu (b. l. 18), į ką komisariatas atsakė, jog įrašą galimą tik peržiūrėti (b. l. 19), tačiau apylinkės teismui tai nusprendus daryti Radviliškio rajono policijos komisariatas jau informavo, kad įrašo nebėra (b. l. 31, 33). Įvertinus tai, kad įrodymų rinkimo pareigą turi ne tik organas, nagrinėjantis bylą, bet ir pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 256 str. 3 d.), tokia pareigūnų bei institucijos elgsena procese negali būti vertinama kaip nešališka. Teisėjų kolegija pastebi, jog A. T. paaiškinimus palaikiusių liudytojų I. T. bei L. T. parodymais apylinkės teismas nesirėmė vien tuo pagrindu, jog jie su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu susiję giminystės ryšiais, t. y. liudytojai – tėvai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas nesiremti nuosekliais ir įvykį betarpiškai mačiusių asmenų parodymais.Pažymėtina, jog visos įvykio aplinkybės byloja apie tai, kad apeliantas į pareigūnus iš esmės kreipėsi pagalbos, t. y. į komisariatą atvyko savo noru su savo abiem tėvais, siekdamas palaikyti motiną ir padėti jai pateikti pareiškimą dėl pastarosios sužalojimo (b. l. 42). Visa tai byloja, kad konflikto kilimo priežastys galėjo būti ir tokios, apie kurias minėjo apeliantas savo 2010 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinime (pareigūno nepriimtinas elgesys su I. T. šiai siekiant paduoti pareiškimą – b. l. 8). Pažymėtina, jog apelianto motina – pensininkė, kuri tik ką buvo patyrusi sužalojimą, todėl visiškai suprantamas A. T. noras padėti savo motinai forminti reikiamus dokumentus, o pareigūnų duoti parodymai apie tai, kad A. T. šiuo atveju buvo pašalinis asmuo įkyriai aiškinęs, ką jiems daryti bei trukdantis kalbėti su I. T. ir pan., vertinami kaip nelogiški ir šioje situacijoje negali būti pripažinti kaip teisėto reikalavimo nevykdymas. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. T. netesėtus veiksmus 2010 m. liepos 27 d., o įvertinus pastarojo veiksmus esamų įrodymų visumoje jie nelaikytini pažeidžiančiais imperatyvias teisės normas ir darančiais žalą įstatymo saugomoms vertybėms, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas