Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Megamita“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Megamita“ ieškinį atsakovei UAB „Orinata“ dėl bankroto administratoriaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, UAB „Albrikas“ Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. iškėlė bankroto bylą, 2009 m. lapkričio 2 d. bendrovė įgijo likviduojamos statusą, 2012 m. sausio 3 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 16). Leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo paskelbta informacija apie vykdomas bankrutavusios UAB „Albrikas“ turto pardavimo varžytynes (b. l. 12-16), ieškovė 2010 m. lapkričio 8 d. varžytynių protokolu Nr. 4 įsigijo bankrutavusios UAB „Albrikas“ turtą - vaizdo stebėjimo sistemą už 2 000 Lt (b. l. 17).

Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad bankroto administratorius civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, administratorius nesielgė rūpestingai ir sąžiningai, pasibaigus varžytynėms bei apeliantei įvykdžius visus reikalavimus, keliamus varžytynių nugalėtojui, neperdavė įsigyto daikto, ieškovei pareikalavus perduoti įsigytą bankrutavusios įmonės turtą 2012 m. birželio 5 d. paaiškėjo, jog vaizdo stebėjimo sistemoje, tokioje, kokia buvo pardavinėjama varžytynių metu, trūksta esminių vaizdo stebėjimo sistemos komplekto dalių - elektros perdavimo laidų, duomenų perdavimo kabelių, programinės įrangos, valdymo pulto, monitoriaus, vaizdo duomenų įrašymo įrenginio bei penktos vaizdo stebėjimo kameros. Tokiu būdu, apeliantės vertinimu, administratorius pažeidė Įmonių bankroto nuostatas, reglamentuojančias bankrutavusios įmonės turto pardavimą iš varžytynių, teisės normas reglamentuojančias pardavėjo pareigą dėl perduotinų daiktų komplektiškumo, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, ko pasėkoje vaizdo stebėjimo sistema tapo neatitinkanti komplektacijos, kokybės ir netinkama naudoti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje, apibūdinant bankroto administratoriaus teisinę padėtį, pažymėta, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ administratorius V. K. v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011), turintis ypatingą teisinę padėtį bankroto procese šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu.

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju.

Apeliantė, siekdama pagrįsti sąlygas bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti, nurodė, kad bankroto administratorius, vykdydamas bankrutavusios įmonės turto varžytynes, netinkamai atliko pareigą organizuodamas varžytynes, neperdavė varžytynių protokolo surašymo metu ieškovės įsigyto daikto, nors buvo paskelbta, jog bus parduodama vaizdo stebėjimo sistema, tačiau ją išmontavus paaiškėjo, kad trūksta jos funkcionavimui būtinų elementų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto administratorius paskelbė apie turto realizavimą, parduoto turto neprivalėjo išmontuoti ir jo perduoti jį įsigijusiam asmeniui, taip pat sprendė, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai, neįsitikino perkamo daikto tinkamumu naudoti, pirko daiktą jį nepažiūrėjusi.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis sutinka iš dalies. Bankroto administratorius, organizuodamas bankroto procesą ir vykdydamas jam pavedamus darbus, vadovaujasi ĮBĮ, CPK, CK normomis ir kitais teisės aktais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorius paskelbęs varžytynes pateikė informaciją apie parduodamą turtą, jį įvardijo kaip vaizdo stebėjimo sistemą, nurodė šio daikto kainą bei papildomą informaciją, jog parduodama sistema yra pastato priklausinys. Įvertinus minėto skelbimo turinį ir ieškovės pateiktus įrodymus apie įsigytą vaizdo sistemą, spręstina, kad atsakovė pažeidė bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareigą atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, kuri įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pardavėjas yra savo srities profesionalas, jis turi daugiau žinių apie prekę ir kitais svarbiais šio daikto pardavimo klausimais. Administratorius skelbime paskelbė, kad parduodama vaizdo stebėjimo sistema, tačiau neįvardijo kokie elementai ją sudaro, nepateikė išsamios informacijos apie jos tinkamumą naudoti, jog šią sistemą įsigijus, pirkėjui teks ją pačiam išmontuoti, sudarius varžytynių aktą, kuris prilyginamas pirkimo pardavimo sutarties sudarymui ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr.831 (nutarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) patvirtintos Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 24 punktas, įsigyto daikto neperdavė ją įsigijusiam asmeniui (CK 6.318, 6.319, 6.53 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskelbta informacija apie parduodamus daiktus neturi būti klaidinga, pirkėjas (ar asmuo dalyvaujantis varžytynėse), susipažinęs su pateiktu skelbimu turėjo pagrįstą pagrindą pasitikėti pardavėju, kad šis suteikė visą sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, parduodamas daiktas atitiks pateiktą informaciją apie jį (CK 6.327 straipsnis). Pardavėjas, nesuteikęs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, taip pat jo neperdavęs sutarties sudarymo metu ar per įstatymo nustatytą terminą, prisiima atsitiktinio daikto žuvimo riziką (CK 6.230 straipsnis). Tokie administratoriaus veiksmai negali būti pripažįstami atitinkančiais tiek CK normų reikalavimus, tiek bankroto administratoriaus pareigą veikti itin rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir sąžiningai. Kadangi nustatytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (apelianto varžytynėse sumokėta suma, už kurią jis neįgijo tinkamo naudoti turto) ir priežastinis ryšys tarp žalos fakto ir neteisėtų veiksmų (žalos atsirado bankroto administratoriui netinkamai vykdant pareigą parduoti iš varžytynių bankrutuojančios įmonės turtą) – bankroto administratoriaus kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į nuostolius patyrusio asmens, turėjusio siekti išvengti nuostolių, elgesį (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Akcentuojant byloje bankroto administratoriaus profesinę rūpestingumo pareigą, pažymėtina ir tai, kad analogiška pareiga šiuo atveju turi būti keliama ir apeliantei. Ieškovė yra verslo įmonė, dalyvaudama varžytynėse turėjo galimybę apžiūrėti įsigyjamo daikto charakteristikas, sudedamąsias dalis, jos tinkamumą naudotis. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šalims domėtis aplinkybėmis, svarbiomis turtui įgyti. Verslininkas privalo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar įgyjamas turtas egzistuoja, koks tai daiktas, priimant sprendimą pirkti bankrutuojančios įmonės turtą už savo pasiūlytą kainą, vadovautis atidumo, rūpestingumo, protingumo principu ir verslo logika. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad bankroto administratorius prieš varžytynes įspėjo dalyvius, jog parduodamas yra statinio priklausinys, be to, atsižvelgus į apeliantei kaip verslininkei taikomus tam tikrus elgesio standartus ir galėjimą veikti atitinkamai tokiu būdu, kad atsiradusios žalos būtų išvengta, netinkamo daikto įsigijimo rizika tenka ir jį įgijusiam asmeniui. Dėl to esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga ir savo veiksmais prisidėjo prie netinkamo prievolės vykdymo, yra pagrindas spręsti, kad kreditorių kaltė sudaro pagrindą mažinti skolininko atsakomybę. Konstatavus, kad dėl prievolės neįvykdymo yra ne tik bankroto administratoriaus, bet ir apeliantės kaltė, nuostoliai dalytini abiem sutarties šalims po lygiai (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai teigdamas, kad bankroto administratoriaus tinkamai vykdė parduodamo iš varžytynių turto procedūras, netinkamai įvertino bankroto administratoriui taikytinus elgesio standartus ir nepagrįstai jų netaikė atsakovei, todėl pažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Todėl priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 000 Lt žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir sprendimą panaikinus bei priėmus naują sprendimą, ieškinį tenkinus ½ dalimi, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius faktinius duomenis, ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 143 Lt (71 Lt + 72 Lt) žyminio mokesčio išlaidas už ieškinį ir apeliacinį skundą, 1 500 Lt už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 1 643 Lt, kurių 1/2 dalis – 821,50 Lt, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš šalių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi jų suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei UAB „Megamita“ (kodas 150137682) iš atsakovės UAB „Orinata“ (kodas 249975650) 1 000 Lt žalos atlyginimo, 821,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.