Utenos apylinkės teismo nuosprendis

R. S., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. 2001 metais, tiksli data nenustatyta, mirus seneliui P. J., parsinešė iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo vieną pirmos grupės pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (.22 LR) žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą įvairiems graižtviniams ginklams, du antros grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir vieną trečios grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinį šovinį, skirtą įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, juos neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. lapkričio 15 d., kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016m. lapkričio 15 d. policijos pareigūnai jo namuose atliko kratą. Kratos metu rado ir paėmė keturis šovinius. 2001 m. metais mirė jo senelis P. J., kuris buvo medžiotojas. Senelio šautuvą jis atidavė policijos pareigūnams o šovinius atiduoti pamiršo. Kada pareigūnai rado šovinius, tuo metu prisiminė, jog kartu su šautuvu neatidavė ir šovinių. Teigė, jog dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo R. S. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš byloje esamo liudytojos A. B. S. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu ji parodė, kad jos tėvas P. J., miręs 1992, m. buvo medžiotojas ir turėjo medžioklinį šautuvą. Po jo mirties ji paprašė sūnaus R. S. ginklą priduoti į policiją. Kada R. S. medžioklinį ginklą pridavė, negali pasakyti, nes neatsimena. Ar buvo medžioklinių šovinių ir ar juos sūnus su ginklu paėmė, negali pasakyti (b.t.1,l. 61-62).

Iš byloje esamo 2016-11-15 kratos protokolo matyti, kad R. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, kambaryje, sekcijoje, rasti ir paimti trys medžiokliniai šoviniai ir vienas mažo kalibro šovinys (b.t.1, l. 96-98).

2016-12-06 Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 50-(842)-IS1-791 nurodyta, kad tyrimui pateiktas vienas pirmos grupės pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (.22)žiedinio įskėlimo šovinys yra šaudmuo, skirtas šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams; du antros grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams; vienas trečios grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinis šovinys yra šaudmuo, skirtas šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. Tyrimui pateikti šoviniai buvo tinkami šaudyti (b.t.1, l. 106-112).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas yra baigtas nuo šaudmenų įgijimo, laikymo momento. Neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis namuose, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą įvairiems graižtviniams ginklams, 2 antros grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams bei 1 trečios grupės pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinį šovinį, skirtą įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, priskirtiems skirtus B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, nusikaltimo dalykas – kaltinamasis R. S. namuose laikė šaudmenis, pagal byloje esančią ekspertų išvadą šaudmenys skirti šaudyti B ir C kategorijos ginklais; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas, nes šaudmenų radimo metu kaltinamasis R. S. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo, ir subjektyvusis požymis – veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. žinodamas, kad jo namuose yra šaudmenys ir jiems laikyti reikalingas leidimas, laikė, suvokdamas kad reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Tiek bylos medžiagoje, tiek posėdžio metu kaltinamasis parodo, kad turėjo pareigą šaudmenis perduoti policijos pareigūnams, tačiau nieko nedarė. Taigi, kaltinamojo R. S. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, tokią veiką padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Vertinant kaltinamojo R. S. veiksmus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju padaryta veika nėra tiek pavojinga ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti kriminaline bausme, nes tai neatitiktų konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nusikaltimo dalyką ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes bei žalos atsiradimo galimybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. neteisėtai įgijo ir laikė tris medžioklinius šovinius ir vieną mažo kalibro šovinį, kurie skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktą ginklų klasifikaciją B ir C kategorijos ginklai pagal jų pavojingumą yra priskiriami prie mažiau pavojingų ginklų. Pats kaltinamsis ginklo, kuris priskirtas B ar C kategorijai, neturėjo. Vertinant šių šaudmenų kovines savybes, galimybę padaryti juo žmogui pavojingus sužalojimus, teigtina, kad kaltinamojo turėti šaudmenys nepasižymi dideliu pavojingumu. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis šaudmenų niekur nepanaudojo, jų naudoti galimybės neturėjo ir jokių pavojingų realių padarinių nekilo. Kaltinamasis R. S. nurodė, jog jis įsigijęs šovinius atsitiktinai, nes pamiršęs kartu su mirusio senelio medžiokliniu šautuvu atiduoti policijos pareigūnams, jo tyčioje nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi, pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus, kad visuomenei gali būti padaryta žala.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 ir vėlesni pakeitimai) ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. padarytos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir skirti bausmę. Nors R. S. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytu pagrindu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nes kratos metu paimti šoviniai buvo iššaudyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį šio kodekso 37 straipsnio pagrindu ir bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.