Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2009 m. spalio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2012 m. kovo 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt/188 Eur) bauda;

3) 2012 m. rugpjūčio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 metams. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 MGL (650 Lt/188 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2013 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt/188 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2014 m. gegužės 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt/188 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. 2015 gruodžio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta atlikti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

6) 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1metams ir 9 mėnesiams ir 5MGL (650 Lt/188 Eur) bauda; nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, perduota Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį;

7) 2019 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, arešto bausmė 50 (penkiasdešimčiai) parų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį, sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, arešto bausmė 50 (penkiasdešimčiai) parų. Paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui;

8) 2020 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda, subendrintina su 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 5 MGL (188,25 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S., 2022 m. vasario 12 d., 18.53 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš savo telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambino bendrajam pagalbos centrui telefono numeriu 112, kuriam melagingai įskundė A. S. dėl to, kad jis mušė rankomis, spardė kojomis, po ko tęsdama savo nusikalstamus veiksmus pagal gautą pranešimą, atvykusiems į namus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pakartotinai melagingai įskundė nekaltą A. S., kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir dėl to jis pradėtas persekioti, po ko 2022 m. vasario 13 d., 09.38 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą A. S., kad jis 2022 m. vasario 12 d., apie 17.30 val., pas ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ją pastūmė, ko rezultate pastaroji nugriuvo ant grindų ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet nedaugiau, kaip šešis, pastarajai gulint ant grindų spyrė į nugaros sritį, nors tokių aplinkybių nebuvo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje.

O. S., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 12 d. iš ryto pas ją į svečius, atėjo brolis A. S., atsinešė alaus, jį gėrė. Broliui atėjus, buvo blaivi. Jie buvo dviese, kalbėjosi. Konfliktų neįvyko. Kadangi ji negeria, tai labai suveikė išgertas alkoholis, paliko nebe adekvati. Ji negali pasakyti kiek buvo valandų, kai iš jos išėjo brolis, tačiau jau vakarop, tada jai sukilo pyktis dėl senų nuoskaudų. Jis kažkada pardavė jos daiktus siųstus iš (duomenys neskelbtini), todėl jai labai supykus, paskambino pareigūnams bei pranešė, kad jos brolis su kitais draugais prieš ją smurtavo, tiksliai neatsimena kokias aplinkybes nurodė skambinant į bendrąjį pagalbos centrą. Atvažiavus pareigūnams ji toliau melavo, kad brolis prieš ją smurtavo, pasakė, kad brolis ją pastūmė ji pakrito ir gulinčiai ant žemės spyrė šešis kartus į įvairias kūno vietas. Ji supranta, kad tokias aplinkybes nurodė melagingai, pasirašė ant protokolų ir melagingai įskundė brolį. Paskui po kiek laiko ji nusprendė, kad geriau nebemeluoti, paskambino broliui A., jo atsiprašė, parašė pareigūnams elektroninį laišką, kad tokių aplinkybių dėl smurto nebuvo. Dabar labai gailisi, kad būdama įspėtą dėl melagingų parodymų davimo vis tiek davė juos melagingus. Nuo to karto alkoholio nebevartoja ir labai gailisi dėl tokių savo netinkamų veiksmų. Sutiktų dirbti viešuosius darbus (b. l. 141-144).

A. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ir liudytoju, parodė, kad 2022 m. vasario 12 d., apie 10 val. ryto eidamas iš (duomenys neskelbtini) miesto susisiekė su savo seserimi O. S. ir pasiūlė jai išgerti alaus. Ji sutiko, tačiau pasakė, kad neturi alui pinigų, jis pasisiūlė pavaišinti. Nuėjo pas ją į namus. Sesuo namuose buvo viena, blaivi. Išgėrė gal kokius keturis „bambalius“ alaus. Gėrė dviese, pašalinių žmonių nebuvo. Nebuvo jokių konfliktų. Parduotuvėje už seserį atidavė skolą, nupirko cigarečių, papildė telefono sąskaitą, pasirūpino ja, jokių pykčių tarp jų nebuvo. Apie 16 val. jis išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose persirengė, paskambino savo krikšto dukrai, gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje V. V., ir atvykus jos mamai išvažiavo. Pas juos praleido visą savaitgalį. Apie tai, kad šeštadienį sumušė savo seserį sužinojo, tik kai jam paskambino pareigūnas. Jokių konfliktų su seserimi O. pas ją geriant alų nebuvo, prieš seserį nesmurtavo, kodėl ji meluoja tokius dalykus, nežino. Ji yra keistas žmogus, mėgsta daryti (b. l. 54-55; 60-61).

E. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad su A. S. pažįstama apie 8 metus laiko. Jis yra jos podukros krikšto tėtis. 2022 m. vasario mėnesį, galėjo būti 12 diena, jai paskambino A. S. ir pasisiūlė atvažiuoti, bet jam jau nebebuvo autobuso. Maždaug apie 17.30 val., ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur miesto centrinėje aikštėje sutiko A. S. ir parsivežė pas save į namus. Jis tuo kartu buvo truputį išgėręs. A. S. pas juos buvo porą dienų. Apie jokį konfliktą su seserimi nekalbėjo. Ji nežino kokie yra A. S. santykiai su seserimi (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

O. S. kaltė padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2022 m. kovo 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausio tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame užfiksuota, kad O. S. 2022 m. vasario 13 d. pareigūnams nurodė melagingas įvykio aplinkybes apie 2022 m. vasario 12 d. įvykį bei 2022 m. vasario 13 d. atliekant O. S. apklausą, ji, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės numatytos BK 235 straipsnyje, davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą A. S., dėl ko ikiteisminiame tyrime O. S. neteisėti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 13-14);

2022 m. vasario 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad A. S. 2022 m. vasario 12 d. naudojo fizinį smurtą O. S. atžvilgiu ir jo atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 18-19);

2022 m. vasario 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame užfiksuota, kad A. S. 2022 m. vasario 12 d. sumušė neblaivią (2,10 prom.) sesė O. S., kuri dėl sukelto fizinio skausmo greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūrėta įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nevyko (b. l. 22);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kur matyti, kad O. S. 2022 m. vasario 12 d. 19.04 val. nustatytas 2,10 promilės girtumas (b. l. 32-34);

2022 m. vasario 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad O. S. įvykio vietoje nurodė, kad savo namuose vartojo alkoholį (alų) su savo broliu A. S., kuriam paskambino O. S. draugas ir jam pasakė, kad nebesiųs pinigų, po ko A. S. supyko ir koja, su kumščiais pradėjo mušti sesę. Pasak O. S. buvo sumuštas dešinės pusės šonas ir suduota smūgis į pakaušį (b. l. 27-31);

2022 m. vasario 13 d. teisių ir pareigų O. S. išaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji kaip liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 121);

2022 m. vasario 13 d. O. S. liudytojos apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti O. S., apklaustos liudytojos, parodymai, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 17.30 val., jos namuose, su broliu išgertuvių metu, įvykus konfliktui, brolis A. S. ją pastūmė, jai nukritus, jis šešis kartus koja tyčia spyrė į įvairias kūno vietas taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 123-124);

2022 m. kovo 9 d. O. S. papildomu apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad papildomai apklausta liudytoja O. S. parodė, kad 2022 m. vasario 12 d. metu aplinkybių nebuvo, suprato ir suvokė, kad buvo įspėta dėl melagingų parodymų, tačiau vis tiek davė melagingus parodymus apie savo brolį ir taip neteisingai jį apkaltino nusikalstamos veikos padarymu, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 127-128).

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad O. S. 2022 m. vasario 12 d., melagingai policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, įskundė nekaltą A. S., kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y., kad 2022 m. vasario 12 d., apie 17.30 val., A. S. tyčia pastūmė ir spardė kojomis O. S., dėl ko šiai sukėlė fizinį skausmą, todėl A. S. buvo pradėtas persekioti.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, kaltinamosios O. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, byloje nėra pareikšta civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2022 m. kovo 21 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 149-151).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir naują nusikaltimą padarė jau būdama teista už tyčinius nusikaltimus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

O. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teista (b. l. 68-76), administracine tvarka bausta (b. l. 118), nedirba (b. l. 120). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji O. S. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu O. S. paskirta viešųjų darbų bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2012 m. kovo 14 d. paskirta ir 2020 m. gegužės 20 d. Šiaulių aplinkės teismo nutartimi subendrinta neatlikta bausme – 5 MGL (188,25 Eur) bauda.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo O. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai O. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

O. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą viešųjų darbų bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. kovo 14 d. paskirta ir 2020 m. gegužės 20 d. Šiaulių aplinkės teismo nutartimi subendrinta neatlikta bausme – 5 MGL (188,25 Eur) bauda ir paskirti O. S. galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, ir 5 MGL (188,25 Eur) baudą.

Bausmės pradžią kaltinamajai skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo O. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Išaiškinti O. S., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti O. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti O. S., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

O. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.