- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2-92-522/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00009-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- B. L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. L. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui Ukmergės ir Širvintų skyriams, Širvintų rajono savivaldybei bei J. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. L. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti faktą, jog jis santuokoje su J. V., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į karvidės pastatą (1G1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 1994 m. gruodžio 17 d. buvusių Bagaslaviškio žemės ūkio bendrovės pajininkai nusprendė parduoti bendrai jiems priklausantį karvidės pastatą ir suteikė J. S. įgaliojimą įforminti su B.L. V. karvidės pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad 1994 m. gruodžio 21 d. jis sumokėjo įgaliotam asmeniui – J. S. 6000 Lt už karvidę, o įgaliotas asmuo gautus pinigus padalijo buvusiems pajininkams atitinkami pagal kiekvieno iš jų turimą pajaus dalį. Nurodė, kad perduodant pinigus jis su J. S. surašė dokumentą, kuris buvo pavadintas „pakvitavimu“, kuriame buvo nurodyta, jog J. S., veikdamas pagal 1994-12-17 įgaliojimą Nr.224, gavo iš B. L. V. 6000 Lt už parduotą karvidę, esančią Pyplių k. Pareiškėjas nurodė, kad nuo pakvitavimo pasirašymo momento jis pradėjo valdyti nupirktą turtą – karvidę ir nepertraukiamai jį valdo iki šiol. Nurodė, kad nuo 1994-12-21 jis nuolat prižiūri 1499,23 kv.m ploto pastatą (karvidę) ir ja naudojasi. Nurodė, kad įgytą turtą remontavo – suremontavo stogą, sutvarkė fermos duris, padarė pertvaras, pastatė priestatą, įvedė iki pastato elektros energijos liniją, sudarė sutartį dėl elektros tiekimo su paslaugų teikėjais. Nurodė, kad sutvarkius patalpas, pastato viduje įrengė daržovių sandėlį, grūdų saugyklą ir grūdų beicavimo punktą, taip pat pastatė ir įrengė grūdų valomąją įranga. Jis nurodė, kad nuo 1995-11-30 ūkininkauja, dirba žemę, augina grūdus bei kitas žemės ūkio kultūras, spaudžia aliejų ir t.t., todėl nuolat naudojasi karvidės patalpomis, dirba pats ir samdomi darbuotojai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sudarė nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį, atliko nekilnojamojo daikto – karvidės pastato kadastrinius matavimus, tačiau pastatas iki šiol neįteisintas, kadangi VĮ Registrų centrui nepakako duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisių į grūdų pastatą.
Suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriai, Širvintų rajono savivaldybė bei J. V. pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.
Atsiliepimas
Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime į B. V. pareiškimą nurodė, kad byloje esamų dokumentų ir sąlygų visuma, leidžia daryti išvadą, kad B. L. V. santuokoje su J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į karvidės pastatą (1G1/p) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pastatas nepriklauso savivaldybei.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškimu prašoma nustatyti faktą, jog pareiškėjas B. L. V. santuokoje su J. V., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į karvidės pastatą (1G1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009;2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Iš byloje pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 17 d. buvusių Bagaslaviškio žemės ūkio bendrovės pajininkų grupė suteikė J. S. įgaliojimą parduoti karvidės pastatą ūkininkui B. V. (b.l. 7-8). 1994-12-21 pakvitavimu B. V. sumokėjo Bagaslaviškio žėmės ūkio bendrovės įgaliotam asmeniui – J. S. 6000 Lt už karvidės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 89). Pareiškėjo teigimu, šio pakvitavimo pagrindu įgalioto asmens gauti pinigai už parduotą karvidę buvo išdalinti buvusiems bendrovės pajininkams, priklausomai nuo jų turto dalies išmokėjo. Nusipirkęs karvidę pareiškėjas B. V. neįregistravo savo nuosavybės teisių į ją, todėl nuosavybės teisių neįgijo. Pareiškėjas karvidės pastatą įgijo sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjas visą laiką nepertraukiamai (nuo 1994 metų), t. y. daugiau nei 10 metų, ir atvirai valdė jam priklausantį karvidės pastatą kaip savo (b.l. 12, 15-19). Daiktinės teisės į karvidės sandėlio pastatą (1G1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini)., neįregistruotos (b.l. 13, 14). Nurodytas karvidės pastatas gali būti nuosavybės teisės objektu. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka (b.l. 23, 25). Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.
Pareiškėjas sąžiningai įgijo nurodytą karvidės pastatą bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1994 m., t.y. ne mažiau negu dešimt metų valdo jį kaip savo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas būtų įgijęs turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, jog pareiškėjo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę, t. y. nustatyti, kad pareiškėjas B. L. V. santuokoje su J. V., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į karvidės pastatą (1G1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nustatyti faktą, kad B. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokoje su J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į karvidės pastatą (1G1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš pareiškėjo B. L. V. 10,59 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.