- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- I1-4852-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01199-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. A.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad grąžinus jį atlikti laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės PN, nepagrįstai buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, nes jam paskirta nuobauda – 5 mėnesių patalpinimas į kamerų tipo patalpas buvo panaikintas. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN pareigūnai jam paaiškino, jog kamerų tipo patalpoje jis privalo atlikti jam paskirtą drausmės grupės laiką. Kameroje Nr.18 jis buvo laikomas kartu su asmenimis, kuriems paskirtos nuobaudos, jam buvo taikyti ženkliai griežtesni apribojimai nei būtų buvę taikyti drausmės grupėje. Pareiškėjo teigimu, jo garbė ir orumas buvo žeminami, jis patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, baimę, nerimą, pablogėjo jo bendravimas su kitais asmenimis, tapo labai irzlus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) bei papildomuose paaiškinimuose (b.l. 38-39) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN. Pažymėjo, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą buvo paskirta nuobauda – 5 mėnesių patalpinimas į kamerų tipo patalpas, kurią nuteistasis ir atliko. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neteisėtai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, ir jam taikyti apribojimai kaip nuobaudas atliekantiems asmenims, nes paskirta nuobauda jam buvo panaikinta.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BVK 110 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 straipsnis). Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pažeidimus (atsisakymą atlikti bausmę pataisos įstaigos administracijos jam administracijos paskirtame būryje) Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 82/04-508 (toliau- ir Nutarimas) buvo paskirta nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 mėnesiams (b. l. 15). BVK 183 straipsnis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, institucijos ar įstaigos vadovo sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Kalėjimų departamento direktoriui, o šio sprendimai- per 20 dienų gali būti skundžiami apygardos teismui. Pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą, nutarimams dėl nuobaudos paskyrimo yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka- Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris 2019-06-28 raštu Nr.2S-2666 pareiškėjo skundo netenkino (b.l.32-33). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundo dėl Nutarimo panaikinimo apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikęs. Taigi, Nutarimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, jis buvo galiojantis, todėl privalėjo būti vykdomas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia pareiškėjo tvirtinimą, jog Nutarimu paskirta nuobauda jam buvo panaikinta nuo 2019 m. birželio mėnesio. Nutarimu paskirtos nuobaudos pradžia buvo 2019-03-12, pabaiga numatyta 2019-08-11, t.y.po 5 mėnesių. Pažymėtina, kad pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, dar iki Nutarimo priėmimo pareiškėjui 2019-02-25 buvo paskirta nuobauda- perkėlimas į drausmės grupę 5 mėnesiams (b.l.22-23), ir ji baigėsi 2019-07-25. 2019-07-23 buvo priimtas Marijampolės PN direktoriaus įsakymas Nr.7/07-727, kuriuo G. A. buvo pervestas iš 203 į 91.2.3 brigadą (paprastąją grupę) nuo 2019-07-25, pasibaigus paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę terminui (b.l.42). Tačiau tuo metu dar nebuvo pasibaigęs Nutarimu paskirtos nuobaudos terminas, todėl pareiškėjas toliau buvo laikomas kamerų tipo patalpose.
Nutarimo priėmimo metu galiojusi BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija numatė, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šioje dalyje numatytos nuobaudos, tarp jų- pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. 2019-06-27 priimtu įstatymu Nr.XIII-2264 BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas buvo išdėstytas nauja redakcija, numatančia pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios ar drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimties parų, t.y buvo sumažinta maksimali perkėlimo į kamerų tipo patalpas trukmė. Atsižvelgusi į šį pakeitimą, Marijampolės PN administracija pareiškėją, grįžusį etapu į Marijampolės PN, iš kamerų tipo patalpos išleido anksčiau Nutarimu numatyto laiko, t.y. 2019-08-01, jis buvo perkeltas į paprastąją grupę 9 būrį (b.l.38-44), į kurį jis buvo paskirtas anksčiau paminėtu Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr.7/07-727. Taigi, pareiškėjas nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019-08-01 kamerų tipo patalpose atliko jam Nutarimu paskirtą nuobaudą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kamerų tipo patalpose buvo laikomas be pagrindo, o nuo 2019-08-01 iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos pareiškėjas kamerų tipo patalpose iš viso nebuvo laikomas.
Bylos medžiaga nenustatyta, o ir pats pareiškėjas to netvirtina, kad Nutarimu jam paskirtos nuobaudos atlikimo metu pareiškėjui buvo taikoma daugiau apribojimų nei jų nustatė BVK 145 straipsnis.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip jie privalėjo veikti pagal teisės aktus, t.y. nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo G. A. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose 2019 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.