- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-425-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06096-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-425-544/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-177-400/2012 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei E. K., esant tretiesiems asmenims V. V., antstoliui Sauliui Ramanauskui, dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės, buvusios globėjos E. K. 7000 Lt be teisėto pagrindo įgytą turtą, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis S. Ramanauskas iš trečiojo asmens V. V. išieškojo 7 000 Lt kompensaciją už jai tekusią paveldėto turto dalį po motinos mirties. Šis turtas nebuvo skirtas jos išlaikymui, tačiau buvo pervestas į globėjos (atsakovės) sąskaitą. CK 3.276 str. įtvirtintas globojamo vaiko ir globėjo turto atskyrimo principas, tačiau po atsakovės atleidimo iš rūpintojos pareigų pagal 2011-08-25 teismo nutartį piniginės lėšos be teisėto pagrindo liko pastarosios žinioje ir nebuvo grąžintos, nors buvusi globėja negalėjo įgyti jokių turtinių teisių į jai priklausiusį turtą (CPK 6.237 str. 1 d., 4 t., b. l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai CK 6.237 str. 1 d., CK 3.275 str. - 3.276 str. numatytais pagrindais. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad antstolis S. Ramanauskas iš trečiojo asmens V. V. išieškojo 7 000 Lt sumą už ieškovei tekusią paveldėto turto dalį ir minėtą sumą išmokėjo ieškovės globėjai atsakovei. 2011-08-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu atleidus atsakovę iš ieškovės rūpintojos pareigų, 7000 Lt pasiliko atsakovės žinioje. Globojamo vaiko ir globėjo turtas atskirtas nuo globėjo turto, globėjas neįgyja teisių į globojamo vaiko turtą (CK 3.276 str.). Teismas nusprendė, kad atsakovės pateikti kvitai nėra pakankamas įrodymas patvirtinti, kad minėtą sumą globėja išleido globotinės poreikiams tenkinti, nes ieškovė nurodo, kad tik dalis atsakovės pateiktų kvitų gali būti įrodymais, patvirtinančiais jai pirktų drabužių faktą, nes kvitai ir etiketės liudija, kad buvo pirkti ne ieškovės dydžio rūbai, ne ieškovei skirti aukso dirbiniai, fotoaparatas, laidynė, koljė. Ieškovės paaiškinimus patvirtino liudytojų K. Š., K. A., Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės V. A., kuri dalyvavo ieškovei pasiimant daiktus iš rūpintojos namų, parodymai, kuri patvirtino, jog iš rūpintojos (globėjos) namų ieškovė išnešė tik drabužius, batus, dėžutę su laikrodžiais, dviratį, o nei fotoaparato, nei laidynės, nei aukso dirbinių nebuvo. Tretysis asmuo V. V. parodė, kad ieškovei parsivežus daiktus, atvyko policijos pareigūnai, kurie paėmė iš jos striukę, dėžutę su laikrodžiais, reikalavo grąžinti, neva, iš E. K. pavogtus pinigus, kuriuos vėliau atsakovės šeima surado savo namuose. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovės išlaikymui gavo 21 380,52 Lt globos išmokų, šildymo išlaidų kompensaciją 1737,06 Lt sumai, 468 Lt paramos mokinio reikmėms įsigyti, 3047 Lt išmokų vaikui. Esant tokioms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. principais, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji, kaip globėja, 7000 Lt panaudojo tik nepilnametės rūpintinės interesais, todėl nurodytu juridiniu pagrindu iš jos ieškovei priteisė 7000 Lt (4 t., b. l. 129-132).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė materialines teisė normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes. Tvirtina, jog byloje nebuvo nustatytos būtinos neteisėto praturtėjimo prielaidos, kad atsakovė gavo iš ieškovės 7000 Lt, būtent dėlto be pagrindo praturtėjo minėta suma. Kadangi buvo ieškovės globėja, išieškojus pinigines lėšas jos buvo pervestos į jos (globėjos) sąskaitą. Byloje pateikė įrodymus, kuriais įrodė, kad 7000 Lt išleido pačios ieškovės sutikimu ir prašymu jos interesais, nes ieškovė mėgo rengtis brangiais, garsių firmų drabužiais, dažnai keitė kontaktinius lęšius. Ieškovė, nurodydama, kad ne visi rūbai ir daiktai buvo pirkti jai, nepateikė teismui įtikinamų paaiškinimų. Rūbų dydis skiriasi tik per vieną dydį, kas pilnai gali būti atsižvelgiant į skirtingų gamintojų specifiką. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja patvirtino, kad ieškovė iš atsakovės namų išėjo su keliais maišais rūbų, dviračiu, dėžute su laikrodžiais, tačiau teismas šiuos parodymus vertino netinkamai, nurodydamas, kad jie patvirtina ieškovės parodymus, kad ši rūbų neturėjo, o ne atsakovės parodymus, kad buvo pilnai aprūpinta. Vaiko teisių apsaugos darbuotoja negalėjo patvirtinti, kokie rūbai buvo maišuose. Vertinant ieškovės parodymus, teismas turėjo atsižvelgti į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, į tai, kad ieškovė pati iš jos išėjo ir apsigyveno pas dabartinę globėją ir todėl negali tinkamai įvertinti situacijos. Liudytojos K. Š. ir A. A. parodė tik tai, kad joms žinoma, jog ieškovei daiktai buvo perkami prekybos centre, o ne padėvėtų drabužių parduotuvėse. Teismas neteisingai nurodė, kiek ji yra gavusi išmokų, nes nėra gavusi 1737,06 Lt šildymo kompensacijos, 3047 Lt išmokų vaikui ir kitokių išmokų, o globos išmokų per laikotarpį nuo 2005-05-12 iki 2011-07-01 išmokėta 21 530,52 Lt bei 624 Lt išmoka laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-30. Ieškovė neatliko jokių veiksmų, kad ji praturtėtų 7000 Lt, nes šią sumą jai ginant rūpintinės interesus pagal teismo vykdomąjį raštą iš R. V. išieškojo ir jai pervedė antstolis. Kadangi pateikti įrodymai pagrindžia jos nurodytas aplinkybes, kad gauti pinigai buvo išleisti ieškovės poreikių tenkinimui, todėl nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir jos praturtėjimo. Dabar ieškovės globėja yra V. V. motina, todėl abejotina, kad minėti 7000 Lt, jei būtų išreikalauti, būtų panaudoti vaiko interesais (4 t., b. l. 136-138).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ir tretysis asmuo V. V. prašo skundą atmesti, nes teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas (4 t., b. l. 146).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-26 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą tenkinti ieškinį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2004-11-05 mirus ieškovės J. R. motinai K. V. pagal paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė paveldėjo motinai nuosavybės teise priklausiusio buto dalį, už kurią pagal Panevėžio apylinkės teismo 2009-11-10 nutartimi patvirtintą taikos sutartį V. V. ieškovei sumokėjo 7000 Lt piniginę kompensaciją (4 t., b. l. 6, 9, 10 ). Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimais ieškovei J. R. nustatyta globa, o globėja paskirta E. K. - Kurklietienė (b. l. 12-17). Antstolis S. Ramanauskas, vykdęs minėtą išieškojimą pagal taikos sutartį, 2011-01-25 baigė išieškojimą ir 7000 Lt sumą pervedė į atsakovės, ieškovės globėjos, sąskaitą (4 t., b. l. 7, 23, vykd. raštas Nr. 2-2489-811/2009). Atsakovė tvirtina, jog minėtą sumą panaudojo tik ieškovės interesais, jos poreikiams tenkinti, su kuo nesutinka ieškovė.
Nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). CK 3.276 straipsnyje nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą, o globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į globėjo (rūpintojo) turtą. CK 3.275 straipsnyje nustatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 4. 236 str.- 4.252 str.). CPK 4.252 str. 1 d. numatyta, kad, pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą naudos gavėjui, kitiems asmenims, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą. Atsakovė neginčija, kad ataskaitos globotinei apie jos lėšų administravimą nėra pateikusi. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė leistinais ir patikimais įrodymais neįrodė, kad pinigus ji panaudojo tik ieškovės interesais. Esminis kriterijus, sprendžiant ar atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, yra faktinis atsakovo praturtėjimas, ieškovo patirtų nuostolių suma. CK 6.242 str. 1 d. prasme nėra reikšminga, iš ko atsakovas gavo lėšas, kuriomis praturtėjo. Šiuo atveju esminis kriterijus yra tai, ar tas lėšas turėjo teisę gauti (ar būtų gavusi) ieškovė. Ieškovė neteko turto, kurio dydis yra lygus atsakovės gautų pinigų sumai, todėl darytina išvada, kad yra priežastinis ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Kaip matyti iš byloje pirmosiosinstancijos teismo nustatytų aplinkybių, atsakovei pervesta pinigų suma turėjo atitekti ieškovei, todėl atsakovės praturtėjimas buvo sąlygotas ieškovės negautų pajamų, t. y. egzistuoja tiesioginis ryšys tarp atsakovės praturtėjimo ir ieškovės negautų pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą ir gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2005-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir taisyklių laikėsi ir nuo teisminės praktikos šiuo aspektu nenukrypo. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apeliantės naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie įvertinti netinkamai ir nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.
CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas ir CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka lemia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovei teko pareiga įrodyti, kad ji, pagal vykdomąjį dokumentą gavusi 7000 Lt, kurie buvo skirti jos globotinei, panaudojo šiuos pinigus išimtinai nepilnametės globotinės interesais. Teisėjų kolegijos nuomone, ji šios aplinkybės neįrodė. Teismui ieškovės pateikti kvitai ir etiketės (b. l. 45-52, 50-52) liudija, kad jose nurodyti daiktai buvo pirkti, tačiau vienareikšmiškai neįrodo, kad jie buvo pirkti būtent atsakovės, kad jie pirkti ieškovei, nes nepaneigti argumentai, jog dalies drabužių dydžiai netinkami ieškovei, ieškovė neigia, kad jai buvo pirktas vilnonis paltas, koljė, liudytojai tvirtina tokių daiktų tiek lankydamiesi pas ieškovė, tiek jai išsikraustant iš globėjos namų nematė (b. l. 112-113). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovė nebuvo pilnai aprūpinta ar kad ieškovė neturėjo būtinų daiktų, todėl apeliantė nepagrįstai apie tai teigia apeliaciniame skunde. Normalu, kad kraustantis iš vienos vietos į kitą vien iš pagrindinių asmens poreikiams tenkinti reikalingiausių daiktų susidaro tam tikras kiekis daiktų, tačiau byloje nėra jokio pagrindo teikti, kad ieškovė išsivežė atsakovės nurodytus prabangesnius daiktus. Atsakovė ir jos vyras pripažino, kad atsakovė yra sukaupusi ieškovės išlaikymui skirtų pinigų, vadinasi, jų bei valstybės skiriamų pašalpų ieškovės maistui, drabužiams, šokių pamokoms, komunalinių paslaugų daliai ir kitiems būtiniems poreikiams apmokėti užteko ir nebuvo būtinumo tam naudoti už turtą tekusios kompensacijos pinigus (b. l. 112). Pagal antstolio atsiliepimą, vykdomojo rašto Nr. 2-2489-811/2009 duomenis, ieškovei priklausiusi 7000 Lt suma atsakovei pilnai buvo pervesta 2011-01-25 (b. l. 7, 23, vykd. rašto įrašas). D. V. ieškovės globėja vietoje E. K. paskirta 2011-08-25, t. y. maždaug po 7 mėnesių (b. l. 8). Pagal atsakovės pateiktus kvitus, 2012 metais iš vertingesnių daiktų pirktas tik 229 Lt vertės telefonas, tačiau neaišku, kas jo pirkėjas ir kam jis priklauso (4 t., b. l. 50), o kitos prekės pirktos anksčiau (4 t., b. l. 45-52). Kai kurie atsakovės globotinei pirkti pirkiniai: moteriška striukė 629 Lt vertės, aukso dirbiniai, fotoaparatas 699 Lt vertės, laidynė 151 Lt vertės, koljė 285 Lt vertės, jeigu jie pirkti iš minėtos kompensacijos pinigų, neatitinka racionalumo ir rūpestingumo kriterijų bei CK 3.248 straipsnyje įtvirtintų globos (rūpybos) uždavinių ir tikslų rengti vaiką savarankiškam gyvenimui, nešvaistyti jam priklausančio turto. 2012-03-06 teismo posėdyje atsakovė pripažino, jog pinigus iš tų 7000 Lt naudojo namui remontuoti (4 t., b. l. 111). Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymų apie pajamas, matyti, kad atsakovei buvo išmokamos globos (rūpybos) išmokos, socialinės pašalpos (4 t., b. l. 67-77). Atsakovė teismo posėdžių metu pripažino, kad šias pašalpas gaudavo. Nurodė, kad už išlaikymą yra sutaupiusi 6000 Lt, kad ieškovės tėvas Rusilas pradėjo pervesti skolą už išlaikymą po 368 Lt per mėnesį (b. l. 111). Taigi, ieškovės išlaikymui turėjo būti ir buvo naudojamos socialinės išmokos ir tėvo mokamas išlaikymas. Tuo tarpu 7000 Lt suma, gauta už paveldėtą turtą, nebuvo skirta mergaitės išlaikymui, o turėjo būti administruojama CK 4.236-4.252 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas savo asmeniniams interesams. Jis neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas (CK 4.243 str. 1, 2. d.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog būtent 7000 Lt suma, o ne ieškovės išlaikymui gaunami pinigai ir valstybės skiriamos išmokos, buvo panaudotos ieškovės poreikiams tenkinti, o jeigu 7000 Lt ir panaudoti – tai kad jie panaudoti išimtinai ieškovės interesais (CPK 178 str.).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos piniginės sumos ir turtas pirmiausia privalo būti naudojami būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Tai, kas sutaupoma iš išlaikymui gaunamų sumų (ar turto), turi būti saugiai investuojama arba laikoma vaiko vardu atidarytoje banko sąskaitoje (CK 3.186, 3.203, 3.275-3.276 str.). Kai vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (sunaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, iššvaisto, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), tokie asmenys privalo atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvas (motina), globėjas (rūpintojas) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (CK 3.203 str. 2 d.). Išlaikymą tvarkantys asmenys išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti remdamiesi apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga). Dėl išdėstyto, naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.