Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. 2011 m. rugsėjo mėn. 25 d., apie 18-19 val., (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, paėmusi už dešinės rankos mažametę E. R., gim. (duomenys neskelbtini), įsitempė į 202-ą butą ir tampė ją už rankos bei plaukų. Po to, nukentėjusiajai išsilaisvinus ir išbėgus iš buto į bendro naudojimo koridorių, tęsdama savo veiksmus, tampė E. R. už plaukų, taip smurtaudama sukėlė mažametei fizinį skausmą.

Kaltinamoji O. K. kalta neprisipažino ir parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute, apsigyveno Panevėžyje prieš 5 metus. Čia neturi nei giminų, nei draugų. A. R. nepažįsta, ją mato trečią kartą. Turi du vaikus- dukrą K. 9 m. amžiaus ir sūnų 2 m. amžiaus. Gyvena su K. Š.. Dukra K. turi daug draugų, draugauja su vaikais iš įvairių šeimų. Dukra su K. R. pradėjo draugauti nuo praeitų metų vasaros. Nelabai abi sutarė, tai K. R. pasiskundė savo vyresniajai seseriai E. Prasidėjo konfliktai su E., kuri pasakiusi, kad ji valdanti visą kiemą, visus vaikus, gąsdino, kad jos dukrą išveš.

2011-09-25 po pietų dukra K. atėjo į namus apsiverkusi, ant kojų matėsi mėlynės, buvo išpeštais plaukais. Ji pasakė, jog ją apkaltino E., kad ji išdaužiusi lango stiklą Gal po 20 min. paskambino į duris, jas atidarė K. Š. Atėjo E. su draugais. Įsiveržusi E. į kambarį pasakė, kad K. išdaužė langą, ją išvadino tokiais žodžiais: „ tu ubage, žiurke, būsi invalide“. Ji iškvietė policiją, rašė pareiškimą. Gal po daugiau nei valandos vėl skambino į duris. Apie 18 val. atėjo E. su motina. Buto duris atidarė draugas K. Š.. A. R. papurškė dujų ir pasakė: „ ar baigsit mane tampyti po policiją?“ . Iškvietė greitąją pagalbą. Dujų teko jai ir jos vaikams. Ji E. nebuvo įsitempusi į kambarį, jokių smurto veiksmų prieš ją neatliko. Atsakydama į prokurorės klausimą, kaltinamoji paaiškino, jog konflikto metu pas juos svečiavosi draugas D. K., kuris nenorėjo kištis manydamas, kad ji pati išspręs konfliktą. Ji pagalvojo, kad būdama visai nekalta, susitvarkys pati, todėl tyrėjai konkrečiai D. K. pavardės nenurodė. D. K. tą dieną telefonu skambino sugyventiniui K. Š. ir tarėsi, kad atvažiuos pas juos pasikalbėti dėl žvejybos. Kai sugyventinis nuėjo atidaryti durų, D. K. sėdėjo kambaryje šalia jos ir viską matė. Išgirdusi kad dukra verkia, nuėjo prie durų. E. stovėjo prie durų su draugais. Jų tarpe H. nebuvo. E. ji nelietė, tik pasakė, kad baigtų stumdyti jos vaiką ir uždarė prieš ją duris. E. į butą nebuvo įėjusi. Tuo metu prie jos buvo K. Š. ir jos vaikai. Visi buvo šalia vienas kito maždaug per rankos mostą. H. užeidavo pas dukrą į namus. Santykiai su juo buvo geri, nesipyko, mandagus, paslaugus. H. labi paklūsta E. Ji kaip vyresnė yra jam pavyzdys. Savo kaltę neigia, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nepilnametė nukentėjusioji E. R. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, datos ir laiko tiksliai nepamena, bet galėjo būti 25 diena, ji pamatė, kad jos name Panevėžyje, Nemuno g. 12, gyvenanti K. (K. D.) akmeniu išdaužė jų namo pirmo aukšto langą. Jai garsiai pasakius, kad eis pasakyti K. mamai, K. D. pirma ėjo namo. Ji kartu su kitais vaikais: H. J., Martynu ir dar dviem berniukais, kurių vardų nežino, ėjo paskui K. apie išdaužtą langą pasakyti jos mamai. Priėjusi prie K. D. buto durų pamatė, kad buto durys atidarytos, K. įėjo į vidų, o jos mama stovėjo buto viduje prie durų. Ji pasakė K. mamai, kad K. akmeniu išdaužė namo langą. Eidama į namus K. neverkė, tačiau prieš įeidama į butą, tada, kai ji pasakė jos mamai apie išdaužtą stiklą, K. ėmė verkti ir pasakė, kad jo neišdaužė. Tada O. K. pastvėrė ją už dešinės rankos suimdama virš alkūnės ir įsitempė į butą. Ji neketino eiti į butą, tačiau buvo į jį įtempta. Iki K. mamai įsitempiant ją į butą, visi vaikai su kuriais atėjo buvo kartu. Vėliau iš H. sužinojo, kad vaikai pabėgo tuo metu, kai O. K. ją įsitempė į butą. Uždariusi duris O. K. ėmė tampyti ją už tos pačios dešinės rankos sakydama, kad nesikištų į nesavo reikalus, kad nelįstų prie K. Taip pat ėmė tampyti ją už plaukų ir tampė apie minutę laiko. Pareikalavusi paleisti ir atidariusi duris, kurios buvo nerakintos, išėjo iš buto. Tačiau koridoriuje O. K. ją vėl nutvėrė už rankos po to už plaukų ties pakaušiu ir ėmė tampyti plaukus taip, kad judinosi galva. Koridoriuje buvo H. J.. Tiek bute, tiek koridoriuje O. K. barėsi ir sakė, kad nelįstų prie K. D. ir kad turės reikalų su policija, kad uždarys ją į koloniją ir kažką panašaus. Nuo tampymo už rankos ir plaukų ji buvo išsigandusi. Tempiant už rankos jai neskaudėjo, tačiau skaudėjo, kai tampė už plaukų. Patampiusi plaukus O. K. ją paleido. Jokių tampymo žymių jai ant rankos ir galvos neliko, į medikus pagalbos nesikreipė. Iki konflikto ji buvo susirišusi plaukus gumyte, tačiau po to, kai O. K. jai tampė už plaukų, gumytė liko ant plaukų galų, plaukai buvo suvelti, tokiais plaukais ji ir grįžo į namus. Įvykio metu ji buvo išsigandusi, apie įvykį papasakojo mamai ( b.l. 31-32 ).

Liudytoja apklausta A. R. parodė, jog 2011-09-25 dukra E. sugrįžo namo verkdama, išpešiotais plaukais. Išėjo iš namų plaukus susikėlusi į uodegą su gumute. Pasakojo, jog matė kaip K. išdaužė langą ir apie tai nuėjo pasakyti jos motinai. Už tai kaltinamoji ją tampė už plaukų, už rankos, grasino, kad išveš į koloniją. Dukra buvo išsigandusi, sakė, kad H. viską matė kaip jai kaltinamoji kambaryje tampė už plaukų, už rankos. Jai buvo skaudu. Verkė, kad svetimas žmogus skriaudžia jos dukrą, po valandos nuėjo pas O. K.. Buto duris atidarė sugyventinis, šalia stovėjo ji pati. Tik pravėrus buto duris, ji apipurškė ją dujomis. Jos dukra E. ramaus būdo, nekonfliktiška. Sekančią dieną H. papasakojo kaip viskas buvo. Po įvykio dukra bijojo išeiti į kiemą. Neturtinę žalą sudaro visi išgyvenimai, baimė. Po įvykio pasikeitė dukros bendravimas, vengė bendravimo su draugais, kurį laiką nedrąsu buvo išeiti iš namų. Atsisako 1000 Lt. dėl neturtinės žalos pareikšto ieškinio ikiteisminio tyrimo metu. Dukra vakare dejavo, kad skauda ranką. Kaltinamoji ją įsitempė į vidų , suėmė už rankos virš alkūnės. Galvos srityje sužalojimų nematė. Šukuojant nemažai plaukų išsišukavo. Į gydytojus dėl sužalojimo nesikreipė. Jos dukros ir H. santykiai tokie kaip ir su kitais vaikais.

Liudytoja N. Z. parodė, jog turi sūnų H., kuriam nustatytas neįgalumas, sūnus hiperaktyvus, linkęs prisigalvoti, po to gali pakeisti savo nuomonę, mėgėjas fantazuoti, už minutės gali neprisiminti ką pasakė. H. kieme žaidžia su O. K. dukra. Sūnus minėjo praeitą vasarą, kad buvo išmuštas langas. Kad E. būtų nuskriausta neminėjo. Sūnus bendraudavo su E., rašydavo SMS žinutes. Teko paskaityti žinutes, sūnus prašydavo E. cigarečių. Kaltinamosios dukra kaip ir kiti vaikai niekuo neišsiskiria, keikiasi, atsikalbinėja kaip H. Norėjo, kad jie nebendrautų.

Liudytojas D. K. parodė, jog su K. Š. pažįstami nuo vaikystės. 2011-09-25 vakare buvo užsukęs pas jį į namus adresu Nemuno 12-202, Panevėžys. Jis gyvena su O. K.. Šnekėjosi apie žvejybą. O. K. dukra K. iš kiemo sugrįžo apsiverkusi ir nuėjo į savo kambarį. Motina klausė K. kas nutiko. Ką mergaitė aiškino motinai, negirdėjo. Po K. atėjimo, gal už 3 minučių iš kiemo atėjo vaikai. Vyko barniai tarp vaikų. Kaltinamoji ir K. Š. buvo prie buto durų. Vaikai kaltino K. dėl išdaužto lango, o K. neigė. Tėvai vaikus nuvijo nuo durų. Viena mergaitė keiksmažodžiais kreipėsi į K. ir į jos motiną. Kaltinamoji jos netampė už plaukų. Kai vaikai atėjo, jie sėdėjo kambaryje. Vaikai per duris buvo įžengę į buto koridorių gal per žingsnį. Paliepus vaikams išeiti, jie greitai išėjo. Jis po to neužilgo išėjo, tačiau vaikų nei koridoriuje nei lauke nematė. Dar iki išvykstant K. Š. į užsienį, jis pasakė jam, kad turės eiti paliudyti. Atsakė, kad neis, nenori kištis. K. Š. prašė paliudyti, jau prasidėjus bylos nagrinėjimui.

Liudytoja Z. P. parodė, jog dirba VPK tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, kurioje O. K. pareikštas įtarimas sukėlus fizinį skausmą nepilnametei E. R.. Pareiškimai priimti abiejų pusių, pirminę medžiagą surinko inspektorė E. T., tyrimas pradėtas vėliau. Apklausė liudytoju K. Š., prieš tai išaiškindama teises ir pareigas, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausiant K. Š., jis paaiškino, jog atidaręs buto duris pamatė E. R. ir K. E. kaltino K., kad išmušė stiklą. Po to K. Š. nuėjęs prie kompiuterio į kambarį, su E. bendravo O. K., pastaroji nė karto nenurodė kitų asmenų, apart K. Š., kurie galėtų paliudyti apie įvykio aplinkybes.

Liudytoja E. T. parodė, jog dirba viešosios tvarkos skyriaus specialiste, tyrė 2012-09-25 O. K. pareiškimą, kuriame prašė nuraminti kaimynės vaikus, nes jos dukra E. skriaudžia jos dukrą, ją pačią vadina necenzūriniais žodžiais. Kaltino, kad 2012-09-24 E. sumušė K. Tą pačią dieną dar buvo keli pareiškimai. Nurodė, jog E. mama papurškė dujų ir prašo nubausti. 2012- 09-25 rašė pareiškimą A. R. Jos dukra E. pasiskundusi, jog O. K. jai pešusi plaukus. Tą dieną užregistruoti du pareiškimai: 18. 07 val. O. K. pareiškimas, kitas 19.29 val. A. R. pareiškimas. Gavusi 2012-09-25 pareiškimą nuėjo pas O. K. į namus. Ji pati ir dukra pasakojo kas nutiko tą dieną, kad E. skriaudžia K., su ja nebendrauja vaikai. Kai E. atėjo aiškintis dėl išmušto lango, negražiai ją išvadino. Teko bendrauti su kiemo vaikais. Išskyrus H., nenustatė kurie vaikai buvo prie O. K. durų. H. J. papasakojo, kas tą vakarą nutiko. Niekas neminėjo, kad D. K. matė įvykį. Tirdama pareiškimą, lankėsi pas kaimynus. Kaimynai pasakojo, kad K. skriaudžia gyvūnus, keikiasi.

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas H. J. parodė, kad 2011 metais, galėjo būti rugsėjo mėnuo, nes jis jau ėjo į mokyklą, būdamas kieme pamatė E. R., gyvenančią tame pačiame name kaip ir jis, t. y. Nemuno g. 12, Panevėžyje. E. jam pasakė, kad eina pas K. ( K. D. ) mamą. Jis nuėjo E. iš paskos. Prie K. buto dar buvo atėję keli maži vaikai. Netrukus vaikai nubėgo. Negirdėjo, ką E. kalbėjo prie K. buto durų, tik pamatė, kad iš K. buto išėjusi K. mama (O. K. ) pagriebė E. bei uždarė duris. Jis nuėjo iki koridoriaus galo ir netrukus išgirdo durų trenksmą. Matė, kad K. mama pasivijo koridoriumi einančią E., nutvėrė ją už rankos, papurtė ranką. Po to ranka pagriebė jai už plaukų ties pakaušiu ir pradėjo ją tampyti ( b.l. 41-42 ) .

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė liudytoja K. D. parodė, kad kieme E. jai pasakė “ ko čia atėjai į kiemą“, liepė dingt, mušt pradėjo. Po to E. nuėjo į parduotuvę, ji norėjo eiti aplink namą ir pamatė išdaužtą laiptinės langą. Berniukams parodė išdaužtą langą, o šie pasakė, kad mes dabar E. pasakysim , pameluosim kad tu langą išdaužei. E. atėjus iš parduotuvės, ji norėjo bėgti namo ir pasakyti mamai dėl to lango, parbėgusi ėmė belsti į duris, jas atidarė tėtis, ji verkė, tėtis klausė kas yra. Atsakė, kad jie nori pameluoti, kad ji išdaužė langą. Tėtis pasakė, kad netikėsim, uždarė duris, ji įėjo į butą. Po to į duris pabeldė E., pradėjo sakyti, kad ji išdaužė langą, o mama su tėčiu pasakė, kad aš neišdaužiau lango, ko tu neleidi K. eiti į kiemą, daužai. E. pradėjo keiktis ir sakė, kad ji nesidaužė, kad ji jai sudraskė veidą. Pradėjo mama vadinti visokiais žodžiais, sakė, kad mes dar labai smarkiai atsilyginsim ir išėjo. Mama uždarė duris, skambino policijai. Tada tėčio draugas išgėrė arbatos ir išvažiavo, nes nebenorėjo kištis. Policijai atvažiavus, mama parašė pareiškimą. Vakare kažkas pabeldė į duris, buvo E. su mama. Tėtis atidarė duris, mama iškišo veidą ir E. mama papurškė jos mamai dujų į akis. Tėtė bėgo kviesti greitąją. Kai pirmąkart E. atėjo ji stovėjo laiptinėje, o mama su ja kalbėjosi atidariusi duris. Laiptinėje buvo bernai ir kažkokia viena mergaitė. Kai E. pradėjo keikti mamą, mama jai sakė “prašau nesikeik“, mama jos nemušė. Tėtis stovėjo šalia, ji su broliu irgi stovėjo šalia mamos. O tėčio draugas kambaryje gėrė arbatą, jis pasakė, kad nenori kištis ir eina namo. Dėdė Darius matė, kad atėjo E., girdėjo ką kalbėjo, nes ji labai garsiai rėkė, kad visas koridorius skambėjo. Namie dujų balionėlio neturi, yra anksčiau mačiusi kaip jis atrodo. Nei tėtis, nei mama dujų balionėlio neturi / 105-107/.

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos jis dabar neatsimena, tik gali pasakyti, kad viskas vyko 2011 metų rugsėjo mėnesį, vakare, jis buvo namuose, adresu Nemuno g. 12-202, Panevėžyje. Pas juos atėjo tame pačiame name tik kitoje laiptinėje gyvenanti mergaitė, kurios vardas E. Žinojo, kad ši mergaitė nuolat meluoja ir skriaudžia jo sugyventinės O. K. dukrą K. Atidarius buto duris prie jų stovėjo apsiverkusi K. ir E., kuri pasakė „dėde, žinokite K. išdaužė langą“. K. neigė išdaužusi langą, sakė, kad E. meluoja. Tada šį pokalbį išgirdo jo sugyventinė O. K. ir priėjo prie durų. Jis nuėjo į kambarį, tačiau matė ir girdėjo kaip O. K. klausė E. R., kodėl ši kabinėjasi prie K. D., reikalavo nelįsti prie jos ir neskųsti. E. R. rėkė ant O. K., kažkaip koliojosi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad pasakys mamai. O. K. E. R. už rankų ar plaukų netempė. E. R. išėjus iš buto, O. K. iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą dėl to, kad E. R. „lenda“ prie K. D. ir meluoja ( b.l. 44-45 ).

Teismo medicinos ekspertas N. R. teisminio posėdžio metu parodė, jog pagal nustatytas aplinkybes buvo nurodyti du galimai pavartoti būdai : tampymas už plaukų ir nutvėrimas už rankos. Tikėtina, kad abu poveikiai galėjo sukelti fizinį skausmą, nes abiem atvejais buvo naudojama fizinė jėga. Tikėtina, kad abu poveikiai E. R. galėjo sukelti fizinį skausmą.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus pateiktų 2012-04-17 išvadų Nr. 106MS-221 dėl nepilnamečių E. R. ir K. D. parodymų nurodyta, jog nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie E. R. ir K. D. psichikos sutrikimus ar tokias jai būdingas individualias psichologines ypatybes, kas trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines įvykių aplinkybes ir duoti teisingus apie tai parodymus; taip pat nėra jokių duomenų, apie jai galimai daromą aplinkinių poveikį duoti vienokius ar kitokius parodymus, apie jos parodymų keitimą. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo E. R. ir K. D. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę. Dėl jų gebėjimo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus/ b.l.123,124/.

Kaltinamoji O. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigia savo kaltę smurtavusi prieš mažametę nukentėjusiąją E. R., tuo sukeldama jai fizinį skausmą. Kaltinamoji pripažino, jog įvykio dieną, 2011-09-25 įvyko konfliktas su nukentėjusiąja, kuris pasireiškė tik apsižodžiavimu, ji pati kvietusi policiją dėl nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusioji E. R. nurodė, jog konfliktas peraugo į fizinius veiksmus, kad kaltinamoji paėmusi už dešinės rankos ją įsitempė butą, kur vėl tampė už rankos ir plaukų, tuo sukėlė fizinį skausmą. Pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji E. R. aiškiai, smulkiai nurodė įvykio aplinkybes, tuo pačiu pripažindama dalį ir savo kaltės. Parodymų nuoseklumas leidžia manyti, kad nukentėjusioji sako tiesą. Nukentėjusios parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios motina A. R.. Apklausta liudytoja ji parodė, jog dukra grįžo išpešiotais plaukais, susivėlusi, išsigandusi. Motina pirma matė dukrą ir tai, ką pamatė, atitiko įvykio detales : dukra buvo susijaudinusi, plaukai ištaršyti, verkė. Jų parodymus patirtina ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nepilnamečio liudytojo H. J. parodymai, kurie atitinka E. R. parodymams. Nors minėtas liudytojas turi sveikatos problemų , tačiau jo motina paaiškino, jog jos sūnus emocingai aiškino tos dienos aplinkybes. Jis matė kaip nukentėjusioji kaltinamosios O. K. buvo sutverta už plaukų ir tempiama. Šie parodymai neprieštarauja ir atitinka veikos detales.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. K. parodė, kad tarpduryje buvo tik apsižodžiavimas, fizinė jėga nepanaudota. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, nes kaltinamoji tokio liudytojo ir nenurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pats liudytojas teisme parodė, jog po K. Š. didelio prašymo, jau vykstant bylos nagrinėjimui, atvyko į teismą paliudyti. Šio liudytojo parodymai prieštaringi kitų parodymams. Jis nurodė, kad atėjo pulkas vaikų ir nukentėjusioji. Jie buvo išvaryti iš patalpos vienu metu. Pati kaltinamoji sakė, kad vaikus išvarė ankščiau, likusi tik su nukentėjusiąja.

Vertinant nepilnametės K. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui jau bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jos parodymai smulkūs, detalūs, jų turinys atitinka mamos O. K. parodymams, tai rodo, kad aplinkybės papasakotos mamos, parodymai perteikiami ne savais žodžiais, kas kelia teismui abejonių dėl jų patikimumo. Vertinant kaltinamosios sugyventinio K. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu darytina išvada, kad jie neatitinka pačios O. K. ir E. R. parodymams. Kaltinamoji nurodo, kad atėjo dukra apsiverkusi su mėlyne, tačiau to niekas nepatvirtino.

Teisminio posėdžio metu teismo medicinos ekspertas N. R. parodė, jog pagal nustatytas aplinkybes, buvo tampymas už plaukų ir nutvėrimas už rankos. Tikėtina, kad abu poveikiai E. R. galėjo sukelti fizinį skausmą, nes abiem atvejais buvo naudojama fizinė jėga.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, kaltinamosios O. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 140 str. 2 d., t.y. kaltinamoji smurtaudama, sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą.

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už mušimu ar kitokiu smurtavimu mažamečiui sukeltą fizinį skausmą arba nežymų mažamečio sužalojimą ar trumpą jo susargdinimą. Ši veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Kaltinamoji norėjo apginti savo mažametę dukrą. Kaltinamosios veiksmai nepasireiškė smūgių mažamečiui nukentėjusiajam asmeniui sudavimu, nukentėjusiajai tik buvo suimta bei tempiama už dešinės rankos bei plaukų, šiais veiksmais smurtaudama kaltinamoji sukėlė mažametei fizinį skausmą. Kaltinamosios veiksmai nebuvo intensyvūs ar ilgalaikiai, byloje nėra duomenų, jog jos veiksmais būtų sukelta rimtesnių pasekmių, t.t. jog nukentėjusiajai būtų padarytas kūno sužalojimas.

Teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, O. K. neteista, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Žala nepadaryta, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atsisakyta.

Atsižvelgtina į tai, jog baudžiamosios teisės normomis įtvirtintos sankcijomis siekiama paveikti teisės pažeidėją, kuriam už baudžiamąją veiką numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

LR BK 37 str. numato, jog asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 29.,15 punkte nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus veikos objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme. Kaltinamosios O. K. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas, kai galima taikyti ir kitas teisines sankcijas. Todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas LR BK 37 str. ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Iš kaltinamosios išieškotinos valstybei turėtos proceso išlaidos teismo šaukimams / LR BPK 103 str. 6p.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 37 str., BPK 254 str.5d., 297-308 str., teismas

nusprendžia:

O. K. pagal LR BK 140 str.2 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, vadovaujantis LR BK 37 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išieškoti iš O. K. 14 Lt. valstybei turėtas proceso išlaidas.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.