- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-831-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. L.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2020 m m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. L. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 19 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 d. sausio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. L. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija siekia pabloginti A. L. padėtį, kadangi jis administracijai nuolat teikia skundus. Taip pat Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, o viską vertino šabloniškai. Nuteistasis A. L. pažymi, jog jis niekada neturėjo kriminalinių ryšių, visada laikėsi visuomenėje priimtų moralės normų. A. L. buvo nuteistas dėl konflikto, kurį išprovokavo kalinys. Jokių kitų nusikaltimų, susijusių su vagystėmis ir užpuolimais, praeityje nedarė. Nuteistasis pažymi, jog praeityje buvo nuteistas ir jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmę pilnai atliko ir per tą laiką jokių pažeidimų nepadarė. Be to, nuteistasis supranta, jog jam taikius lygtinį paleidimą ir toliau jis atlikinės bausmę, tačiau kitokiomis sąlygomis.
5.2. Nuteistasis skunde pažymi, jog jau yra atlikęs 15 metų laisvės atėmimo bausmę, per šį laiką jis prarado visus artimuosius. A. L. pažymi, jog turi teigiamą motyvaciją dirbti, pasiryžęs dirbti bet kokį darbą ir nori pilnai integruotis į visuomenę. Nurodo, kad lengvai galės įsidarbinti, kadangi jam padės į pataisos įstaigą atvykstantys tikintieji. Be to, nuteistasis pažymi, jog jis niekada nevartojo narkotinių medžiagų, nesilaikė nuteistųjų subkultūros, todėl kitų nuteistųjų, būtent narkotikus vartojančių asmenų, buvo provokuojamas. Šiuo metu nuteistasis supranta padarytas klaidas ir žino, jog ateityje jų nekartos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Kauno apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus A. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 5 kartus skatintas, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba visuomeniniais tikslais koplyčioje, pilnai atlygino civilinius ieškinius, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu įgijo želdinių tvarkytojo specialybę. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (72 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik 47 balų, iš ko seka, kad A. L. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. L. išskiriami net šeši kriminogeniniai veiksniai, iš kurių nekintantis - nusikalstamo elgesio istorija (14 kartų teistas, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdė, ne kartą teistas už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones) ir kintantys – ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai (nuolat dalyvavo veikloje, kuri skatino jo nusikalstamą elgesį), emocinė gerovė (save vertina perdėtai teigiamai, neįvardina turimų neigiamų savybių ir trūkumų, yra socialiai atsiskyręs), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas (nusikalsta pagautas momento), agresyvumas ir savitvarda, nepasimoko iš praeities klaidų, kartojasi nusikalstamas elgesys, būdingas savo teisingumo suvokimas ir vadovaujasi asmeniniu patyrimu, nuostatos (ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių).
10. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymas). Iš skundo medžiagos matyti, kad A. L. Šiaulių apygardos teismo buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, kadangi neišnykus teistumui už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą) padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Be to, A. L. praeityje teistas net 14 kartų, ne kartą už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir už smurto vartojimą prieš sutuoktinę ir 3 metų dukrą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
11. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. L. nors yra atlikęs 15 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau per šį laikotarpį jis buvo skatintas tik 5 kartus. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis net 231 kartą baustas drausmine tvarka. Padaryti šiurkštūs vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis, neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas ir neigiamą požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, kas rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu A. L. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors nuteistasis A. L. skunde nurodo, jog turi teigimą motyvaciją dirbti ir būdamas laisvėje dirbtų bet kokį darbą, tačiau socialinio tyrimo išvadą pateikę specialistai nurodė, jog A. L. siūlomam darbui yra išrankus. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad A. L. pataisos įstaigoje būrio tvarkiniu dirbo tik du mėnesius, tačiau jo paties prašymu buvo atleistas dėl asmeninių priežasčių.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam A. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. L. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.